Vyriausybė yra sudariusi komisiją (jai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis), kuri svarsto įvairius siūlymus, kaip padaryti, kad iš Lietuvos nebebėgtų pabėgėliai. Šiai komisijai labai savotiškus pasiūlymus pateikė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra, Lietuvoje turinti ir savo atstovus. Agentūros nuomone, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų perkelti migrantai nepasilieka Lietuvoje, - būsto problemos. Esą jie neranda būstų, kuriuos pajėgtų išsinuomoti, todėl siūloma Vyriausybei kreiptis į savivaldybes, rekomenduojant sumažinti verslo liudijimo mokesčius už būsto nuomą asmenims, tuos būstus nuomojantiems migrantams, priimtiems pagal kvotas, taip pat atleisti būstus pabėgėliams nuomojančius fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčių, nustatyti, kad būstus galėtų nuomotis savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos bei juos pernuomoti.
Tačiau praktika rodo, kad Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra yra pernelyg naivi, mananti, jog migrantus būtų galima suvilioti vien būstu už prieinamą kainą. Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas „Vakaro žinioms“ atskleidė, kad iš integravimosi procesą centre baigusių 306 pabėgėlių tik 38 liko gyventi Lietuvoje, o visi kiti pabėgo į turtingesnes šalis (104 dar „tebesiintegruoja“ centre). Beje, pabėgo ir tie migrantai, kuriems dėl būsto nuomos net nereikėjo sukti galvų ir kurie dalyvavo taip vadinamame pilotiniame projekte - vos atvežti į Lietuvą jie buvo iš karto perkelti į savivaldybes, išvengiant gyvenimo Rukloje. Ruklos pabėgėlių priėmimo centras vasarą buvo paskelbęs konkursą būsto pabėgėliams nuomai ir atvykėliai tiesiai iš oro uosto buvo perkelti į išnuomotus būstus Klaipėdoje bei Kaune. Tačiau jie paliko ne tik tuos būstus, bet ir Lietuvą.
„Bandomasis projektas nepasiteisino, todėl dabar ir vėl iš pradžių pabėgėliai bus atvežami pas mus į Ruklą. Po nepavykusio projekto pabėgėlių atvežimas buvo sustojęs, tačiau rugsėjo 13 d. pas mus atvyks 12 pabėgėlių sirų iš Turkijos. Juos nukreips pas mus. Bandomasis projektas nepasiteisino, nes pernelyg dideli kaštai. Štai vieną dviejų kambarių butą Kaune nuomojome už 500 eurų per mėnesį“, - atskleidė R.Mikulėnas.
Pasak jo, žmonės labai nenoriai nuomoja būstus pabėgėliams dėl kelių priežasčių - dėl to, kad nuoma trumpalaikė, dėl to, kad reikėtų leisti pabėgėliams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste (o po to gali būti problemų su jų išprašymu).
„Įtakos turėjo ir tai, kad nuomininkai - pabėgėliai“, - neslėpė R.Mikulėnas.
Pasak jo, iš Klaipėdoje pabėgėlių integravimo programos lėšomis išnuomoto būsto šeima jau išvyko iš Lietuvos ir nebegrįš.
„Šeima iš Kauno irgi išvyko. Jau baigiasi trijų mėnesių terminas. Jei negrįš - nuomos sutartį nutrauksime“, - akcentavo R.Mikulėnas.
Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros siūlymus taikyti įvairias lengvatas už būstų nuomą migrantams vadina diskriminacija.
„Bet kokios lengvatos iškreipia rinką. Antras dalykas - tokios lengvatos, kokias siūlo Jungtinės Tautos, pagal mūsų Konstituciją būtų neįmanomas dalykas. Jei pabėgėliui nuomoju - man lengvata, jei ne pabėgėliui, o lietuviškai daugiavaikei šeimai ar šeimai, laukiančiai socialinio būsto - jau ne lengvata. Tai būtų diskriminavimas. O jei jau tarptautinė organizacija taip nori, tai pati tegul sumoka valstybei už tas lengvatas, o ne mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita liepia lengvatas taikyti. Visas šis reikalas nesąžiningas. Netikiu, kad lengvatos ką nors pakeistų. Pabėgėliai tikrai neliktų Lietuvoje, nes mūsų šalis nėra jų kelionės tikslas. Migrantai yra ekonominiai, mūsų ekonominė situacija jų negundo“, - neabejoja G.Jasiulionis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą