Nemokamo pieno upės uostamiestį aplenkia

Klaipėdiečių vaikai uostamiesčio darželiuose ir mokyklose gali kasdien nemokamai gauti po stiklinę pieno ar bet kurio pieno produkto, tačiau negauna. Nuo 2003 metų Lietuvoje įgyvendinamoje Europos Sąjungos (ES) programoje "Pienas vaikams" aktyviai dalyvauja beveik visi didmiesčiai ir miesteliai, išskyrus Klaipėdą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos narė Alina Velykienė apstulbo sužinojusi, kad nė viena uostamiesčio švietimo įstaiga nedalyvauja ES finansuojamoje programoje, kurios esmė - nemokamai darželiams ir mokykloms tiekti pieną ir jo produktus.

"Mažiausiai kartą per dieną klaipėdiečių vaikai gali gauti po stiklinę pieno, kefyro, jogurto, pasukų ar varškės. Tėvams, pačiai įstaigai ir savivaldybei tai nekainuotų nė lito. Šį projektą įgyvendina Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jos atstovai patikino, kad švietimo įstaigoms tereikia užpildyti prašymą, paramos gavėjo anketą bei kitus dokumentus, ir jau galima programoje dalyvauti. Atsisakyti dalyvavimo galima bet kada. Nejau uostamiesčio švietimo įstaigų vadovams taip sudėtinga parodyti iniciatyvą vardan mūsų vaikų sveikatos?" - stebėjosi A. Velykienė.

Tarybos narė kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrių ir savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių, ragindama inicijuoti susitikimą su mokyklų ir darželių direktoriais bei paskatinti juos dalyvauti šioje programoje.

"Juk pieno produktai brangsta, o čia siūloma galimybė už juos nemokėti. Ne paslaptis, kad ypač mažesniems vaikiukams pieno produktai yra svarbūs gerai ir subalansuotai mitybai. Kretinga, Nida, kiti miestai projekte dalyvauja, o pas mus - ramu. Ką veikia tėvų komitetai? Patys tėvai galėtų paraginti ar paprašyti įstaigų teikti paraiškas. Gal žmonės tiesiog nežino, nes jei žinotų, vargu ar tylėtų", - svarstė Tarybos narė A. Velykienė.

Gali tik informuoti

Parūpinti uostamiesčio vaikams pieno ir jo produktų už ES pinigus švietimo įstaigos vengia ir dėl esą didelės biurokratijos. Tuo metu programos "Pienas vaikams" įgyvendintojai neigia, kad dalyvauti joje sudėtinga.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, paklausta, kodėl uostamiestis taip pasyviai reaguoja į programą "Pienas vaikams", šį klausimą pasiūlė pateikti mokyklų ir darželių vadovams.

"Ši programa mums - ne naujiena. Ji nuo 2003 metų vyksta. Įstaigas apie galimybę nemokamai gauti pieno ir jo produktų esame ne kartą informavę. Pati agentūra buvo surengusi seminarus, o ir mūsų skyrius savo ruožtu vis primena. Versti dalyvauti neturime jokios teisės, nes projektas su miesto biudžeto pinigais nieko bendra neturi. Galime tik rekomenduoti. Tiksliai pasakyti negaliu, tačiau atrodo, kad kai kurios įstaigos pačioje pradžioje dalyvavo, tačiau vėliau atsisakė dėl didelės biurokratijos", - komentavo L. Prižgintienė.

Pieno nemėgsta

Vienos uostamiesčio ikimokyklinės ugdymo įstaigos direktorė dienraščiui prisipažino, kad projekte nedalyvauja dėl to, jog vaikai pieno tiesiog negeria.

"Žinome apie tokią galimybę, bet bėda ta, kad programos dalyviai privalo pieno produktus naudoti grynus. Negalima to kompensuojamo pieno pilti į košes, net arbatą balinti draudžiama. Vaikai privalo jį gerti tokį, koks yra, be jokių priemaišų. Savo darželyje atlikome eksperimentą. Vaikams kas vakarą duodavome atsigerti gryno pieno ir skaičiavome, kiek stiklinių išgėrė. Galiu pasakyti, jog ne vieną kibirą išpylėme. Nemėgsta mūsų darželinukai pieno. Gal kitose įstaigose yra kitaip. Po šio eksperimento nutarėme projekte nedalyvauti", - priežastis vardijo direktorė.

Anot Švietimo skyriaus vedėjos L. Prižgintienės, apie "Pieną vaikams" darželiai ir mokyklos buvo ne kartą informuoti. Priversti dalyvauti programoje miesto valdžia neturinti teisės.

Paklausta, ar žino, kad programos dalyviams kompensuojamas ne tik pienas, bet ir visi jo produktai: varškė, jogurtai, kefyras, net sūriai be priedų, įstaigos vadovė atsakė girdėjusi tik apie pieną.

