Kai dvasinio tautos žadinimo entuziastai 1988 m. rudenį įsteigė Vydūno draugiją, tuo pat metu Kaune pravėrė duris ir Sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla, dabartinis Tautinės kultūros centras. Panašiose žinyčiose, mokyklose, visoje Lietuvos rinkosi šviesuoliai, mokytojai, etnografai, kunigai, poetai, menininkai, mokslininkai ir savamoksliai. Atgimimo metu buvo naujai atrasti Daukantas, Basanavičius, Greimas... Tokios neformalios mokyklos įsileido ir Vydūną. Čia paskaitas skaitė Algirdas Patackas, Algirdas Saudargas, Angelė Vyšniauskaitė, Alvydas Butkus ir daugelis kitų šviesuolių.
Du paskutinius rugsėjo savaitgalius (09.22-23 ir 09.29-30 Extra FM programoje 8:00) laidoje „Lietuvos giesmė“ girdėsime pokalbius su vienu iš mokyklos įkūrėju – etnologu Aleksandru Žarskumi, kuris daugiau kaip tris dešimtmečius atskleisdamas prigimtinės mūsų kultūros paslaptis, ugdydamas lietuvių tautinę savimonę skaito paskaitas ir leidžia knygas.
Pasak A. Žarskaus, „Vydūnas gali būti vienas iš vedlių, galinčių mus vesti susivokimo ir savęs atradimo keliu, tačiau tik tuo atveju, jei skaitysime jo raštus, kalbėsimės su juo ir draugausime. Skaityti Vydūno raštus yra sunku dėl dviejų priežasčių. Dauguma skundžiasi, kad jo raštų kalba yra sunkiai suprantama. Iš tiesų Vydūno kalba skiriasi nuo norminės lietuvių kalbos, tačiau pagrindinė priežastis – tai susivokimo ir vidinės šviesos stiprumo skirtumas. Ašainė sąmonė iš vienų silpniau, iš kitų stipriau spindi. Jeigu aš sunkiai suvokiu, ką Vydūnas rašo, – tai ženklas, kad mano vidinė šviesa yra blanki. Tada mane traukia blankios ar tamsios sąmonės kurti kūriniai. Juk dvasinio pasaulio dėsnis yra: panašus traukia panašų.” (www.vydija.lt)
Vydūno metais Aleksandras Žarskus drauge su Rūta Suchodolskytė parengė ir išleido Vydūno knygą „Gimdymo slėpiniai“. Tai pirmasis bandymas Vydūno tekstą padaryti suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Redaguojant laikytasi dviejų pagrindinių nuostatų. Visų pirma žiūrėta, kad išliktų nepakitusi minties prasmė. Antra – stengtasi, kad tekstas būtų suprantamas ir kuo artimesnis dabartinei norminei lietuvių kalbai. Be to, bandyta kuo labiau išlaikyti Vydūno rašybos stilių, taipogi jau primirštus senovinius bei jo paties sukurtus, tekstą gyvinančius žodžius. Visi pageidaujantys gali atsisiųsti knygą PDF formatu.
Laidos svečią Nacionalinio Kauno dramos teatro įrašų studijoje kalbins žinoma tautodailininkė, karpinių meistrė, pedagogė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą