Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (476)

Apie Užpurvius jau pasakota ankstesnėje "Akvarelėje". Šiandien, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojui Bernardui Aleknavičiui padedami, dairysimės Bajorų-Bajoraičių šeimos likimuose.

Lietuviais gimę

Kai Bajoraičių šeima atsikėlė gyventi į Balandžių kaimą (Ragainės apskritis), jos galva Fridrichas Bajoraitis buvo pačiame jėgų žydėjime, valdė vidutinio dydžio - 37 margų (tuolaikinis prūsiškas margas apytikriai prilygo 0,25 ha) žemės sklypą, turėjo atkaklumo prasigyventi ir išmokslinti savo vaikus. Pirmiausiai, žinoma, savo pirmagimį, 1883 m. gruodžio 9 d. gimusį ir tėvo garbei Fridrichu pavadintą sūnų.

F. Bajoraitis buvo socialdemokratinių pažiūrų ir jų nekaitaliojo. Kai įsikarščiuodavo, turtinguosius ir pusdvarininkius apšaukdavo "žmonių tranais". Buvo savarankiškas, smalsus, vienintelis Balandžių kaime prenumeravo du laikraščius - "Naują lietuvišką ceitungą" ir vokiškąjį "Ostdeutsche Volkszeitung". Kitaip nei visi kiti kaimynai, bažnyčion išsirengdavo tik per didžiąsias šventes, na, dar kai buvo konfirmuojami jo paties vaikai.

Namuose Bajoraičiai bendravo tik gimtąja kalba. Tokių šeimų visame Balandžių kaime bebuvo likusios vos trys, nors iki didžiojo maro siautulio visa ši apylinkė buvo dar grynai lietuviška. Penki Bajoraičių vaikai lankė Balandžių liaudies mokyklą, kur tuo metu buvo mokoma tik vokiškai.

Brolis Fridrichas už Lidiją buvo vyresnis septyneriais metais. Šeimoje dar augo penkeriais metais vyresnė sesuo Emilija, vadinta Mylute, šešeriais metais jaunesnis brolis Endrius ir devyneriais jaunesnis Vilius. Nepavyko aptikti duomenų, kodėl, metams bėgant, Bajoraičiai pavardę susitrumpino ir tapo Bajorais. O gal tai įvyko ir be jų valios, turint omenyje kanceliarininkų savivalę.

Visi trys broliai baigė mokytojų seminariją Klaipėdoje ir vaisingai mokytojavo skleisdami lietuviškumą.

Fridricho takais

Atkakliausiai lietuvybės takus pradėjo minti Bajoraičių pirmagimis Fridrichas: 15-metis išvyko į Karaliaučių, paruošiamuosius kursus, kad toliau galėtų mokytis Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Jau Klaipėdoje skaitė daug lietuviškų knygų, pradėjo rašyti eilėraščius.

Po seminarijos mokytojavo Paleičių ir Rukų mokyklose (Šilokarčemos apskritis), savo iniciatyva, daug kuo rizikuodamas, mokė vaikus lietuvių kalbos, ignoruodamas Prūsijos valdžios nurodymą mokyti tik vokiečių kalba.

Negana to, Fridrichas įkūrė Prūsų lietuvių jaunimo susirašinėjimo ratelį, kilnojamąją biblioteką "Lietuvių keliaujantis knygynas", kuri 1906-1920 m. veikė Balandžiuose ir Šilokarčemoje.

ŠVIESUOLIS. Fridrichas Bajoraitis (1883-1909) - Mažosios Lietuvos poetas, publicistas, lietuvybės puoselėtojas, keliaujančio knygyno įkūrėjas.

Fridricho akiračiui ir brandai didelę įtaką darė Vydūnas, su kuriuo daug bendraudavo. Tai įkvėpdavo ir straipsniams lietuviškumo klausimais "Naujajai lietuviškai ceitungai". Juos pasirašydavo Paukštelio arba Balandėlio pseudonimais.

Brolio pažiūros ir veikla jaunesniems Bajoraičiams turėjo daug įtakos. Lidija ir Emilija važinėjo į Tilžės Lietuvių giedotojų draugijos susiėjimus. Veikla Vydūno įsteigtoje draugijoje seseris suvedė su kitais atkakliais lietuvybės puoselėtojais - Jagomastais, lietuviškų knygų leidėjo ir spaustuvininko Martyno Jankaus šeima. Lidiją ypač globojo Vydūno žmona Marta Raišukytė.

O Emilija Bajoraitė Tilžėje lankė šeimininkių mokyklą (Haushaltungschule). Čia ji susipažino su brolio Fridricho draugu jaunu dailininku Adomu Braku ir vėliau, jau Klaipėdoje, tapo jo sužadėtine. Dėl džiovos pasimirus tik 25-erių sulaukusiam broliui Fridrichui, kartu su Jurgiu Rupkalviu Emilija rūpinosi "Lietuvių keliaujančiu knygynu".

Klaipėdoje

Netrukus po sūnaus mirties sunegalavo ir vyresnysis Fridrichas. Didžiai gedėdama ir sūnaus, ir vyro, palaidotų Balandžiuose, Vilhelmina Bajoraitienė (mergautinė pavardė Raudžiūtė) su likusiais vaikais ieškojo išeičių - kur ir kaip gyventi toliau? Nusprendė ūkį parduoti ir kraustytis į Klaipėdą, kuri vaikams jau nebebuvo svetima.

Ėjo 1913-ieji. Lidijai buvo 20 metų, Emilijai - 25-eri. Ji su dailininku ir pedagogu A. Braku taip ir nebesuspėjo susituokti, nes, kaip ir brolis Fridrichas, susirgo džiova ir 1915-ųjų pavasarį Klaipėdoje mirė.

Vilius Bajoraitis mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Čia buvo dėstomi ne tik pedagogikos dalykai, užsienio kalbos, matematika, istorija, geografija, gamtos mokslas, bet ir menai: piešimas, giedojimas. Namuose būta muzikos instrumento, tad pas Bajoraičius-Bajorus būrėsi giedotojų būrelis: A. Brakas, du jo giminaičiai, dar keli šeimos draugai. Iš namų muzikavimo būrelio vėliau išaugo "Aidos" choras, kuriam vadovavo Vilius: važiuota į Tilžę, į Vydūno giedotojų susiėjimus, į Bitėnus ant Rambyno kalno. Jeigu į Klaipėdą atvykdavo Vydūnas su Marta Raišukyte, apsistodavo pas Bajoraičius-Bajorus.

1922 m. pabaigoje, kaistant politinėms aistroms, Klaipėdos "Ryto" spaustuvėje pasirodė pirmasis laikraštėlis "Memeler Landeszeitung". Lidija pasirašė atsakinguoju redaktoriumi. Po sukilimo broliai Endrius ir Vilius dirbo Klaipėdos krašto administracijoje, Lidija - "Prūsų lietuvių balse", po to kasininke Klaipėdos lietuvių moterų draugijoje, apie 1933 m. - mašininke Uosto direkcijoje.

Matyt, Bajorai, iki tol nuomoję butus dabartinės Lietuvininkų aikštės daugiabutyje ar name dabartinių Šaulių ir S. Daukanto gatvių sankirtoje, visai priešais buvusią "Ryto" spaustuvę, spausdami litą prie lito, sugebėjo "suspausti" santaupų namo Vilties gatvėje statybai. Gali būti, kad šiam tikslui ėmė ir paskolą. Kreditams su mažomis palūkanomis namų statyboms tuomet buvo sudarytos labai palankios sąlygos.

Žodžiu, Bajorų šeima, nors mirčių apretinta, Klaipėdoje kūrė savo ateitį. Net neįtardami, kokie paspęsti žabangai jų likimams.

ANONSAS

Kitą antradienį - Bajorų šeimos likimų zigzagai per tris okupacijas. Ir Lidijos Bajoraitės išpažintis gyvenimo saulėlydyje.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

PRAŠYMAS

Labai prašome atsiliepti žmones, pokario Klaipėdoje gyvenusius V. Lenino (dabar Vilties) gatvės 9-ajame name. Skambinti tel. 8 612 24184 arba rašyti el. adresu [email protected]