Praėjusią savaitę gražų 70 metų jubiliejų paminėjęs J. Aušra net ir artimųjų raginamas neskuba į užtarnautą poilsį - rūpinasi, kad sėkmingai veiktų viena iš uosto krovos kompanijų, kad sovietmečiu nugriautos šv. Jono bažnyčios vietoje iškiltų nauja šventovė, kad pasaulis iš į užsienio kalbas išversto Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyno dėka daugiau sužinotų apie šį unikalų kraštą.
"Esu gamybininkas"
J. Aušra gimė Šilutėje, o Klaipėdoje įsikūrė iškart po tarnybos armijoje. Pamario krašte gyveno ir jo, ir žmonos tėvai bei seneliai. Tad Aušrų giminė - tikri lietuvininkai. O po Nepriklausomybės atgavimo susiklostė labai simboliška situacija, kai pirmasis Klaipėdos apskrities valdytojas J. Aušra dirbo tame pačiame pastate Danės gatvėje, kur darbavosi ir Klaipėdos krašto seimelis, kurio vienas iš pirmininkų buvo J. Aušros žmonos senelis Martynas Reisgys.
J. Aušros karjera uostamiestyje prasidėjo nuo mechaniko pareigų "Rasos" skalbyklų treste. Jau netrukus jis buvo paskirtas vyr. inžinieriumi, o po septynerių metų - į tokias pat pareigas buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate "Gražina", kuris veikė dabartinio restorano "Lūja" vietoje. Šiam kombinatui priklausė visos miesto fotoateljė, kirpyklos ir t. t.
Kita J. Aušros darbinė stotelė buvo "Dangės" baldų ir granito paminklų kombinatas. Iš šio laikotarpio J. Aušrai bene labiausiai įsiminė tuometinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio nurodymas pagaminti Atgimimo aikštei raudonas granitines plokštes.
Paskutine iki Nepriklausomybės atgavimo J. Aušros darboviete tapo Klaipėdos baldų susivienijimas (dabartiniai "Klaipėdos baldai").
"Pamenu, kad prieš man ateinant sudegė buhalterija. Čia buvo du "lageriai" tiek pas darbininkus, tiek administracijoje - rusų ir lietuvių. Visus tuos daugiau nei dešimt metų čia buvo dirbti labai įdomu. Tikriausiai pirmieji šalyje pradėjome eksportuoti baldus į užsienį. Suomių ir švedų bendrovė "Scandiflex", pirkusi iš mūsų baldus, leido klijuoti etiketes, nurodančias, kad jie pagaminti Švedijoje", - prisimena pokalbininkas, pabrėždamas, kad visada buvo ir yra gamybininkas.
Lietuvai tapus nepriklausoma, nepartinis J. Aušra buvo išrinktas trečiuoju Klaipėdos meru, vėliau tapo pirmuoju Klaipėdos apskrities vadovu. Tarp tuo metu padarytų daugelio sprendimų pokalbininkas išskiria pasirašytą įsakymą, kuriuo skirtas daugiau nei 200 ha ploto sklypas Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai kurti.
"Galbūt reikėjo skirti ir didesnį sklypą, nes šis jau baigia užsipildyti. Visgi gerai, jog padaryta, kad ir tiek, nes Kaunas iki šiol vargsta ir neturi normaliai funkcionuojančios laisvosios ekonominės zonos. Valstybei reikėtų skirti labai daug lėšų, kad būtų išpirktas reikiamas žemės kiekis", - sako J. Aušra.
Dėkoja kolektyvui
Vėliau pasukęs į privatų verslą 2002-ųjų vasarį J. Aušra buvo pakviestas vadovauti valstybės valdomai AB "Klaipėdos nafta". Tuo metu ši įmonė pasižymėjo ne tik tuo, kad labai dažnai keitėsi jos vadovai, bet dirbo nuostolingai - 2001 m. buvo patirtas 16 mln. litų nuostolis. Kadangi įmonė tuo metu turėjo daugiau nei 300 mln. litų negrąžintų paskolų, vienas žymus verslininkas tuo metu sakė, kad net už vieną litą nepirktų tokios bendrovės.
