Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (347)

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės, pagal 1768 m. duomenis pirmasis žinomas namo sklypo Kirpėjų g. (vok. Baderstrasee) Nr. 8-9 savininkas buvo Kristijanas Sameitas (Christian Sameit). Klaipėdoje gyveno kelios šios šeimos kartos, tačiau apie jas mažai kas tėra žinoma. Sameitams priklausęs sklypas tęsėsi iki Šaltkalvių gatvės.

Beveik po šimtmečio - 1858 m. - savininku jau nurodomas Dovilų malūno šeimininkas Dresleris (Dressler). Tuo metu pastate galėjo veikti ir stalių dirbtuvė, nes minimi čia gyvenę du staliai meistrai - G. Hercas (G. Hertz) ir J. Rosas (J. Ross). Taip pat šiame name tuomet gyveno odininkas - diržų meistras A. Kernas (A. Kern), kurpius meistras F. Kievelis (F. Kiewel).

1866 m. namo savininkas jau buvo smuklininkas M. Lateitas (M. Lateit). Manoma, kad tuomet name veikė ir karčema.

1898 m. sklypas su pastatais minimas kaip šaltkalvio meistro Fridrycho Benhardo Bedarfo (Friedrich Bernhard Bedarff) nuosavybė. Jo tėvas Klaipėdoje buvo žinomas šaltkalvis meistras, turėjęs dirbtuvę Didžiojoje Vandens gatvėje.

Sklypo pastatai buvo perstatyti ar naujai pastatyti. Juose gyveno 11 nuomininkų. 1909 m. nuosavybę įsigijo kalvis J. Dezneitas (J. Dezneit).

XX a. pirmojoje pusėje šio nekilnojamojo turto savininkai irgi keitėsi labai dažnai. 1926 m. namas jau priklausė siuvėjo gizeliui Davidui Bandzei (David Bandze), kuris butus nuomojo įvairiems amatininkams. Tuo pat metu čia veikė Jakšio (Jackschies) stalių dirbtuvė.

1956. Taip atrodė Daržų g. 3, 5, 7 namai 1956 m.

1931 m. sklypą su pastatais įsigijo buvusių nuomininkų Jakšių šeima, kuri savo biudžetą papildydavo taip pat nuomodama patalpas amatininkams - aplink veikė kelios kalvės, siuvyklos, papuošalų dirbtuvės.

Matyt, Jakšiams nelabai sekėsi su verslais, tad 1935 m. Daržų 5-ojo namo savininkas jau buvo prekybininkas Grinkeris Hiršas (Grinker Hirsch). Jis taip pat vertėsi ir nuomodamas butus. Tarp įvairių tautybių daugiausiai darbininkų jo nuomininkų atsidūrė ir buvusių namo savininkų Jakšių šeima.

1939 m. aneksavus Klaipėdos kraštą daugelis žydų tautybės gyventojų skubiai traukėsi iš Klaipėdos nespėję pasirūpinti parduoti nekilnojamąjį turtą. Pasitraukė ir G. Hiršas. Pastatas buvo nacionalizuotas ir priklausė miesto savivaldybei. 1942 m. jame gyveno aštuoni nuomininkai.

Kas pirmieji po karo į šį namą atsikraustė, pėdsakų aptikti nepavyko. O apie 1947-1948 m. į Daržų g. 5-ąjį namą jau atsikėlė Adlerių šeima, gyvenusi Klaipėdoje ir prieškariu - čia tuokėsi, čia susilaukė vaikų. Artėjant frontui iš Rytų, Adlerių šeima tvarkingai, kaip ir kiti Klaipėdos gyventojai, buvo evakuoti į Vokietiją, o šeimos galva Kionigsberge su vokiečių armijos uniforma laukė artėjančio fronto...

Iš lagerio Komijoje būsimasis kapitonas H. Adleris į Klaipėdą grįžo 1946 m.

ŠIANDIENA. Tas pats namas šiandien. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Anonsas

Kaip H. Adleriui sovietmečiu pavyko laviruoti ir netgi būti apdovanotam Darbo raudonosios vėliavos ordinu, aiškinsimės su dabar Klaipėdoje viešinčia jo dukterimi Matilda Adleryte-Gracholski. Ji į Vokietiją gyventi išvyko dar prieš Atgimimą - 1987-aisiais. Į Vokietiją su šeimomis jau buvo išvykę ir jos trys broliai - Diteris, Gerhardas ir Joachimas. O štai tėvas išvykimą vis atidėliojo... 

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".