Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (331)

Kadaise čia buvo keltininko namas. Klaipėdai plečiantis jis buvo perstatytas į prabangų klasicistinio stiliaus namą (žymėtą Naujojo Turgaus g. 7), kuriame vienu metu gyveno net Klaipėdos burmistras.

Šiandien pasitelkdami kraštotyrinko Kęstučio Demerecko tyrinėjimus pasižvalgykime keltininko name ir jo aplinkoje.

Keltas - nuo senovės

Keltas į Kuršių neriją veikė nuo seniausių laikų. Keliaujant pajūriu iš Rygos į Vakarų Europą čia buvo tiesiausias kelias. Apie kelto tarnybą rašė daugelis istorikų, tačiau nė vienas nenurodė, kurioje vietoje buvo keltininko namas ir kur stovėdavo kėlimo per marias laivai, valtys.

Už persikėlimą į neriją surenkami pinigai buvo griežtai skaičiuojami ir prilyginami surenkamų muito mokesčių apskaitai. Klaipėdos pirkliams pradėjus prekybą ir jūromis, muito pinigai už prekių išgabenimą išaugo nuo 5 (1542 m.) iki 225 (1554 m.) markių. Pagal tuos skaičius Karaliaučiaus pirkliai nustatė, kad Klaipėda ėmė intensyviai verstis jūrų prekyba, ir suvaržė prekių gabenimą nerija į Karaliaučių. Tad kelto į neriją surinkti pinigai atitinkamai sumažėjo nuo 394 iki 122 markių. 1625 m. surinkta mažiausiai pinigų - tik 11 markių.

Mokesčiu buvo apmokestinami ne tik žmonės, bet ir vežimai bei gyvuliai. 1677 m. perkelta 311 asmenų, 1684 m. - 252. Daugiausia kelto pinigų surinkta 1655 m. - 820 markių.

Kelto vieta iki XVII a. nėra žinoma, tačiau galima spręsti, kad ji buvo mieste, vienoje iš krantinių prie Didžiosios Dangės.

Buvo ir prievolė

Kada buvo sutapatintos Kelto ir Rąsto užtvaros tarnybos, žinių nėra. Tačiau pagal suteiktas kelto privilegijas jos nuo XVIII a. vidurio buvo vienose rankose.

1748 m. V. Suchodoleco plane kairiajame Dangės krante prie pat žiočių nubraižyti du pastatai: Blokhauzas ir Rąsto užtvaros tarnybos ("Baum Schlieserey"). Pastarasis - keturkampis, netoli upės kranto, nedidelis mūrinis, su rūsiais. Iš miesto palei upę kelto link vedė akmenimis grįstas kelias. Gali būti, kad tarp upės ir keltininko namelio buvo pastatytas tiltelis, kartu atlikęs ir užtvaro funkciją. Namelis pakeltas ant aukštų pamatų, nes čia buvusi žema vieta.

1764 m. rugpjūčio 30 d. kelto privilegija suteikta komercijos patarėjui H. Hofmanui, kuriam priklausė ir mokesčių rinkimas prie vadinamojo "rąsto". Jis už 166 talerių ir 60 grašių metinį mokestį išsinuomojo kelto tarnybą.

Tuo metu čia buvo tik vienas keltas ir viena valtis. Miesto valdyba mokėjo atlyginimą keltininkui, o Vitės valsčiaus valdyba paskirdavo du tris darbininkus. Audrų ir būtino reikalo atvejais - net penkis šešis.

1772 m. keltininko pareigoms buvo komandiruotas Johanas Gotfrydas Tūmleris, Karaliaučiaus laivų statytojo pameistrys, kuris greta kelto tarnybos užsiėmė ir nedidelių laivų statyba. Šiuo laikotarpiu keltininko namas buvo perstatytas į daug didesnį ir išvaizdesnį vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą.

1792 m. iš gintaro dirbtuvių meistrės M. Meklemburg kelto privilegiją paveldėjo jos brolis. Po penkerių metų ją pardavė laivų vidaus dailidei Šopenhaueriui, o iš jo už 7 370 talerių kelto teises perėmė žentas Chauksas.

Panaikinus baudžiavą, nebereikėjo eiti prievolės prie kelto, kuri buvo įvertinta 106 taleriais ir 20 grašių.

Gaisras nepalietė

Kelto tarnybos statiniai buvo medinis sandėlis, pastatytas lygiagrečiai Dasselio griovio, kelto budėtojų ir kelto savininko namas, krantinė keltui prišvartuoti ir užkardas.

Kelto tarnybą labai tiksliai 1821 m. aprašė uosto statybos inspektorius Heinrichas Kari Veitas.

"Dangėje yra įrengimai kelti į neriją. Tam tarnauja du krovininiai laivai. Jie plokščiadugniai, tačiau išgaubtu dugnu, 32 pėdų ilgio ir 16 pėdų pločio laivai, vidutiniškai 21 colio grimzlės. Kiekvienas pramas (taip buvo vadinami keltai. - Red. pastaba) paima po du didelius vežimus su 8 arkliais. Jo įgulą sudaro 6 irkluotojai ir šturmanas. Dieną ir naktį jie budi ant kranto pastatytame keltininkų name, pasirengę irkluoti. Keltas išlaikomas nuomininko lėšomis. Jis surenka mokesčius nuo per sąsiaurį persikeliančių vežimų vadeliotojų. Tam tikslui pastatytas užkardas, kuris nakčiai turi būti prirakinamas. Kad keltai nebūtų perkraunami, juose pažymėta vaterlinija, kurios negalima peržengti. Nors dažnai tenka per audringus orus ir smarkiai banguojant kelti, tačiau niekad nebuvo, kad atsitiktų nelaimė. Esant ramiam orui ir menkai srovei, persikėlimas užtrunka 15 minučių", - rašė H. K. Veitas.

1839 m. žemės sklypų savininkų sąraše-plane minimas kelto tarnybos pastato ir sklypo savininkas pirklys Dasselis. Jo nuosavybė buvo du sklypai. Tuo metu kelto tarnyba tikriausiai jau buvo persikėlusi į kitą vietą.

Spėtina, kad kelto tarnyba įsikūrė prie Blokhauzo pristatytame priestate. "Memeller Dampfboot" 1921 m. rašė, kad šiame pastate per du šimtus metų (iš tiesų tik 100 metų. - Red. past.) veikė keltininko smuklė ir kelto tarnyba. 1845 m. Chauksai už 4 000 talerių pardavė kelto tarnybą Smiltynės smuklininkui Degimui. Po metų šis Smiltynės smuklės sklypą ir kelto privilegiją pardavė Masunui, Klaipėdos teatro atstatytojui.

Šios miesto dalies, kaip ir viso Pietų rago, didysis 1854 m. gaisras nepalietė.

Anonsas

Kuo keltininko namas virto XIX a., kai gretimoje erdvėje įsikūrė Naujasis turgus, buvo pastatyta halė?

Prašymas

Po Antrojo pasaulinio karo šiame name yra veikusi Prekybos mokykla. Labai prašytume atsiliepti klaipėdiečius, kurie joje mokėsi. Prašome skambinti tel. 49 34 35 arba parašyti el. laišką adresu: [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais (anksčiau - pirmadieniais).