Moters lytinių organų apipjaustymą siūloma laikyti nusikaltimu
Seimui siūloma priimti Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria moters lytinių organų žalojimas, remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų laikomas nusikaltimu.
Tokį projektą įregistravusi Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė sako, kad dėl emigracijos srautų į Europos Sąjungą (ES) augimo iš tų regionų, kuriose tokios procedūros atliekamos, atitinkamai išauga rizika, kad jos paplis, galbūt net ir Lietuvoje.
Tarp į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių tikėtina bus apipjaustytų moterų ir mergaičių, tačiau didžiausia grėsmė yra ta, kad neužkirtus kelio tokiai praktikai, gali atsirasti asmenų, atlikinėsiančių tokias procedūras. (...) Projekto priėmimas įtvirtins aiškią nuostatą, kad moters lytinių organų žalojimas (MLOŽ) yra neteisėtas, nusikalstamas ir baudžiamas. Todėl sumažės norinčių ir reikalaujančių tokias procedūras atlikti",- sako projektą inicijavusi parlamentarė G. Purvaneckienė.
Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir Jungtinių tautų gyventojų fondas 1997 m. apibrėžė, kas yra laikoma moters lytinių organų žalojimu (MLOŽ), dar vadinamu moters lytinių organų apipjaustymu. Tai yra dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių.
Parlamentarės duomenimis, tokie apipjaustymo būdai praktikuojami per 30 šalių, daugiausia Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje patyrė tokius apipjaustymus nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gręsia patirti šias procedūras.
Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo ir šios institucijos publikacijoje "Nulis tolerancijos moterų apipjaustymui" skaičiuojama, kad ES šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje.
"Absoliuti dauguma kultūrų apipjaustymą sieja su religijos išpažinimu, socialinėmis bei kultūrinėmis reikmėmis. Tokios tradicijos, neatsižvelgiant į tai, kad žaloja moterų sveikatą, kai kur perduodamos iš kartos į kartą. Šios problemos aktualumą ne kartą pabrėžė ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su iš užsienio atvykusiais svečiais jiems pareikalavus iš meilės ar baimės sutinka su tokiomis procedūromis. Šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria retai. Kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose (dažniausiai Afrikos, Azijos) šalyse. Tačiau augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė",- prognozuoja G. Purvaneckienė.
Ji pastebi, kad, pavyzdžiui, numatyta, jog Lietuva priims pabėgėlių iš Eritrėjos, o Eritrėjoje, UNICEF duomenimis, MLOŽ procedūras 15-49 metų amžiaus tarpsnyje patiria 83 proc. moterų ir mergaičių (tarp jų 98 proc. musulmonių, 89 proc. katalikių ir 83 proc. kitų krikščionių.
G. Purvaneckienės pateiktais duomenimis, ES specifines normas dėl baudžiamosios atsakomybės už MLOŽ yra priėmusios šios šalys: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.
Šiuo metu Civiliniame kodekse straipsnyje "Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą" nurodoma, kad fizinis asmuo yra neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam - be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo negalima atlikti intervencijos į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalių. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu.
Baudžiamajame kodekse numatyta nusikaltimo sudėtis saugo tokią vertybę kaip žmogaus sveikata. Įstatymas saugo žmogaus sveikatą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi, tačiau savęs žalojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Rašyti komentarą