Koronaviruso krizė: svarbiausios gegužės 26-osios naujienos

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą:

Viruso plitimas. Per parą nuo koronaviruso mirė du žmonės: Antavilių pensionato globotinis ir Santaros klinikose gydytas pacientas. Mirusiesiems buvo daugiau kaip 80 metų, jie turėjo gretutinių ligų. Patvirtinti keturi nauji užsikrėtimo atvejai – susirgo Vilniaus „Rimi“ prekybos centro, Vilniaus psichikos sveikatos centro, Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai ir iš Norvegijos grįžęs asmuo. Ligoninėse dėl koronaviruso gydomi 69 žmonės, iš jų septyni – reanimacijoje. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, šalyje koronaviruso situacija šiuo metu laikoma suvaldyta, tačiau pamažu atsiveriant sienomis vis aktualesnė tampa įvežtinių atvejų kontrolė.

Karantino režimas. Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad karantiną numatoma pratęsti iki birželio pabaigos, bet bus švelninamas jo režimas. Trečiadienį numatoma priimti šiuos sprendimus: 

* nuo birželio pradžios siūloma atsisakyti apribojimo, kad viešose vietose gali burtis ne didesnės kaip penkių asmenų grupės. Tai reiškia, kad bus galima žaisti gatvės krepšinį, futbolą ir kitus kontaktinius žaidimus.

* sporto renginiams nustatomos tokios pat sąlygos, kaip ir kitiems renginiams. Atvirose erdvėse jie galės vykti, kai susirinks ne daugiau nei 300 žiūrovų ir dalyvių, bus užtikrinamas bent metro atstumas tarp žiūrovų. Uždarose erdvėse – ne daugiau kaip 100 žiūrovų ir dalyvių, užtikrinamas dviejų metrų atstumas tarp žiūrovų. Preliminariai nuo birželio 15 dienos dalyvių ir žiūrovų skaičius atvirose erdvėse galėtų didėti iki 500, uždarose – iki 150-ies.

* Nuo birželio pradžios pilnai atveriama siena su Latvija, nebelieka jokių postų ir patikrinimų.

* Restoranų, kavinių ir barų veiklą planuojama ilginti iki 23 valandos.

Opozicija karantino pratęsimą kritikuoja. Socialdemokratai teigia, kad tam nėra racionalaus pagrindo, o liberalai pasiūlė įstatymu įpareigoti Vyriausybę dėl karantino patvirtinimo kreiptis į Seimą.

Antrosios bangos prevencija. Siekiant išvengti antrosios koronaviruso bangos, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė siūlysianti gyventojams pildyti anketas. Gyventojai būtų kviečiami savanoriškai kas savaitę pateikti informaciją apie savo savijautą, kad būtų galima sukurti naują stebėjimo sistemą žemėlapyje. Šį projektą Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį. 

Diskusijos dėl mokesčių. Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą gyventojų pajamų mokestį laikinai mažinti nuo 20 iki 15 proc., tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir Vyriausybės nariai pareiškė, kad jam nepritars. Prezidentas teigia, kad papildomos pajamos dirbantiesiems per vartojimą skatintų ekonomiką ir taip sušvelnintų krizės padarinius. Kritikai sako, kad tokie mokestiniai pakeitimai nėra socialiai teisingi, nes naudingiausi didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, be to, yra rizika, kad dabar sumažinus tarifą politikams gali neužtekti valios nuo kitų metų jį atstatyti į dabartinį lygį. Valdantieji teigia, kad mokestinę naštą jie mažins didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Parama senjorams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad baigia rengti pagalbos vyresniems žmonėms planą. Jame numatomos subsidijos skelbiant prastovas rizikos grupėje esantiems vyresniems nei 60 metų žmonėms, siekiant užkirsti kelią jų atleidimui. Jis taip pat apims rekomendacijas darbdaviams, kaip geriausia apsaugoti vyresnius darbuotojus, psichologinę ir emocinę pagalbą.

Verslo skundai. Lietuvos verslo konfederacija paskelbė tyrimą, kad informacijos apie valstybės numatytas paramos verslui priemones padaugėjo, pagerėjo verslo požiūris į paramos įgyvendinimo verslui mechanizmą, tačiau tik penktadalis įmonių paramą gavo greitai, tokia pat dalis jos visai negavo, o beveik pusė įmonių paramos vis dar laukia. Konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad paramos gavimas apipintas pertekliniais reikalavimais arba numatytos priemonės nepritaikytos skubiam įgyvendinimui.

Pasirengimas rinkimams. Į Seimą iškviesta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pranešė, kad organizuojant parlamento rinkimus spalį svarstoma matuoti rinkėjų temperatūrą, užtikrinti atstumo laikymąsi, įrengti atskiras kabinas karščiuojantiems, o savivaldybėms bus siūloma įrengti daugiau balsavimo vietų.

Žalia šviesa iš Briuselio. Europos Komisija patvirtino Lietuvos fondo steigimą, kad nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms būtų galima suteikti iki 1 mlrd. eurų likvidumo ir kapitalo paramą.

Turizmas Lietuvoje. Vienas didžiausių šalies kelionių organizatorių „Novaturas“ pranešė, kad siūlys pažintines keliones Lietuvoje. Bendrovė Lietuvoje siūlys poilsį viešbučiuose septyniuose šalies kurortuose, taip pat klientams bus siūlomi aštuoni pažintinių kelionių autobusu maršrutai.

Teisėsaugos dėmesys Vilniui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko dokumentų poėmius Vilniaus miesto savivaldybėje ir kratas įmonėje „Andrikus“ dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo. Tyrimas pradėtas paaiškėjus, kad savivaldybė sumokėjo beveik 300 tūkst. eurų avansą, bet aparatai nebuvo pristatyti.

Užsienyje:

* Pasaulyje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius perkopė 5,5 milijono. Daugiau nei du trečdaliai atvejų nustatyti JAV ir Europoje.

* Latvijoje per parą nustatyti keturi nauji viruso atvejai, Estijoje – dešimt. 

* Rusija užfiksavo didžiausią paros mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičių – 174, bet prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad užsikrėtimo pikas jau praėjo ir nurodė gynybos ministrui rengtis atidėtam Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių paradui birželio mėnesį.

* Koronavirusas nustatytas aštuoniolikai Baltarusijos Astravo atominės elektrinės darbuotojų, tačiau tai nekliudo statybos darbams, pranešė jėgainės vadovybė.

* Po dviejų mėnesių pertraukos duris atvėrė Izraelio okupuotame Vakarų Krante esančio Betliejaus Gimimo bažnyčia, pastatyta toje vietoje, kur, kaip tikima, gimė Jėzus Kristus.  

Svarbios naujienos, nesusijusios su koronavirusu:

* Lietuvos ir Lenkijos energetikos bendrovės „Litgrid“ ir PSE pasirašė sutartį dėl jūrinės elektros jungties statybų. Jungtis reikalinga Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimui nuo posovietinės sistemos ir sinchronizacijai su Vakarų Europa. Planuojama, kad nauja jungtis bus pastatyta jau 2025-aisiais, projekto vertė sieks apie 680 mln. eurų. Baltijos valstybių ir Lenkijos elektros bendrovės taip pat pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Europos Komisijai sinchronizavimo antro etapo projektui finansuoti.