Antradienio vakarą rodytoje laidoje žurnalistas Gundaras Rederas kalbėjosi su Lietuvos prezidente apie politinę situaciją Ukrainoje, ES ir pasaulyje. Tačiau interviu pabaigoje žurnalistas ėmė teirautis to, kas suerzino Ekscelenciją: apie homoseksualistų santuokas, Lietuvos krepšininkus.
Ji pareiškė: „Manau, kad mes nesitarėme dėl šio klausimo. Nenoriu apie tai kalbėti. Manau, kad tarėmės dėl konkrečių klausimų, ir nebandykite mane užlaikyti 40 minučių. Jei baigėte savo klausimus, tuomet mes baigėme.“
Pokalbis buvo paskelbtas visas, rodyta, kaip D.Grybauskaitė reikalauja iškirpti tas skandalingas vietas.
Šis interviu sukėlė tikrą nuomonių audrą socialiniuose tinkluose, vakar ji įsiplieskė ir Lietuvoje. Daugelis komentatorių, tarp jų ir Latvijoje žinomų žmonių, negailėjo kritikos Lietuvos vadovei dėl arogancijos ir „brežnevinio“ mentaliteto.
Mūsų šalies vadovės patarėja Skaistė Plaušinytė paaiškino, esą iš anksto buvo derinami ne konkretūs interviu klausimai, o jo tematika apie Rytų partnerystę. Apie kitas temas nebuvo tartasi kalbėti, todėl prezidentė ir atsisakė.
Algis KRUPAVIČIUS, politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius:
Prezidentė susimovė - tai galiu pasakyti peržiūrėjęs visą interviu originalo kalba. Incidentas truko ne vieną kitą akimirką, o net kelias minutes prezidentė gana kategoriškai teigė neatsakinėsianti į nesuderintus klausimus, o galiausiai pareiškė, net ne paprašė, o tiesiog pasakė, kad juos reikia iškirpti (angl. cut). Neįsivaizduoju, kad save gerbiantis demokratinės šalies vadovas taip nurodinėtų žurnalistams.
Ir Lietuvos ankstesni vadovai taip su žiniasklaida nesielgė. Pavyzdžiui, Valdas Adamkus galėjo pasakyti ką nors nereikalingo, bet niekada nenurodinėjo, ko žurnalistas negali klausti. Jis ir D.Grybauskaitė yra du skirtingi pasauliai. Pirmasis asocijavosi su visuomene, kur žiniasklaidos laisvė yra fundamentali. O su dabartinės šalies vadovės elgesiu mes jau kurį laiką einame į priešingą pusę - link diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos valdomos Baltarusijos.
Ši situacija nedviprasmiškai parodė, kad karalius nuogas, ir mūsų valstybėje bei visuomenėje yra kitokie standartai, netgi lyginant su naujomis demokratinėmis šalimis. Čia autokratinis elgesys priimtinas ir niekas pernelyg nekritikuoja.
Prezidentė turi tokią žiniasklaidą, su kuria bendrauja, o su kita - nebendrauja, vieni žurnalistai turi teisę rengti su ja interviu, o kiti - neturi ir neturės, žvelgiant į perspektyvą. Mūsų žiniasklaida dažnai yra aptarnaujanti ir patarnaujanti valdžios pareigūnams, o ne kritiška.
Lauras BIELINIS, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius:
Atsisakyti atsakyti į klausimą galima labai įvairiai - diplomatiškai, nuleidžiant juokais ir pan. Bet šiuo atveju prezidentė atsisakė tai daryti pačia blogiausia forma. Tai rodo nelankstumą, negebėjimą komunikuoti su aplinka. Tai labai silpno prezidento požymis. Nesvarbu, kokie būtų klausimai, - prezidentas ar aukštas valdininkas turi gebėti labai lanksčiai ir kūrybiškai žvelgti į jam užduodamus klausimus ir komunikaciškai tikslingai atsakinėti.
Jos atsisakymas kalbėti irgi yra atsakymas, kuris signalizuoja visai kitus dalykus, o būtent tai, dėl ko dabar mes ją ir kritikuojame. Greičiausiai prezidentė labai formalizuotai žiūri į visus santykius valdžioje, ir tai, kas netelpa į formalius arba į jos pačios suformuotus rėmus, jos yra atmetama natūraliai, tiesiog viduje. O išorėje tai atrodo kaip negebėjimas kalbėti, negebėjimas suvokti situacijos. Tai būdinga autoritarinio mąstymo žmonėms, kurie iš tikrųjų mano, kad tvarka yra būtent tokia, kokią jie yra nustatę arba kokią jie įsivaizduoja, o visa kita yra netvarka.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą