Padavimų žemėlapyje – „Aušrinės šviesa“, „Eržilas išgelbėtojas“, „Perkūno kalnas“ ir „Verdantis vanduo“
Kaušų Aušrinės kalnas yra ypatinga mįslė senosios lietuvių kultūros ir religijos tyrinėtojams. Jiems kyla daug klausimų, tokių kaip: „Ar čia galėjo vykti kokios nors Aušrinei skirtos apeigos; ar šis kalnas susijęs su deive Aušrine – aušros ir patekančių spindulių deive, ar su rytine žvaigžde Venera ir jos pasirodymu brėkštant?“ Tyrėjai dar tebeieško atsakymų į šiuos klausimus. Laidoje mitologo, prof. dr. Rimanto Balsio teirausimės, kaip deivė Aušrinė apibūdinama mitologijoje: kokiai dievybių grupei ji priskiriama, už ką atsako, koks senovės baltų pasaulėvaizdis atsiskleidžia per šią dievybę. Dar papasakosime apie apeigas, kurios senovėje buvo atliekamos ant Aušrinės kalno anksti rytą, tekant saulei, ir padavimą „Aušrinės šviesa“.
Kita vietovė, kurią aplankysime, – Eržvilko piliakalnis, su kuriuo siejamas padavimas „Eržilas išgelbėtojas“. Piliakalniai, stūksantys vaizdinguose kraštovaizdžiuose, jaudino žmonių vaizduotę, todėl apie juos sukurta daugybė pasakojimų, legendų, padavimų. Padavimuose apie piliakalnį dėmesį atkreipia vienas motyvas apie žirgą, eržilą, kuris pakeičia karo eigą Žemaitijoje. Algirdas Julius Greimas mitologijos studijoje, nagrinėdamas Kaulinio Diedo mitą, pabrėžė vieną iš pažiūros keistą reiškinį – Velnių Karaliaus pasivertimą į eržilą: „Jo neįmanoma supainioti su gausiais jo tarnais ir palydovais. Pasakojimas apie Kaulinį Diedą įdomus dar ir tuo, kad jame vaizduojamas velnių valdovas, prisistatęs žmogaus pavidalu ir padedantis laimėti karą. Ir tik žūtbūtinėje kovoje jis pasirodo savo kariškame aprėde, nesutramdomo eržilo rolėje.“ Laida bus rodoma šį sekmadienį (10 07 d., 9 val.), kartojama pirmadienį (8 d. 12.50 val.), trečiadienį (10 d. 14.20 val. ) ir penktadienį (12 d. 11.40 val.).
Kitoje laidoje, kuri bus rodoma po savaitės (10 14 d. 9 val.), kartojama pirmadienį (15 d. 11.40 val.), trečiadienį (17 d. 14.20 val.) ir ketvirtadienį (18 d. 12.00 val.), aplankysime Šiaulių žemėje esantį Luponių piliakalnį ir išgirsime padavimą „Perkūno kalnas“. Perkūnas siejamas ne vien su ąžuolais ir jų giraitėmis. Perkūnas kaip vienas iš dangaus dievų taip pat susijęs su aukštomis vietomis – plokščiomis kalvomis ir kalnais, kurių statūs šlaitai. Jo kariniai gebėjimai ir rūpinimasis lietuvių kariuomene gali būti dar viena priežastis, dėl kurios XIII–XIV a. Šiaulių žemės pilis Luponiuose arba jos vieta piliakalnyje vėlesniais amžiais buvo pavadinta Perkūno vardu.
Padavimuose apie Luponių Perkūno kalną kalbama vien apie šventąją ugnį ir tik vienu atveju – apie aikštelėje stūksojusį, „dvidešimties vyrų panešamą“ Perkūno vardu vadinamą akmenį. Toji ugnis ant Luponių piliakalnio vaizduojama ypatinga – įžiebta paties Perkūno. Kalnas turi ir kitą vardą, jis vadinamas Raganų kalnu. Pasakojama, kad Luponių piliakalnio Raganos neleisdavusios Gruzdžių keliu pravažiuoti vestuvininkams tol, kol šie ko nors nepaaukojantys. Matyt, netolimoje praeityje vestuvininkai patys, savo noru kopė į Perkūnui pašvęstą kalną ir meldė čia laimės ir sveikatos.
Aplankę Perkūno kalną, keliausime į Radviliškio rajoną, Verdulių kaimą. Jo apylinkėse ieškosime verdenių, šaltinių, kurių vanduo „verda su burbulu iš žemės“. Virimas, nuolatinis vandens judėjimas neleidžia verdenėms užšalti. Vietos gyventojai šventai tikėjo, kad verdenės žmonėms teikia sveikatos, laimės ir grožio, nes jos sklidinos gyvybės – šilumos ir judėjimo. Pasakojama, kad praeityje Verduliuose lankydavosi daug žmonių. Tačiau dar XX a. pradžioje Verdulių kaimo verdenių sakralinė reikšmė pradėjo blėsti. Šiandien Verdulių dvaro Verdenė lankoma norinčių paragauti jos vandens, nusiprausti ir parsigabenti jo namo, tačiau dabartiniai lankytojai dažniausiai šventvietę lanko iš smalsumo. Išgirsime padavimą „Verdantis vanduo“, laidoje dalyvaus archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.
Televizijos laidų ‚‚Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis‘‘ kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.
Rašyti komentarą