Padavimų žemėlapyje – Medvėgalis, Medžiokalnis ir Kaukinės ežeras

Medvėgalio archeologinį vietovės kompleksą sudaro septynios kalvos, vienos viršūnė aukščiausia Žemaitijoje – 234,6 metrai. Rašytiniuose dokumentuose pirmą kartą Medvėgalio pilis paminėta kunigaikščio Gedimino laikais – 1316 metais, kai į Žemaitiją plūdo naujo tikėjimo – krikščionybės skelbėjai kryžiuočiai. Medvėgalis yra apsuptas pelkių, tačiau ir atšiauriomis sąlygomis protėviai sugebėjo išgyventi.

Išlikusiuose padavimuose pasakojama apie žemaičių karių narsumą ir minima maldelė Perkūnui. Jos žodžius „Perkūne dievaiti, nemušk žemaičio, bet mušk gudą kaip šunį rudą“ pateikėjai  įpina į padavimus apie senuosius piliakalnius (gudais tais laikais buvo vadinami visi svetimšaliai, kalbantys nesuprantama kalba). Su Medvėgalio archeologine vietove siejamos maldos Perkūnui motyvas yra vienas žymiausių Žemaitijos kovų su kryžiuočiais istorijoje. Ši maldelė kaip ir maldelės jaunam mėnuliui Dievaičiui bei namuose kursomai ugniai Gabijai priklauso seniausių lietuvių maldelių fondui.

Antroje laidos dalyje aplankysime Kražių Medžiokalnį, kur, manoma, galėjusi būti deivės Medeinos šventykla. Švenčiausia Medžiokalnio vieta XX a. buvo laikomas 40 cm skersmens ąžuolas ir šaltinis, tekėjęs iš jo kamiene prie pat šaknų buvusios 12 centimetrų kiaurymės. Alkakalnis laikomas stebuklinga vieta – dar XX a. pirmojoje pusėje merginos ir moterys, pakilusios ant jo viršūnės, ąžuolų apsuptyje melsdavo sveikatos, laimės meilėje ir šeimoje.

Girdėsime padavimus „Perkūne dievaiti, nemušk žemaičio“ apie Medvėgalį ir „Žemaičių Medeina“ apie Kražių Medžiokalnį. Dalyvaus mitologas, prof. dr. Rimantas Balsys, Kražiuose gyvenantys istorikas Vygantas Mažonas ir 102-jų metų senolė Juzefa Ramanauskaitė.

Po savaitės, rugsėjo 30 d. 9 val. (kartojimai spalio 1 d. 12.50 val., 3 d. 14.10 val., 5 d. 11.50 val.), laidoje per Balticum TV pakviesime į Kaukinės kaimą. Jo viduryje telkšo taisyklingo apskritimo formos ežeras. Spėjama, kad Kaukinės ežeras atsirado nukritus meteoritui.

Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vyriausiojo geologo Artūro Baliukevičiaus teirausimės, ar po atliktų tyrimų spėjimas pasitvirtino, o archeologo, prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus – koks yra ežero ir žmogaus ryšys lietuvių mitinėje vaizduotėje. Dar išgirsime vietos gyventojų Janės ir Stasio pastebėjimus apie Kaukinės ežerą bei padavimus „Čiuka Čiuka, striukuodegė“ ir „Aš dugne guliu...“ 

Televizijos laidų ‚‚Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis‘‘ kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.