Ko reikia mums tame Afganistane?

Išeisime iki metų galo

Lietuva iki 2013 metų pabaigos išves savo karius iš Afganistano Goro provincijos ir užbaigs Goro provincijos atkūrimo grupės misiją. Šiuo metu Gore tarnauja 16-oji Lietuvos karių pamaina. Lietuvos karių atitraukimo iš Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) veikloje dar dalyvaus ir misiją užbaigs 17-oji Lietuvos karių pamaina, į misiją išvyksianti šių metų gegužę.

Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo atstovas kapitonas Marius Varna „Vakaro žinioms“ teigė, jog karių išvedimas prasidėjo jau pernai.

„Nuo šių metų pradžios Afganistane dislokuota pajėgų išvedimo koordinavimo grupė. Tai yra 8 karių padalinys. Yra logistai, kitų sričių specialistai, susiję su pajėgų iš Goro provincijos išvedimu. Šis mažas 8 karių padalinys šiuo metu kaip tik derina visas detales tiek su Afganistano vyriausybe, tiek su Afganistano nacionalinio saugumo pajėgomis, tiek su vietinėmis valdžios struktūromis Goro provincijoje, tiek ir su mūsų sąjungininkais“, - teigė M.Varna.

Šarvuočiai negrįš

Tiesa, prieš keletą metų mūsų valstybės iš vienos Norvegijos įmonių pirkti 12 šarvuočių, kurie su priežiūra atsiėjo 15 mln. litų, liks Afganistane.

„Technikos per visą stovyklos laikotarpį turėjome gana daug, vien iš Lietuvos apie 40 vienetų buvo nugabenta. Taigi tos šarvuotos tojotos tikrai negrįš į Lietuvą. Jau dabar yra įvykęs perskirstymas, dalis tų tojotų nugabenta į kitus mūsų dislokacijos rajonus“, - informavo M.Varna.

Pasak jo, likusios techninės jėgos bus perskirstytos po Afganistane tarnaujančius mūsų vienetus, ir tik tada, kai technikos poreikis iš mūsų pusės bus patenkintas, dalis transporto priemonių bus grąžinta į Lietuvą. Tai bus techniškai nusidėvėjusi technika, kurią išlaikyti Afganistane tiesiog neapsimokės ir ta, kuri nebus reikalinga Afganistane pagal mūsų karių vykdomą užduotį.

„Mūsų šalies pajėgų išvedimo grupė bendradarbiauja su kitomis šalimis, t. y. derina laikus, kad nebūtų taip, jog vienu metu vienoje stovykloje ar viename transporto ryšio mazge atsidurtų ir įvairių šalių materialinės priemonės“, - pabrėžė M.Varna.

Neišvengta aukų

Deja, bet per mūsų šalies kariuomenės misiją Afganistane 2008 metų gegužės 22 dieną žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius. Taip pat buvo sužeista 11 karių.

„Sužeidimai nėra tokie, kaip įsivaizduojate, kad peršautas ir panašiai. Bet buvo ir tokių, - pažymėjo M.Varna. - Buvo karių, kurie patyrė traumas detonuodami savadarbį sprogstamąjį užtaisą. Įsidėjo į automobilį, užtaisui sprogus, mašina būna nepataisomai sugadinta, šarvai apsaugo karius nuo rimtų sužeidimų, tačiau tai vis tiek sužeidimai.“

Pasak kapitono, mūsų šalis jau yra gavusi oficialų kvietimą prisijungti prie mokymo misijos Malyje, tačiau ar šią misiją reikės vykdyti, ar ne, priklausys nuo atsakingų mūsų šalies vadovų sprendimo.

„Esant būtinybei vyktume į Malį. Kariai yra identifikuoti, jie vykdo pasirengimą, tai normali praktika. Kita - tai misija Somalyje, bet ji „palenda“ jau po Europos Sąjungos misija. Mūsų kariai tam irgi rengiami“, - tikino M.Varna.

Lietuva įsipareigojimą vadovauti PAG Afganistano Goro provincijoje, kurios veikloje kartu dalyvauja Lietuvos kariuomenės daliniai ir Užsienio reikalų ministerijos įsteigtos Specialiosios misijos Afganistane civiliai specialistai, prisiėmė 2005 metais.

Zigmas STANKUS, Afganistano karo veteranas:

- Iki metų pabaigos Lietuva išves savo karius iš Afganistano Goro provincijos. Esame NATO nariai, misijų neišvengsime, bet vis dėlto kokia nauda mums iš jų?

- Manau, pirma reikėtų paklausti savęs, kiek mes įvykdėme duotus įsipareigojimus Afganistane, ir padarius išvadas tokių klaidų nebekartoti. Tai buvo akivaizdžiai per solidi investicija į abejotiną projektą. Juo labiau dalimi skolintų pinigų. Ir dar reikės kišti pinigus, kad ir tai, ką nuveikėme, nenueitų šuniui ant uodegos. Štai sovietams nutraukus Nadzibulos režimo rėmimą, šis žlugo po kelių mėnesių.

- Dalyvavimas misijose labai rizikingas, štai 2008 m. Afganistane žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius, buvo sužeistųjų.

- Kalbant apie žuvusiuosius ir sužeistuosius Afganistane, labai smarkiai abejoju, jog skelbiami skaičiai atitinka tikrovę. Manau, informacija apie sužeidimus ir žuvusius „Aitvaro“ ir kitų specialiųjų pajėgų karius yra slepiama. Be to, daugeliui grįžusių karių pokarinis trauminis sindromas (PTS) neišvengiamas. Rimtų specializuotų gydyklų ir reabilitacijos centrų neturime, ta našta automatiškai tenka artimiesiems. PTS serga amerikiečiai, britai, prancūzai, kiti, ir tai nereiškia, jog šis sindromas nepasireikš mūsų vyrams. Karas nesibaigia su karo pabaiga, jo padariniai - ilgalaikiai.

- Jūs - Afganistano karo veteranas, papasakokite plačiau, ką patiria kariai ir jų šeimos?

- Dabar karių situacija kiek kitokia, su buvusiomis anksčiau nėra net ko lyginti. Mes buvome piemenys, prastai paruošti, prastai aprūpinti ir būtinos tarnybos šauktiniai. Nei dorai pavalgyti buvo, nei tavo nuomonės kas klausė, keli užpakalį ir sėdi kur nors kalnuose. Dabar profesionalai kariai ir piniginis veiksnys yra dominantas. Aišku, nėra ko piktintis, juk tai jauni vyrai, susikūrę šeimas, moka būsto paskolas. Jų tokia profesija ir jie naudojasi galimybe. Jei mums tada kas nors būtų mokėjęs tokius pinigus, tikrai nebūčiau atsisakęs.

- Kodėl politikai nuolat akcentuoja misijų naudą?

- Politikams visada kaip saulė reikalingi pasvaičiojimai apie tariamus laimėjimus, o paprastam žmogui reikia stogo virš galvos. Taip buvo ir sovietų laikais. Taigi belieka sudėti visus pliusus ir minusus mūsų šalies dalyvavime Afganistane, užsikimšti ausis, kad negirdėtume politinių demagogų kalbų, „kaip mes sėkmingai įvykdėme įsipareigojimus“, ir ilgai krapštant galvą pamąstyti, ar verta dar kartą taip neatsakingai investuoti. Bet taip gali susimąstyti eilinis pilietis, bet ne politikas.