Domėsis

"Vyturio" pagrindinės mokyklos direktorius Vladimiras Genutis prisiminė, kad kažkada mokykla projekte dalyvavo, tačiau naudos esą buvę maža - vaikai pieno nepamėgo.

V. Genutis teigė nieko negirdėjęs apie tai, kad nemokamai galima gauti ir tų produktų, kuriuos paprastai moksleiviai mėgsta, - jogurto, sūrių, saldaus pieno su priedais.

"Kadangi projekte nebedalyvaujame, vėliau juo ir nebesidomėjome. Jeigu tikrai galima užsakyti ir kitų produktų, manau, kad verta pasidomėti šia galimybe. Tuoj po pokalbio su jumis eisiu į valgyklą ir paklausiu, ar jie ką nors žino. Dabar vaikų maitinimu rūpinasi ne mokyklos administracija, o privatininkai", - sakė įstaigos direktorius.

Pavargo nuo popierizmo

Programoje dalyvavęs vienas uostamiesčio darželis kompensuojamo pieno ir jo produktų taip pat jau nebegauna. Anot įstaigos administracijos, "Pieno vaikams" naudą nustelbė baisi biurokratija.

Įstaigos direktorės pavaduotojos teigė, kad projektą vykdanti agentūra reikalavo "daug popierių". Ataskaitos privalėjo būti itin išsamios.

"Ilgainiui įsitikinome, kad toms ataskaitoms, skaičiavimams, kas kiek ir ko išgėrė, reikia kone atskirą žmogų įdarbinti. Tikrai mūsų darbą tai apsunkino, nutarėme nebedalyvauti", - teigė moterys.

Bandys

A. Velykienė nesuvokia, kodėl mieste, kuriame yra apie 100 švietimo įstaigų, nė viena iš jų nedalyvauja subalansuotos mitybos projekte.

Apie tai, kad projekto dalyviams tenka gerokai paplušėti, prisipažino žinančios ir Nidos bei Kretingos švietimo įstaigų direktorės, tačiau, raginamos šių miestų savivaldybių, darželinukus nemokamu pienu vaišinti pradės jau netrukus.

Nidos lopšelį-darželį "Ąžuoliukas" lanko vos 42 vaikai. Įstaigos vadovė Joana Mažeikienė mano, kad nemokami pieno produktai vaikus pasieks jau lapkričio mėnesį.

"Norėtųsi greičiau, bet ten tikrai viskas per daug sudėtinga. Prasideda papildomi skaičiavimai kasdien, ataskaitos. Savivaldybėje galėtų būti žmogus, kuris šiuos darbus atliktų, arba jie galėtų supaprastinti tvarką. Manau, kad ne man vienai tai kliūva", - guodėsi J. Mažeikienė.

Nuo šio rudens programos dalyviais pasiruošusios tapti ir kai kurios Kretingos švietimo įstaigos. Vienas iš motyvų - nemokama galimybė vaikus maitinti pieno produktais sunkmečiu, kai dauguma šeimų nebeišgali savo atžaloms užtikrinti visavertės mitybos.

"Klaipėda - viena iš pasyviausių"

Nijolė SAMUOLIENĖ, LŽŪ Maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadybininkė

Kai tik ši programa startavo, apie ją buvo informuotos visos savivaldybės. Uostamiestyje mes net du kartus rengėme seminarus ir išsamiai pristatėme naujieną. Manau, jog švietimo įstaigos apie tai žino.

Mano nuomone, dalyvavimas šioje programoje yra paprastas. Reikia įstaigai užpildyti prašymą, paramos gavėjo anketą, pateikti registracijos pažymėjimo bei įstaigos nuostatų patvirtintas kopijas.

Praėjus mėnesiui, agentūrai būtina pateikti ataskaitą apie produktų suvartojimą, vaikų skaičių, ir visos išlaidos bus kompensuojamos. Kaip ir dalyvauti, taip ir nutraukti dalyvavimą galima bet kada.

Tikrai nesuprantu, kodėl Klaipėda taip pasyviai vertina šią galimybę, juolab kad Vilnius ir Kaunas sėkmingai dalyvauja ne vienerius metus. Ir kiti miestai - Alytus, Jonava, Panevėžys sėkmingai tęsia savo dalyvavimą.

Beje, jeigu vaikai nenoriai geria paprastą pieną, programoje numatyta, kad galima tiekti ir įvairių skonių šį produktą - yra daugybė rūšių, skirtų būtent vaikams, braškinio, šokoladinio ar bananinio skonio.

Ir dar - šis projektas neįpareigoja pieno produktų užsakyti papildomai. Kiekviena švietimo įstaiga juk vis tiek šiuos produktus perka. Galima kompensuoti ir įprastai užsakomus pieno produktus, yra galimybė sutaupyti.

Vaida JUTKONĖ