Naujienų gegužės 27 d. dienraščiuose apžvalga

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES - Lietuvos stabilumo garantas, kitų - tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys. Apie tai prie "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo" apskritojo stalo kalbėta vakar. Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą. Europarlamentaras V. Uspaskichas teigiamai įvertino ES skleidžiamas ekologijos, demokratijos, technologinio pažangos idėjas, kurias perima ir Lietuva. "Žinote, kas merginą vaišina, tas ją ir šokdina", - metaforiškai Lietuvos situaciją ES nusakė R. Paulauskas. "Tai paramai, kurią gauname iš ES, nesugebame sukurti adekvačių civilizuotumo formų", - dėstė filosofas Krescencijus Stoškus. RESPUBLIKA

Nuo vakar skandalingai pagarsėjusių Kauno paveldosaugininkių Irenos Vaškelienės ir Rymantės Gudienės parašai - beverčiai. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė patvirtino, kad specialistės, Laisvės alėjoje leidusios iškilti stikliniam antstatui, negalės derinti jokių projektų. Apie dar vieną Laisvės alėjoje suplanuotą stiklinį antstatą KPD sužinojo atsitiktinai. KAUNO DIENA

Seime viena po kitos gimsta idėjos, kad vaikus ir jaunuolius reikia įtraukti į aktyvią politiką. Siūloma leisti Seimo nariais tapti studijų nespėjusiems baigti jaunuoliams, prezidentu rinkti dar gyvenimo patirties nespėjusius įgyti žmones, rinkimų teisę suteikti vaikams. Anot akademinio sluoksnio atstovų, tai visiškai sugriautų ir taip jau byrančią Lietuvos politinę sistemą. VAKARO ŽINIOS

"Kalbėti apie Seimo narių amžiaus cenzo sumažinimą iki 21 metų yra absurdas. Aš manau, kad Seimo nariai turėtų turėti universitetinį išsilavinimą. O logiškai žiūrint į universitetą įstojama maždaug 18 metų. Plius 6 metai studijų - tad geriausiu atveju 24 metų cenzas turi būti, nes pageidautinas ir magistro išsilavinimas. Nes dabar, matant, kokio lygio yra kai kurie Seimo nariai, nekyla abejonių, kad reikia daugiau išsilavinusių žmonių, protingų, o ne paukščiukams padėti,"- "Vakaro žinioms" sakė Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka. VAKARO ŽINIOS

Trečiadienį darbo vietoje neblaivus aptiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Kęstutis Vaitiekūnas. Už tai jis gali būti atleistas iš pareigų. Vakar komentuodama šį įvykį savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė paminėjo, jog jis savivaldybės tikrai nepuošia ir administracijos vadovybė to netoleruos. VAKARŲ EKSPRESAS

TEISĖTVARKA

Prieštaringai vertinama prokuratūros reforma nepaliauja stebinti. Dar viena šios pertvarkos grimasa - didžiausios valstybės paslaptys patikėtos buvusiam KGB karininkui. Generalinės prokuratūros vadovas Darius Valys nutarė į prokuratūros patalpas, kuriose saugomi slapčiausi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos bei NATO šalių dokumentai, perkelti dirbti prokurorą, buvusį KGB kapitoną Antaną Stepučinską. "Tokį sprendimą vertinu labai blogai. Nežinau istorijoje nė vieno atvejo, kai valstybė didžiausias savo paslaptis patiki buvusiam kitos šalies saugumo tarnybos karininkui", - buvo apstulbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Pečeliūnas. LIETUVOS RYTAS

Kad A.Stepučinskas - buvęs kadrinis KGB karininkas, gerai žinojo ir ankstesni Generalinės prokuratūros vadovai. Tačiau niekas dėl to problemų nekėlė, nes šis prokuroras paprastai kuruodavo sudėtingas kriminalines bylas. Jis neturėjo priėjimo prie valstybės paslapčių. A.Stepučinsko vadovaujami pareigūnai demaskavo Panevėžio Tulpinių, Klaipėdos Gaidjurginių, kitas gaujas. Už nuopelnus tiriant minėtas bylas 2006 metais A.Stepučinskui buvo skirtas Vyčio kryžiaus ordinas. Teikimą šiam valstybiniam apdovanojimui pasirašė tuometis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. Tačiau apdovanojimas sukėlė skandalą. LIETUVOS RYTAS

Už pažeidėjo gyvenimą areštinėje sumoka mokesčių mokėtojai. Areštuotieji išlaikomi iš tų pačių varganų lėšų, kurias valdžia skiria policijai. Dirbti viešuosius darbus pažeidėjas gali atsisakyti lengvu rankos mostu, nes pažeidėjai Lietuvoje turi daugiau teisių nei įstatymų nelaužanti visuomenės dalis. "Pakeitus baudą į areštą susidaro dviprasmiška situacija: užuot papildžius valstybės biudžetą lėšomis iš sumokėtos baudos, tą žmogų privalu iš valstybės biudžeto išlaikyti areštinėje," - "Respublikai" teigė šalies policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. - Tačiau yra tokia administracinė nuobauda ir niekur nuo to nepabėgsi". RESPUBLIKA

Mažėjant policijos finansavimui vis dar mažėja ir avaringumas šalies keliuose. Tačiau, valdžiai kartu su pažeidėjais ir toliau tyčiojantis iš visuomenės, ši situacija gali tapti ir nebekontroliuojama. Su policijos pareigūnais bendraujantys seniūnai pageidauja, kad apylinkės inspektoriai savo apylinkėse dirbtų ir po dešimtos vakaro. Policija irgi to norėtų, tik klausimas, kas tam apylinkės inspektoriui atlygins už darbą. Policijos departamento Finansų valdybos viršininkas Romualdas Voišnis "Respublikai" teigė, kad šių metų policijos biudžetas, lyginant jį su 2008-ųjų biudžetu, yra sumažėjęs apie 24 proc. RESPUBLIKA

"Ką pasakytumėte avarijoje nukentėjusiam žmogui, kurį sužalojęs girtas vairuotojas išvengė teismo skirtos arešto bausmės, nes valstybė neturėjo lėšų išlaikyti jį areštinėje?" - pasiteiravo "Respublika" Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Jurgio Razmos. - "Manau, kad šis teiginys nebūtinai yra objektyviai teisingas. Tai turbūt tam tikri pareigūnai taip traktavo tą situaciją, bet negalima teigti, kad valstybėje nebūtų atsiradę tiek lėšų. Ir aš nesutikčiau su traktavimu, kad šiandien jau yra tokia tragiška situacija, jog būtinam konkretaus sulaikytojo laikymui areštinėje nėra pinigų." RESPUBLIKA

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Šiaulių alaus daryklos generalinis direktorius Romualdas Dunauskas įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba, apgaulingai tvarkęs apskaitą ir pavogęs daugiau nei 780 tūkst. litų bendrovės turto. Už šiuos nusikaltimus R. Dunauskui gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Jau skelbta, kad kai "Respublikos" leidinių grupė, į "Guberniją" investavusi milijonus litų, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigūnus bei visuomenę. Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus. Kol etikos sargai svarstė "Respublikos" žurnalistus už "etikos pažeidimus", įtariamieji vagyste tyliai tvarkėsi savo reikalus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS, RESPUBLIKA

L.Dunauskaitė kaltinama tarpininkavusi darant nusikaltimą, apgaulingai vedusi apskaitą. Prokurorai L.Dunauskaitę kaltina tuo, kad būdama "Linos namų" direktore pagal savo pareigas, turėdama teisę veikti bendrovės vardu, surašyti ir pasirašyti įmonės dokumentus, padėjo savo tėvui, generaliniam direktoriui, organizuoti realiai neįvykusias ūkines operacijas - butelių pūtimo įrangos grąžinimo akcinei bendrovei "Gubernija" atvaizdavimą šios įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo, prokuroras paprašė L.Dunauskaitę išteisinti, nors jai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. VAKARO ŽINIOS

Šiauliuose, Tilžės gatvėje esančio prekybos centro Tilžė" juvelyrinių dirbinių parduotuvę pardavėjos akivaizdoje apšvarino mikliarankis vagis. Pirminiais apskaičiavimais, padaryta žala gali siekti keliolika tūkstančių litų. Vakar Šiaulių policija pradėjo tyrimą dėl vagystės. Viliamasi, kad vagį galėjo nufilmuoti parduotuvės prieigose įrengtos vaizdo kameros. Taip pat, remiantis prekybininkės pasakojimu, ketinama sudaryti ilgapirščio fotorobotą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Spaudai rengiamas 34-asis Lietuvos vokiečių bendrijos žurnalo "Die Raute" ("Rūta") istorinio, kultūrinio, literatūrinio leidinio "Smiltė" numeris - apie dvarų didikes Prūsijos moteris. Tik 600 egzempliorių tiražu leidybos grupės "Druka" leidžiamą "Smiltę" galima pasiskaityti Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės, Meno ir Mažvydo bibliotekose. Temos - apie Prūsijos amatus, Klaipėdos krašto metraštininkus bei iškilias asmenybes. Žurnalą "Raute" skaito Vokietijos gyventojai, o jo priedą "Smiltę" - Lietuvos vokiečiai ir memelenderiai. Remia Ewald Hein Stiftung fondas. Išeiviai iš Lietuvos iš toliau žiūri į Lietuvą, tarsi nuo kalno, todėl viskas atrodo gražiau, idiliškiau. Redaktorė sakė, kad tie žmonės padeda stiprinti kultūrą, prikelia istorinius Klaipėdos šaltinius, kurie daugeliui nėra prieinami. VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar Šiaulių universiteto bibliotekoje filosofas, rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis pristatė naujausią knygą "Ryga - niekieno civilizacija". Susitikimo pradžioje į klausytojus autorius kreipėsi latviškai. Tai - pirmasis ir kol kas vienintelis pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu išleistos knygos pristatymas. Rašytojas pastebi, kad Latvijos viešojoje erdvėje daug daugiau kalbama apie lietuvius nei Lietuvoje - apie latvius. Negausu Lietuvoje ir knygų apie Latviją, tad A. Juozaitis tikisi bent trumpam šią spragą užpildyti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Baigiasi mokslo metai ir abiturientams netrukus teks pasirinkti gyvenimo kelią. Kur stoti: į universitetą ar į kolegiją, savo karšte ar užsienyje? O gal eiti dirbti? Arba darbą derinti su mokslu? Koks jauno žmogaus gyvenimo kelias Lietuvoje, baigus mokyklą? Ar jis įmanomas be jokių protekcijų? Apie tai pokalbis prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo. Viešojoje erdvėje reklama skatina mitą, kad visiems reikia aukštojo mokslo, o universitetai tuo naudojasi ir gauna pelną. LIETUVOS ŽINIOS

Tuštybę dažnai suvokiame per vėlai. Taip sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ir apgailestaudamas prisipažįsta, kad gyvendami kasdieniais rūpesčiais, siekdami karjeros savo tėvams mes daug ko nebespėjame pasakyti. Jis ragina - padarykime tai pirmąjį birželio sekmadienį, Tėvo dieną. Tačiau kalbėdamas apie tėvo buvimą šeimoje parlamentaras negalėjo nutylėti ir šiandien tradicinės šeimos tykančių pavojų. "Mes turime ligų, kuriomis užsikrėtėme atėję į Europos Sąjungą. Aš esu ES šalininkas, bet jos neidealizuoju. Ten yra ligų, kurių išgydyti ES neranda būdų. Ji pralošia konkurenciją, susijusią su gyventojų skaičiumi. Tai susiję su šeimomis, su jų tradicijomis. Ryšys labai glaudus",- interviu "Respublikai" aiškino Rimantas Jonas Dagys. - Plačiau priede Žalgiris. RESPUBLIKA

Balandį pensijų ir pašalpų "Sodra" išmokėjo 190,7 mln. litų daugiau, nei surinko įmokų. Kovą šis skirtumas buvo dar didesnis - beveik 219 mln. litų. Skylės lopomos valstybės brangiai skolintais pinigais. Tuo tarpu arti 0,5 milijardo litų "Sodrai" įsiskolinusios įmonės palūkanų už susikaupusias sumas nemoka nė cento. Šių metų vasario 7 d. "Sodra" pradėjo viešai skelbti įmones, nesumokėjusias valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų "Sodros" administruojamų mokesčių. Pirmajame skolininkių sąraše buvo 35 817 iš maždaug 86 tūkst. formaliai Lietuvoje veikiančių bendrovių. Bendra skolų "Sodrai" suma tuo metu siekė 443 mln. litų. RESPUBLIKA

Daugiau nei milijoną litų skolinga UAB "Lelija", kurios vadovė pernai buvo apdovanota kaip viena geriausių vadybininkų. Tiesa, pastaruoju metu ši siuvimo įmonė išgarsėjo kaip 21 amžiaus vergvaldė: savo Rokiškio filialo darbuotojoms, dirbančioms visą darbo dieną, ji nemokėjo net minimalaus atlyginimo. Bet įsiskolinimai "Sodrai" nuo vasario mėn. vis tiek išaugo. Mokėti "Sodrai" mokesčių neskuba ir viena didžiausių Marijampolės apskrities mokesčių mokėtojų - bendrovė "ARVI kalakutai". Tačiau įmonė suranda atliekamų pinigų politinėms partijoms remti ir net televizijos muilo operoms. Atsakymo, dėl kokių priežasčių įmonė už savo darbuotojus nemoka mokesčių šiandien, "Respublika" iš bendrovės "ARVI kalakutai" nesulaukė. RESPUBLIKA

Vakarų Europoje prasidėjus sausroms pranašaujama, kad būsimojo derliaus grūdų supirkimo kainos bus didesnės nei pernai. Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą. Už toną maistinių kviečių - per 700 litų. Pernai rugpjūtį tokios grūdų supirkimo kainos vos neįvarė infarkto grūdų supirkėjams. O šiuo metu grūdų perdirbimo bendrovės už kviečių toną moka ir 900 litų. "Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Jeigu sumažės joje išaugintų grūdų, jų kainos kils", - kalbėjo žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančios bendrovės "Agrowill Group" valdybos pirmininkas Vladas Bagdavičius. Lietuva taip pat eksportuoja didžiąją dalį užauginamų kviečių. Todėl Vakarų Europoje kylant grūdų kainoms to neišvengs ir mūsų šalis. "Kol kas prognozuoti derliaus kokybę ir jo kiekį Lietuvoje per anksti. Ir pas mus, ir kituose Rytų ir Vidurio Europos regionuose meteorologinės sąlygos javams augti geros", - sakė V.Bagdavičius. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių savivaldybės Priimamajame prie 14 kabineto nėra dienos, kad nesibūriuotų žmonės, norintys deklaruoti išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį. Vien šiemet per penkis mėnesius tai deklaravo 1017 šiauliečių. Ar šis skaičius rodo tikrąjį šiauliečių emigracijos mastą? Savivaldybės kanceliarijos vyriausioji specialistė Roma Sabeckienė sako, kad tikrieji šiauliečių emigracijos mastai nežinomi. Tiksliai suskaičiuoti tik tie, kurie deklaruoja išvykimą. O kiek išvykusių, bet nedeklaravusių išvykimo - niekas nežino. Nemažai šiauliečių, pasak R.Sabeckienės, atvyksta deklaruoti išvykimo jau išgyvenę užsienio šalyse po penkerius ir daugiau metų. "Parvažiuoja, susitvarko dokumentus ir vėl išskuba į užsienį", - sakė R. Sabeckienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Aišku, kodėl žmonės važiuoja iš Lietuvos, - nelinksmai sako Vida. - Jeigu Lietuvoje galima būtų pragyventi, niekas nebėgtų." - "Kai pamatai sąskaitas už šildymą - silpna darosi. Danijoje už būsto šildymą mokėdavome kelis kartus mažiau. O Ispanijoje radiatorių iš viso nėra", - sakė Romena. "Kam imti pašalpas Lietuvoje, jeigu galiu pati užsidirbti užsienyje, net nesvarbu, kad ne pagal specialybę", - apgailestavo Sandra. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Džiaugiantis, kad diktatorinis Minsko režimas, žudęs ir daužęs žmones, priėjo liepto galą, negalima pamiršti, kad A.Lukašenkos rinkos "rojuje" didžiulius pinigus yra įmerkę ir Lietuvos verslininkai, patikėję "naująja" prezidentės D.Grybauskaitės "Rytų politika". Jiems dabar tikrai riesta. Tad dėl Baltarusijos kolapso laukia ir lietuviški bankrotai arba bent jau naujas diržų veržimas tose bendrovėse, kurios įmerkė milijonus kaimyninėje šalyje. Tiesa, ir čia yra teigiamų dalykų - A.Lukašenką užklupusi krizė Minske tildo ambicingas kalbas apie atominės elektrinės statybą visai šalia Vilniaus. Mat rusai žada duoti tik įrangos ir darbininkų, bet ne pinigų, o be pinigų atominės elektrinės dar niekas pasaulyje nėra pastatęs. LIETUVOS RYTAS

PASLAUGOS

Vakar kruizinis laineris "Costa Pacifica" aplankė uostamiestį. Jis atplukdė beveik 5 tūkst. žmonių, iš jų 1100 - įgula ir aptarnaujantis personalas. Didžioji dalis keleivių - turistai iš Vokietijos. 1400 žmonių 35 autobusais išvyko į ekskursijas po Klaipėdą, Palangą, Kuršių neriją, Ventę. Keli būreliai keliauninkų sėdo į autobusus, vežančius į pramogų ir prekybos centrą "Akropolis", kiti klaidžiojo po senamiestį, dalis liko ilsėtis laive. 2009 metais Italijoje pastatytas 290 metrų ilgio ir 35 metrų pločio keturiolikos denių laivas - tarsi plaukiojantis miestas. LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių. Per statybų bumą būstai buvo masiškai "kepami", nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves. Vien šiemet per 3 pirmus metų mėnesius krizės neišlaikė 64 statybos įmonės. Galima guostis bent tuo, kad bankrotų skaičius kiek ėmė mažėti. Pavyzdžiui, pernai per tą patį laikotarpį bankrutavo 104 statybos įmonės, užpernai - net 109. Didžiausią galvos skausmą jos sukėlė pirkėjams, įsigijusiems naujus, bet toli gražu ne kokybiškus būstus. VAKARO ŽINIOS

TRANSPORTAS

Į tarybos posėdį prabangiu raudonu "Ferrari" atvažiavęs Visvaldas Matijošaitis pateko rinkliavą už automobilių stovėjimą renkančių darbuotojų nemalonėn - ant automobilio stiklo prilipintas raudonas lapelis. "Aš galiu apie tai pasakyti, ką norit, bet susigadinote reputaciją mano akyse", - susierzino sulaukęs žurnalistų dėmesio V.Matijošaitis. Jis nedviprasmiškai leido suprasti, kad pažeidimu susidomėję žurnalistai užsitrauks jo nemalonę. KAUNO DIENA

VERSLAS

Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) tarifas senamiesčio verslininkams didės. Miesto politikai nusprendė, kad visiems Klaipėdos verslininkams 2012 metais bus nustatytas 0,8 proc. mokesčio tarifas. Į politikus kreipėsi senamiesčio verslininkų atstovė, akcentavusi, jog verslo aplinkoje niekas nepasikeitė į gerąją pusę, kad būtų galima tarifus padidinti. "Reikėtų senamiestyje palikti tą patį mokestį, o biudžetą papildyti iš apleistų pastatų savininkų surinktų baudų", - tokį modelį siūlė politikas Naglis Puteikis. "Tų apleistų pastatų tiek pridygo, kad Klaipėda jau panašėja ne į supermiestą, o į gyvatyną", - liūdną nūdieną pastebėjo Tarybos narys Vytautas Lupeika. VAKARŲ EKSPRESAS

Garsiausi Klaipėdos ir kai kurių kitų miestų kalviai jaučiasi apvogti savo kolegų - viena uostamiestyje bei rajone veikianti kalvystės įmonė reklamuojasi potencialiems klientams rodydama ne savo meistrų darbų nuotraukas ir sustoti net neketina, nes yra įsitikinusi nedaranti nieko nederamo. "Aš pats esu tai matęs. Labai gaila ir gėda, kad tokių kalvių atsiranda Lietuvoje. Gaila, kad tie žmonės ignoruoja pastabas. Jau kalbėjau su jais prieš metus ir dvejus. Sistema tokia - prisifotografuoja įdomiausių bei gražiausių meistrų darbų ir jais reklamuojasi taip apgaudinėdami žmones, nes nieko panašaus nepadaro", - sakė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas L. Leščiauskas. VAKARŲ EKSPRESAS

Alytuje jau antrai gimnazijai leista steigti vairavimo mokyklą, o dar po metų bus mokoma vairuoti ir trečioje iš keturių miesto gimnazijų. Nuo rugsėjo 1 dienos Putinų gimnazija naujus moksleivius vilios galimybe paskutinėje klasėje baigti ir vairavimo mokyklą. Gimnazijos steigėja Alytaus miesto savivaldybės taryba jai leido papildyti savo nuostatus, kad galėtų gauti licenciją tokiai veiklai. Dalis verslininkų nesėkmingai bandė priešintis šiam sprendimui, nes privačios vairavimo mokyklos praras dalį klientų. Vairavimo mokykla numatyta ir Alytaus Jotvingių gimnazijoje. Ji pradės veikti po metų. LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Byranti autoritarinės Baltarusijos ekonomika - įdomus ir vertingas pavyzdys Europos Sąjungos valstybei Lietuvai. Tuo įsitikinę kai kurie Seimo nariai. Trims parlamentarams taip parūpo asmeniškai susipažinti su Baltarusijos žemės ūkio laimėjimais ir nuo sovietinių laikų likusiais kolūkiais, jog jiems kelionei negaila net asmeninių pinigų. Kaimyninėje šalyje lankysis "tvarkiečių" frakcijos narys Egidijus Klumbys, vienas Seimo perbėgėlių rekordininkų, šiuo metu krikščionims atstovaujantis Jonas Ramonas ir konservatorė Rūta Rutkelytė. Oficialus šios kelionės, kurią palaimino Seimo valdyba, tikslas - susipažinti su Baltarusijos žemės ūkio sektoriaus plėtra. LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Žaisdamas Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje R.Javtokas tikrai nemanė, kad kada nors užsivilktų Kauno "Žalgirio" aprangą, tačiau dabar Kauno klubo pasiūlymą krepšininkas svarsto. Atostogaudamas Valensijoje R.Javtokas jau turi iš ko rinktis, nors sezonas jam baigėsi vos prieš kelias dienas. Vidurio puolėjo ieškantis Kauno "Žalgiris" domisi 31 metų 211 cm ūgio Lietuvos rinktinės krepšininku. "Lietuvos ryto" pokalbis su R.Javtoku - apie permainingą sezoną ir ateities planus. "Kai žaidžiau "Lietuvos ryte", maniau, kad niekada neisiu į "Žalgirį". Tačiau mąstymas pasikeitė. Jei eičiau į "Žalgirį", šiam klubui būčiau atsidavęs šimtu procentų. Vilniaus komandoje užaugau kaip krepšininkas, subrendau ir įgijau pasitikėjimo. Jaučiu didesnių sentimentų Vilniaus ekipai, ją gerai pažįstu. Bet viskas priklauso nuo siūlomų sąlygų. Pasikalbu su "Žalgirio" žaidėjais, jie nesiskundžia, tad svarstyčiau galimybę žaisti Kaune," - sakė R.Javtokas. LIETUVOS RYTAS

Penkios iš 12 Lietuvos futbolo A lygos komandų namų rungtynes yra priverstos žaisti ne savo miestuose. Ši nenormali padėtis baigia perpildyti šalies futbolo sirgalių kantrybės taurę. Vakar sirgalių atstovai raštu ir žodžiu kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), prašydami kuo greičiau imtis priemonių situacijai taisyti ir galutinai nesužlugdyti šalies futbolo. "Situacija nekasdienė - tokia, kokios nebuvo per 20 Nepriklausomybės metų. Manome, kad federacija privalo būti suinteresuota futbolo Lietuvoje gerove ir turi pakankamai priemonių bei galimybių grąžinti futbolą į didžiuosius Lietuvos miestus", - kreipdamasis į LFF vadovus pareiškė Vilniaus "Žalgirio" sirgalių bendruomenės Pietų IV lyderis Ingvaras Butautas. Jo ir kitų aistruolių nuomone, vienu iš būdų, kaip pataisyti padėtį, galėtų tapti sprendimas komandoms bent laikinai leisti žaisti nelicencijuotuose stadionuose. RESPUBLIKA

Licencijuotų A lygai stadionų trūkumas, kai kurių arenų renovacijos darbai ir sunki dalies Lietuvos klubų finansinė padėtis lėmė, kad namų rungtynes kituose miestuose yra priverstos žaisti Vilniaus "Žalgirio", FBK "Kaunas", Tauragės "Tauro", Klaipėdos "Atlanto" ir "Klaipėdos" komandos. "Žalgiris" ir FBK "Kaunas" rungtyniauja Marijampolėje, "Tauras" - varžovų stadionuose, o abi Klaipėdos ekipos - Gargžduose. Federacijos vadovai futbolo aistruolių lyderius pakvietė į birželio 9 d. Lietuvos futbolo akademijoje Kaune vyksiantį visuotinį klubų, teisėjų ir LFF atstovų susitikimą. Nuspręsta, kad jame ir bus svarstomas opus laikinos galimybės žaisti nelicencijuotuose stadionuose klausimas. RESPUBLIKA

Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai, antrus metus paeiliui iškovoję Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionų titulus ir LRT Didžiąją taurę, viešai išgirdo miesto valdžios pažadus sulaukti didesnio dėmesio ir finansavimo. Daugelį metų pagal komandos biudžeto dydį "Žemaitijos dragūnas" gyveno tarsi ant adatų, vos sudurdamas galą su galu. Tikimasi, kad skambios pergalės Klaipėdos rankininkams padės atsitiesti ir finansiškai. VAKARŲ EKSPRESAS

"Mūsų visų širdyse uždegėte kovotojų dvasią. Man pačiam teko regėti tą nuostabųjį finalą ir jūs rungtyniavote tikrai čempioniškai. Tikiuosi, kad jūsų komandos biudžetas kitąmet bus tikrai čempioniškas. Jūs to nusipelnėte", - kalbėjo uostamiesčio meras V.Grubliauskas. Jam antrino ir R.Taraškevičius: "Ne be reikalo aš vadovauju savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitetui. Bandysiu įtikinti ir kitus Tarybos narius, kad jūs verti didesnio finansavimo". VAKARŲ EKSPRESAS

Šiandien du klaipėdiečiai visureigiu leidžiasi į pirmą tokio pobūdžio savo gyvenime nuotykį - bekelės maratoną aplink Lietuvą. "Bekelės maratonas 2011", pasak organizatorių, yra precedento neturinčios varžybos visureigiais. Nuotykių ištroškusiems bekelės mėgėjams numatyta maždaug 2000 km ilgio trasa, besidriekianti visai arti Lietuvos valstybės sienos. Šiai trasai, suskirstytai į šešis etapus, įveikti duodamos 54 valandos. Maratone dalyvaus ir klaipėdiečių ekipažas - uostamiesčio visureigių sporto klubo "Arklio jėgos" nariai Mindaugas Petkus ir Arūnas Krivickas. VAKARŲ EKSPRESAS

Šiaulių miesto tarybos posėdyje Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas sakė, kad čempionatui trūksta tik vieno - stiprios rinktinės. V. Garastas pagyrė Šiaulius, greičiausiai pasistačiusius areną. Miestas esą turės puikių reklaminių galimybių, nes iš Šiaulių vyks 15 televizijos transliacijų į visą Europą. "Lieka vienas "mažmožis" - kaip padaryti, kad lietuvių rinktinė būtų stipri?" - retoriškai klausė V. Garastas ir baigė kalbą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS