Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (76)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Praėjusį pirmadienį išsiaiškinome, kokioje vietoje namą sau ir šeimai nusprendė pasistatyti didis Mažosios Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas
Erdmonas Simonaitis. Šiandien praversime to namo Šaulių g. 31 (anuomet - Vynerio Promenados 1) duris.

Apie tai, kas už jų vyko, žinias per visą Klaipėdą rinkau po trupinėlį. Žinoma, daugiausiai galėčiau sužinoti iš Klaipėdoje tebegyvenančios jauniausiosios Simonaičių dukters Birutės Neringos. Tačiau jos artimieji - dukterėčia Gražina, Simonaičio proanūkis Rolandas Sipavičius - perspėjo, kad memuarinė našta Birutei jau būtų per sunki. Tad teko pasinaudoti kolegės Ivonos Žiemytės prieš dvejus metus užrašytais Birutės Neringos Simonaitytės užrašytais prisiminimais.

Tarsi jausdamiesi kalti, E. Simonaičio anūkai (dukters Anos Marijos vaikai) Leonardas ir Gražina, jos sūnus Rolandas atsiprašinėjo - buvę tokie laikai, kai apie Klaipėdos kraštą, Mažąją Lietuvą bijota net užsiminti. Tuo labiau - prisipažinti, jog esi kraujo ryšiais susietas su tokio masto lietuvininku kaip E. Simonaitis. Tad daugelį metų šioje šeimoje prieškario gyvenimo temos - Mažosios Lietuvos istorija ir E. Simonaičio vaidmuo puoselėjant lietuvybę bei 1923 m. sukilime - buvo neliečiamos nuolat baiminantis ir vokiečių, o jau vėliau - ir rusų represijų.

Šioje nuotraukoje - visa Simonaičių šeima: duktė Ana Marija-Ona, sūnūs Vitoldas-Vytautas, Georgas-Jurgis ir Birutė Neringa. Fotografuotasi 1936 m., kai Margarete ir Erdmonas Simonaičiai šventė sidabrines vestuves

Nepaisant to, proanūkis Rolandas kai ką iš savo vaikystės atsimena. Jis parodė ir mamos tetos Birutės Neringos albumą. Tiesa, jame jau nedaug kas išlikę. Nes E. Simonaičio palikuonys labai patikliai atiduodavo nuotraukas visiems, kas tik jų prašė - muziejams, enciklopedijoms, žurnalistams. Ir nelabai rūpindavosi jų likimu.

Žinių, kas vykdavo tarp Simonaičių namo sienų, suteikė ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius, ir vokiečių kalbos mokytoja Rūta Čigienė, daug metų draugavusi su šviesaus atminimo Simonaičių dukra Ana Marija Sipavičiene. Bet prieš praverdami Vynerio Promenados 1-ojo namo duris, žvilgterėkime į šios šeimos pradžių pradžią.

Kaip ir kitų Klaipėdos gatvių, Liepų g. pavadinimai taip pat keitėsi kelis kartus. Kai Vokietijos kaizeris Frydrichas Vilhelmas Klaipėdoje susitiko su Rusijos imperatoriumi Aleksandru, ji gavo Aleksanderstrase pavadinimą. Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, ji per dideles iškilmes 1934 m. rugsėjo 9 d. buvo pavadinta Smetonos alėja. Pirmasis dešinėje - Klaipėdos apskrities viršininkas Erdmonas Simonaitis

Pamilo vokietaitę

Su Margarete Plaumann, grynakrauje vokiete, Erdmonas Simonaitis susipažino dar iki tol, kai I pasaulinio karo metu, 1915-1918 m., kaip vokiečių kariuomenės karys buvo karo frontuose Galicijoje ir Prancūzijoje. Su Margarete jis susipažino tikriausiai Tilžėje ir pamilo taip, kad ją šiame mieste 1911 m. kovo 17 d. ir vedė. Jam buvo 23 metai, ji - metais jaunesnė. R. Sipavičius turi jų tuoktuvių dokumento kopiją:

"Santuokos liudijimas tarp teismo tarnautojo Erdmano Simoneit, nevedusio evangeliko, gimusio 1888 spalio 30 Kuschka-Spockzen, Tilzit apskrityje, gyvenančio Priekulėje, pensininko Georgo Simoneit, gyvenančio Kugeleit, Tilzit apskrityje ir jo mirusios žmonos Marie Wittesch, iki mirties gyvenusios Neusahs Sheer, sūnaus ir Minna Margaretha Plaumann, netekėjusios evangelikės, gimusios 1889 birželio 27 Deutsch-Eylau, gyvenančios Tilzit, geležinkelio vagonų meistro Friedrich Plaumann ir jo žmonos Marie, mergautinė pavardė Jendrian, gyvenančių Tilzit, dukters".

Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos tuomet buvo dar 12 metų. Per juos E. Simonaitis subrendo kaip visuomenės veikėjas ir politikas. Per tuos 12 metų į šį pasaulį parkeliavo keturi Simonaičių vaikai - pirmagimis Georgas-Jurgis, Ana Marija-Ona, Vitoldas-Vytautas ir paskutinioji, pagrandukė, 1922 m. gimusi Birutė Neringa, kurią E. Simonaitis vadino saulės spindulėliu.

Per Klaipėdos ir Klaipėdos krašto valstybines šventes E. Simonaitis kartu su kitais politikos, visuomenės veikėjais stovėdavo tribūnoje

Saulės spindulėlio išpažintis

Kiekvienas iš keturių Simonaičių vaikų turėjo savo kambarį, katytę ir šunelį. Kai rytais išeidavo į mokyklą, tėvelis dar miegodavo, o vakarais vykdavo priėmimai "Viktorijos" viešbutyje.

"Tad matyti jį namuose mums, vaikams, būdavo didelė šventė. Tėvas labai mėgo gerti alų ir traukti cigarą, buvo linksmas ir įdomus pasakotojas. Prie pietų ir vakarienės stalo privalėjome sėsti nustatytu laiku. Ir jei kuris pavėluodavo bent dešimt minučių, droždavo į virtuvę vakarieniauti. Kai pas jį lankydavosi svečiai, mes, padūkėliai, vis kišdavome nosis, bet užtekdavo tėveliui tik pažiūrėti, nešdavome kudašių",- prisiminė tėvo numylėtinė, saulės spindulėliu vadinta Birutė Neringa.

Simonaičių šeimoje kildavo ir labai didelių konfliktų dėl to, kad jos galva buvo taip atsidavęs lietuvybei, o ne šeimos reikalams. Ponia Margareta Simonaitienė, draugių ir paties Erdmono vadinta Tita, net buvo pareiškusi jam ultimatumą: "Pasirink - politika arba aš!" Tie nesutarimai tarp tėčio ir mamos, pasak Birutės Neringos, taip paveikė vaikus, kad jie kieme kartu nežaisdavo, kiekvienas rinkosi savo kelią.

Tuomet Simonaičių šeima dar nenujautė, kokie išbandymai jų laukia. O jie prasidėjo 1939-aisiais, kai Birutei buvo jau septyniolika.

Kitą pirmadienį - apie Simonaičių šeimos kančias, patirtas Klaipėdą 1939 m. kovą užgrobus hitlerinei Vokietijai.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" interneto portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