Per aštuonerius vadovavimo "Klaipėdos naftai" metus J. Aušra įrodė, jog ir valstybinės įmonės gali dirbti pelningai bei naudingai - pabaigta rekonstrukcija, atiduotos visos paskolos, įmonės kasoje palikta daugiau nei 60 mln. litų.
Pritardamas J. Aušros kandidatūrai į "Garbės klaipėdiečius" uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius interviu "Vakarų ekspresui" akcentavo, kad šį klaipėdietį reikėtų nominuoti ir už tai, kad "dėjo labai daug pastangų dėl technologijų tobulinimo".
"Pats mačiau, kiek buvo dirbta, kad įmonė kuo mažiau terštų aplinką, mažiau kvapų skleistų. Buvo galvojama ne tik kaip pelną uždirbti, bet ir kaip saugoti aplinką", - teigė meras.
Kad šie žodžiai ne iš piršto laužti, liudija dar 2006-aisiais naftos terminalų apdovanojimuose įmonei įteikti du apdovanojimai, liudijantys, jog "Klaipėdos naftoje" yra įdiegti vieni geriausių inžinerinių ir technologinių sprendimų Europoje, o įmonė yra vienas saugiausių aplinkosaugos požiūriu terminalų Senajame žemyne.
"Už pasiektus rezultatus reikia pasakyti nuoširdų ačiū visam kolektyvui. O kalbant apie investicijas į aplinkosaugą tai galiu pasakyti tik tiek, kad aš pats klaipėdietis, kvėpuoju tuo pačiu oru, tad viską darėme, kad jis būtų kuo švaresnis", - laurų kratosi J. Aušra.
Šiuo metu jis dirba uosto kompanijos Krovinių terminalo operatoriaus - bendrovės "Metoil" - valdybos patarėju.
"Esu darbomanas, ir matyt toks liksiu", - sako J. Aušra, paklaustas, kodėl nesiruošia ilsėtis.
Dvi svajonės
Prie M. Mažvydo paminklo statybų uostamiesčio Lietuvininkų aikštėje prisidėjęs J. Aušra sako, jog norėtų pamatyti, kad iškiltų dar vienas paminklas lietuvininkams - šv. Jono bažnyčia, kurios atstatymo komitetui jis vadovauja.
Šių metų kovą mirus naują bažnyčios pastatą projektavusiai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei komitetui iškilo sunkumų dėl projektavimo dokumentų. Iki šiol nerandama bendros kalbos su paveldosaugininkais, kurie reikalauja atstatyti prieškarinę bažnyčią, nors evangelikams liuteronams tokių gabaritų šventovės dabar nereikia.
"Mūsų prašymu Ispanijos ir Rusijos mokslininkai padarė požemines geodezines nuotraukas, kuriose matomi visi pamatai, laidojimo vietos, požeminės arkos, kur jos eina ir taip toliau. Buvo nuskenuota viskas kas dešimt centimetrų, iki 10 metrų gylio. Tikiuosi, kad gauti duomenys padės rasti sutarimą su paveldosaugininkais. Svajoju bent apie darbų pradžią. Manau, kad tik mūsų karta gali pastatyti šią bažnyčią", - sakė J. Aušra.
Pokalbininkas yra prisidėjęs ir prie keturių Mažosios Lietuvos enciklopedijos tomų išleidimo. Tad dabar ne tik svajoja, bet ir daro konkrečius žingsnius (yra leidimo komisijos konsultantas), kad anglų, rusų, vokiečių kalbomis būtų parengta šios enciklopedijos santrauka - Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas, kuris garsintų Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą visame pasaulyje. Vertėjai jam jau yra surasti.
"Nuoširdžiai dėkoju tiems, kas pasiūlė mano kandidatūrą į šiuos rinkimus. Tai didelė garbė. Ir tikrai nesvarbu, ar būsiu aš išrinktas, ar vertins mano darbus "Klaipėdos naftoje", ar atliktus per visą gyvenimą", - paklaustas, ką jam reiškia dalyvavimas Metų klaipėdiečio rinkimuose, sakė J. Aušra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą