Legendos ir padavimai apie didžiųjų karpių žvejybą

Legendos ir padavimai apie didžiųjų karpių žvejybą

Tęsiu temą, kurią pradėjau praėjusį šeštadienį. Šįkart - šiek tiek apie valus.

Valai karpių žvejybai, mano nuomone, turėtų būti tik monofilamentiniai. Žvejojant "kulinarinio" dydžio "buratinus" naudoti valus dar yra logikos, bet štai gaudant didžiuosius pintas valas gali pridaryti daugiau žalos nei būti naudingas.

Papildoma amortizacija užkibus traukinio Klaipėda - Radviliškis jėgą rodančiai žuviai yra labai naudinga. Kiekvienas netikėtas žuvies smūgis - o karpiai moka daryti siurprizus - gaudant pintu valu, kuris visiškai nesitampo, gali baigtis "hepiendu" karpiui ir šnekamosios rusų kalbos kriokliu žvejui. Arba net sulaužyta meškere.

Ne veltui geresnių karpinių valų gamintojai akcentuoja būtent savo valo minkštumą. Tiesa, pakertant reikia "vanoti" iš visų jėgų. Aš pakirtinėdavau griūdamas ant nugaros. Jeigu pakerti laiku ir sėkmingai, karpis nedelsiant atstato į vertikalią padėtį ir net verčia į priekį. Jeigu nepasiseka - tenka užpakaliu arti žemę...

Dreisenos

Karpiai mėgsta vietas, kur daug žolių ir didžiausio žvejų prakeiksmo - dreisenų. Tokios mažos trikampės kriauklytės, gyvenančios kolonijomis, sulipusios viena su kita ir pjaunančios viską, kas prie jų prisiliečia, kaip peiliu. Prieš jas vaistų beveik nėra. O karpiai labai mėgsta jas gliaudyti ir dažnai laikosi dreisenynuose.

Vienam Žemaitijos ežere, kur sugauti didžiausi mano karpiai, dreisenomis nuklotas vos ne visas dugnas. Galima pagalvoti, kad to ežero karpiai iš kažkur žino, kad dreisenos tobulai pjausto valus. Vos užkibę metasi į dreisenų kolonijos pusę ir jeigu kokiu nors būdu nepasiseka jų pasukti - po kelių akimirkų be jokio smūgio pajauti, kad kitam valo gale nieko nebėra. Ne tik karpio, bet ir svarelio su pavadėliu. Taip pasibaigdavo, ko gero, daugiau kaip pusė pakirtimų. Reikėjo kažko imtis.

Tuo metu dar nebuvo tokio "shock leader" (specialus išmetimo valas, naudojamas mėtant didelius svorius su didele jėga) pasirinkimo, tiksliau - visai nebuvo. Keli pinto valo metrai, pririšti priekyje, situacijos beveik nepataisė. Dreisenoms tai buvo juokas. Teko iš Anglijos, iš garsaus karpininko Bobo Nudo internetinės parduotuvės, užsisakinėti specialų dreisenoms atsparų valą, kurio metras kainavo tiek pat, kiek normalaus valo ritė. Bet padėjo. Tiesa, ir šitas daiktas atlaikydavo tik 3-4 pasivažinėjimus po dreisenas, bet tai jau buvo šis tas. Paskui panašių valų ir gana humaniškomis kainomis atsirado ir Lietuvoje.

Storis

Nenaudojau storesnio nei 0.35 mm valo. Nėra prasmės. Daugiausia gaudydavau 0.3 mm valu. Bandžiau ir plonesniu, bet tai jau šiek tiek mazochizmas. Tas perkrovas, kurių neatlaiko valas, galima ir reikia kompensuoti meškerės valdymo technika ir šaltais kaip eskimo kapas nervais. Su ritės stabdžio priveržimu reikia dirbti nuolat. Derinant tai su meškerykočio kampu vandens atžvilgiu. Pakėlus meškerykotį aukščiau, ritės stabdys gauna mažesnę apkrovą ir sunkiau prasisuka. Didesnis krūvis tenka valui ir meškerei, kuri, žinia, linksta galu. Paskui arba lūžta, arba neatlaiko valas. Antras variantas kur kas dažnesnis. Ištiesinus meškerę daugiau apkraunamas ritės stabdys ir jis dirba nuo silpnesnių smūgių. Bet tada sumažėja galimybės valdyti žuvį, priversti ją plaukti ten, kur nori žvejas. Žodžiu, šito išmokti skaitant laikraštį neįmanoma. Tai reikia pajausti savo kailiu ir pabėgusiais karpiais. Karpinis valas paprastai parduodamas 300 metrų ir kartais didesnėmis ritėmis. Tai tiek, kiek ir reikia.

Pavadėliai, kabliukai ir sistemos

Vėl ta pati istorija. Tada buvo gana sunku su tinkamais karpiams pavadėliais, dabar jokios problemos nėra - imk ką nori, tik mokėk. Tuo metu parduotuvėse gulėję surišti pavadėliai su kabliuku ir "plauku" (taip vadinamas valo galas su kilpele specialiai baltyminiam kukuliui) būdavo arba blogai surišti, arba su blogu kabliuku, arba su netinkamo ilgio ir surišimo "plauku". Arba būdavo išvis netikę - su visais trūkumais. Tekdavo "neršti" per parduotuves ir bandyti įvairius variantus. Parduotuvės "Nei žvyno" savininkas A. Mazgeika vos ne veltui atidavė ritę prancūziško karpinio pavadėlio, pareiškęs, kad parsivežė vienintelę iš parodos, bet niekam jos nereikia, tik dulka lentynoje. Tai mane išgelbėjo ilgam laikui.

Dabar yra įvairiausių modifikacijų ir puikios kokybės pavadėlių valo. Vienas iš variantų - "leadcore" valas. Tai pintu valu apvilkta švino gysla, labai greitai skęstanti ir stipri. Tik žvejojant plaukiančiais ("pop up") baltyminiais kukuliais jis netinka. Bet yra begalė kitokių pavadėlių, skirtų būtent karpiams. Vieni iš pigesnių ir normalios kokybės - "Sufix" pavadėliai, kurių karpiams yra bent 10 rūšių.

Apie plauko surišimo techniką čia neparašysi, bet ir nereikia. Daugelis rimtų karpinių kabliukų gamintojų rišimo schemą spausdina ant pakelio. Be to, visada yra internetas. Reikia tik žinoti, ko paklausti, visažinis "Google" jums suras bet ką.

Plauko ilgis - tai jau filosofija, ir kiekvieno karpininko nuomonė čia sava. Mano akimis, viskas daug paprasčiau. Plauko ilgis nuo žemiausio kabliuko išlinkimo taško iki kilpos pabaigos turi būti didesnis už baltyminio kukulio skersmenį maždaug 20-30 procentų. Jeigu gaudote 20 milimetrų skersmens kukuliais, tai plaukas turi baigtis maždaug 25 milimetrais žemiau išlinkimo. Jeigu naudosite 16 mm kukulius, tinka tas pats ilgis. Pasikerta patikimai, patikrinta. Kabinant du kukulius - proporcija panaši. Per trumpas plaukas karpiui atrodys įtartinai. Ne tik karpiui, - ir jūs į jį žiūrėsite kaip į per trumpas kelnes, be to, įsirėmęs kabliukas trukdys pakirsti. Per ilgas plaukas irgi nelabai gerai, nes karpis įsiurbdamas kukulį gali neįsiurbti arba per mažai įsiurbti kabliuką.

Kabliukai

Tai atskira ir labai svarbi teorija. Nors... Verta pasižvalgyti po rimtų karpinių kabliukų gamintojų produkciją, užmerkiant akis į įvairias futuristines ir kosmines formas, ir bus aišku, koks kabliukas reikalingas karpiui. Šiaip ar taip, rekomenduoju kabliukams netaupyti. O tai reiškia, kad jeigu norite pirkti puikiausių karpinių kabliukų pakelį už 5 litus, tai geriau nusipirkit alaus. Rimtų kabliukų karpiams pakelio kaina prasideda nuo 12-15 litų. Dažniausiai būna brangiau.

Proporcijos

Šiek tiek apie baltyminio kukulio ir kabliuko proporcijas. Čia irgi yra visokių teorijų ir mokslinių pagrindimų. Jeigu į tai žiūrėsim paprasčiau, tai bus šitaip: kabliukas turi būti vos mažesnio pločio už baltyminio kukulio skersmenį. Jei neapsirinku dėl klasifikacijos, tai gaudant 20 mm kukuliu kabliukas turėtų būti 2-4 numerio. Nors su ta klasifikacija dalis gamintojų irgi elgiasi kaip nori. Štai tiek apie pačius įrankius. Dar liko masalai, jaukai ir tos legendos apie einšteinišką didelių karpių protą ir nesugaunamumą...

"Baltijos menkė 2012". Antras bandymas

Šįkart "Laivynas" "Baltijos menkės" neatšaukė ir renginėlis įvyks. Tik jau nebe prie Palangos gelbėjimo stoties, o Šventosios uostelyje. Registracija nuo 6 val. ryto, startas - 9, finišas 15 valandą. Apdovanojimų ceremonijos planuojamos apie 17 valandą. Bus ir linksmybių, kurioms vadovaus aktorius Audrius Bružas. Sakė, pakvies šokiui visas ten esančias ne vyresnes kaip 101 metų merginas. Viskas vyksta jau dabar, todėl snausti nėra ko.

Kibimai, licencijos ir loterijos

Vis dar kimba karšiai, kuriuos Nemuno deltos regioniniam parke dėtis į skiaurę jau galima. Pasirodė pirmosios vėjažuvės. Laikas bristi į jūrą. Jau galima gaudyti ir sterkus, jie tarp kitko praėjusią savaitę kibo mielai, ko gero, kompensuodami žvejams už ilgą laukimą. Žodžiu, žuvys kimba.

Dar viena gana svarbi žinia tiems, kurie nenori ar nemoka "susivairuoti" licencijos žvejybai Nemuno deltos regioniniame parke internetu. Licenciją nusipirkti galima visuose loterijos "Perlas" terminaluose. Kaina dienai - 10 litų. Aplinkos ministerija kaip žadėjo vasaros viduryje tai įgyvendinti, taip ir padarė. Tik pora mėnesių anksčiau. Tai visiems į naudą.

Myndė, [email protected]

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder