"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Stasio Šimkaus gatvės 15-ajame name, kuriame šiandien
Stasio Šimkaus konservatorija rengia muzikantus, dainininkus.
Nuo 1923 metų, kai buvo pradėtas kurti šis Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai svarbus kultūros centras, čia buvo išugdyta aibė garsenybių, kurias mokė to meto garsenybės.
Konservatorijos steigimo idėjos
Danutės Petrauskaitės monografijoje "Klaipėdos muzikos mokykla 1923-1939" spėjama, kad konservatorijos kūrimo idėjų ištakos gali glūdėti Peterburge, kur studijavo Stasys Šimkus, veikiamas Česlovo Sasnausko ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pokalbių apie lietuvišką aukštąją mokyklą. Gali būti ir taip, kad ši idėja kristalizavosi Vilniuje, į kurį atvažiavęs S. Šimkus ėmėsi pedagoginės veiklos. Kad ir kaip ten būtų buvę, prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas privertė šias idėjas užmiršti. Jas atgaivino Lietuvių meno kūrėjų draugija, į kurios gretas, persikėlęs gyventi į Kauną, 1920 m. įsitraukė S. Šimkus.
Kol dar nebuvo įsibėgėjęs darbas Švietimo ministerijoje, draugija atliko meno departamento funkcijas. Joje telkėsi muzikai ir literatai, dailininkai ir teatralai. Muzikos sekcijai iš pradžių vadovavo kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša. Kai jis šių pareigų atsisakė, sekcijai vadovauti ėmėsi S. Šimkus.
Sekcijos nariai ketino aktyviai reikštis visuose muzikos baruose, bet naujasis pirmininkas nuolat akcentavo, kaip svarbu įsteigti konservatoriją. Kai 1920 m. buvo planuojamas valstybės biudžetas, iškilo kolizija, ką pirmiau finansuoti. Gal besisteigiantį operos teatrą? O gal aukštąją muzikos mokyklą? S. Šimkus siūlė tuoj pat kurti konservatoriją, nes Europoje tuo metu jos neturėjo tik Lietuva ir Albanija... "Jei didžioji dalis muzikai skiriamų lėšų nueis operai, pagrindinis muzikos judėjimas nepajėgs tinkamai plėstis", - argumentavo jis.
Būsimai konservatorijai S. Šimkus jau buvo nužiūrėjęs ir pastatą Kaune. Tačiau tuomet viršų paėmė operos šalininkai, tvirtinę, kad Lietuva yra žemės ūkio šalis, tad steigti daug kainuosiančią muzikos mokyklą esą tiesiog neapsimoka. Nors S. Šimkus su savo idėjomis ir toliau drumstė vandenį, jis vis atsimušdavo į abejingumo sieną. Kai tik pasitaikė proga, S. Šimkus vėl persikėlė į Vilnių, vėliau nutarė dar šiek tiek pasimokyti ir išdardėjo į Vokietiją.
Pagaliau... Klaipėda
 |
| Klaipėdos muzikos mokyklos-konservatorijos įkūrėjas Stasys Šimkus buvo ir pirmasis mokyklos direktorius. |
S. Šimkaus dėmesį Klaipėda patraukė ir dėl to, kad laikinojoje sostinėje visos nišos jau buvo užimtos - ten susispietė ir vietinė, ir Vilniaus inteligentija, bėgusi nuo lenkų okupacijos. O Klaipėdoje S. Šimkų viliojo senos muzikinės tradicijos, stiprios vietinių atlikėjų ir muzikos pedagogų pajėgos, intensyvi lietuvių kultūrinė veikla. Be to, Klaipėdoje dažnai lankydavosi gastroliuojančių aktorių trupės ir pavieniai dainininkai, instrumentalistai.
Kiek pagyvenęs Klaipėdoje S. Šimkus pajuto, jog būtent čia yra palankiausios sąlygos įgyvendinti savo seną sumanymą - steigti konservatoriją. Situacija buvo ypač palanki: Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, nutrūko gastroliuojančių artistų viešnagės, nemažai vokiečių tautybės atlikėjų išdardėjo į "faterlendą", kiti dar lūkuriavo, kas čia bus toliau. Žinodamas, kad klaipėdiečiai mėgsta muzikuoti, yra ištroškę koncertų, S. Šimkus įsivaizdavo, kad vietos valdžia neturėtų atsisakyti remti jo idėjas.
Lietuvos švietimo ministerijai ir Klaipėdos miesto valdžiai jis dėliojo tautinio muzikinio meno stiprinimo kortas, tačiau buvo pelnęs ir autonominio krašto šalininkų institucijų palankumą - jos nelabai suvokė, kad lietuviškos konservatorijos įsteigimas silpnins vokiečių kultūros įtaką. Tad S. Šimkus pasiekė tikrai didelę pergalę gudriai išlaviravęs tarp įvairių interesų rifų. Prasidėjo taip ilgai brandinto plano įgyvendinimas.
Kokį pedagogų kolektyvą S. Šimkui pavyko suburti, kas buvo pirmieji muzikos mokyklos moksleiviai - kitą pirmadienį.
|
| 1928 m. iš JAV sugrįžusį S. Šimkų Klaipėdos uoste pasitikti ėjo ir moksleiviai, ir pedagogai. |
Anonsas
Ką šioje mokslo įstaigoje veikė Jeronimas Kačinskas, Balys Sruoga ir Vydūnas?
Ką konservatorijoje dėstė pedagogai, mokęsi Vienos, Berlyno, Budapešto, Peterburgo, Paryžiaus, Varšuvos, Potsdamo, Maskvos konservatorijose?
Kokių gudrybių griebdavosi konservatorijos vadovas S. Šimkus, norėdamas nučiupti studentus tinginiaujančius tolokai nuo miesto centro esančiame muzikos mokyklos bendrabutyje Bachmano dvare?
Kodėl prieškario konservatorijoje buvo kilęs studentų ir dėstytojų maištas?
Ką reikšdavo konservatorijoje aidintys šūksniai "Mane išveža iš bokšto"?
Kaip su šia mokykla buvo susijęs žymaus šių dienų Lietuvos operos grando Eduardo Kaniavos tėvas Stasys Kaniava?
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą ve.lt projektai, kuriuose yra papunktis "Miesto istorijos".
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą