Netradicinės religijos siekia valstybės pripažinimo

Tikėjimo laisvė

Lietuvoje daugėja žmonių, išpažįstančių netradicines religijas. Nekatalikiškojo tikėjimo bendruomenės tampa vis labiau atviresnės visuomenei, o kai kurios iš jų, oficialiai įregistruotos Teisingumo ministerijos, jau siekia valstybės pripažinimo, suteikiančio tam tikrų privilegijų.

Prieš keletą metų dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi Naujoji apaštalų bažnyčia, subūrusi bendruomenę keliuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Klaipėdoje. Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos specialistų Seimui pateiktose išvadose šios bažnyčios siekiams nepritariama.

Tačiau Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenė nežada nuleisti rankų ir toliau siekia įrodyti Lietuvai, kad veikia teisėtai ir yra verta moralinio valstybės palaikymo.

Dar vienos - bahajų bendruomenės atstovai taip pat laukia, kol ateis tinkamas metas prašyti valstybės pripažinimo. Klaipėdos bahajų bendruomenės dvasinės asamblėjos pirmininkas Audrius Šimaitis nemano, kad tokie siekiai kelia grėsmę tradicinei Lietuvoje katalikybei.

Bažnyčią gaubia paslaptis

Valdžios pripažintos netradicinės bendruomenės dvasininkas gali prašyti valstybės už jį mokėti socialinį draudimą. Be to, tokias bendruomenes valstybė lyg ir palaiko moraliai, o tai religijai suteikia daugiau laisvės veiklai.

Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyresniojo specialisto Donato Glodenio teigimu, Lietuva yra pripažinusi tik vieną netradicinės religijos bendriją - Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungą, kurios centras įkurtas uostamiestyje.

Iš viso per 13 šalies nepriklausomybės metų dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi 4 bendrijos - jau minėti baptistai, metodistai, Naujoji apaštalų bažnyčia ir sekmininkų sąjunga.

Tik vienai iš jų - naujiesiems apaštalams - religijų specialistai parašė neigiamas išvadas.

"Valstybės pripažinta religinė bendrija turėtų būti palaikoma plačiosios visuomenės, tiksliau, rasti joje atramą. Mums susidarė įspūdis, kad Lietuvoje ši bažnyčia turi daug modernių pastatų, bet žmonių juose lankosi kur kas mažiau nei galėtų. Buvo teigiama, kad Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenei Lietuvoje priklauso tūkstančiai žmonių, bet po gyventojų surašymo paaiškėjo, jog bendruomenėje yra viso labo tik keli šimtai narių", - nepritarimo priežastis aiškino D. Glodenis.

Neigia gandus

Naujoji apaštalų bažnyčia Klaipėdoje įsikūrusi matomoje vietoje - Taikos prospekte, šalia Žvejų kultūros rūmų. Daugumai klaipėdiečių didelis ir modernus pastatas užkliūva už akies ne tik dėl to, kad yra masyvus.

Pasak praeivių ir netoli gyvenančių klaipėdiečių, susidaro įspūdis, kad Naujoji apaštalų bažnyčia nuolat uždaryta, joje niekas nesilanko. Tik savaitgalių vakarais šio pastato languose dega šviesa, bet kas vyksta viduje - nesimato ir nesigirdi. Kai kurie nepatiklūs aplinkinių daugiabučių gyventojai įsitikinę, kad bažnyčioje įsikūrę sektantai.

Tokios kalbos bažnyčios dvasininkams - krašto vyresniajam Andrejui Andrijanovui ir krašto evangelistui Antanui Blynui - kelia tik šypsenas ir nuostabą.

Naujųjų apaštalų bažnyčios tarnai, sutikę bendrauti su dienraščio žurnaliste, paneigė gandus, esą jų bendruomenė yra uždara ir užsiima neleistinomis apeigomis.

"Bažnyčia Klaipėdoje vienija 400 narių. Pamaldos dažniausia vyksta savaitgalių vakarais, nes visi esame dirbantys žmonės. Gal dėl šios priežasties žmonėms atrodo, kad esame uždari. Kiekvienas klaipėdietis, užsukęs į bažnyčią, kurios paradinės durys atrakinamos tuomet, kai vyksta pamaldos, gali įsitikinti, kad nieko neleistino ir baisaus pas mus nevyksta," - pasakojo Naujosios apaštalų bažnyčios krašto vyresnysis Andrejus Andrijanovas.

Bandys dar kartą

Naujoji apaštalų bažnyčia 19 amžiaus pabaigoje gimė Vokietijoje ir dabar šioje šalyje yra pripažinta tradicine religija. Tikėjimo doktrina neprieštarauja krikščioniškajai - kaip ir katalikai, šios bažnyčios bendruomenės nariai tiki į Dievą Tėvą ir jo sūnų Jėzų Kristų. Bažnyčios nariai tiki, kad visos tarnystės bažnyčioje yra parinktos ir paskirtos tik apaštalų, kad Jėzus Kristus ir dabar siunčia savo apaštalus į žemę - tam, kad šie mokytų žmones jo vardu.

Religinės apeigos šioje bažnyčioje yra kur kas liberalesnės nei katalikų. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms nereikia klauptis. Po pamaldų bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami pabendrauti prie arbatos puodelio. Šios bažnyčios tarnai ir nariai tikėjimo neperša gatvėse, kaip tai daro kitų netradicinių religijų bendrijos. Tačiau bendruomenė neskuba palaikyti ekumeninių santykių su kitų religijų bažnyčiomis.

Krašto vyresnysis A. Andrijanovas sako žinantis, kad Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos išvadose Seimui nerekomenduojama pritarti Naujosios apaštalų bažnyčios kreipimuisi dėl valstybės pripažinimo.

A. Andrijanovas nesiryžo svarstyti, ar išvados svarios ir teisingos. Į klausimą, ar jų bendruomenei nekiša kojos jų pačių neapsisprendimas, kaip bendrauti su kitų religijų bažnyčiomis, krašto vyresnysis atsakė, kad šiuo metu šis reikalas yra vienas iš Naujosios apaštalų bažnyčios prioritetų.

Bet kuriuo atveju, Naujoji apaštalų bažnyčia nežada nuleisti rankų ir praėjus kuriam laikui dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipsis dar kartą. Dvasininkai mano, kad jų bendruomenė Lietuvos visuomenei yra reikalinga.

Klijuoja sektos etiketę

Šios netradicinės religijos bažnyčios tarnas, krašto evangelistas Antanas Blynas pasakojo, kad yra girdėjęs, jog kai kurie klaipėdiečiai jų bendriją vadina sekta. Tačiau tokios etiketės klijavimas dvasininko nepiktina ir neerzina, nes kaltinimas sektantizmu esą kyla iš nežinojimo.

"Žodyne aiškiai parašyta, kad sekta yra uždara žmonių grupė, atsiskyrusi nuo kitų, turinti savo įsitikinimus ir interesus. Mūsų religija neprieštarauja tradicinės bažnyčios doktrinai, nesame uždari, bažnyčios nariai nėra verčiami mokėti dešimtinių, jie laisva valia gali išstoti iš bendruomenės. Žmonių mes nekontroliuojame ir neverčiame tikėti fanatiškai," - tikino A. Blynas.

Teisingumo ministerijos išvadą, jog Naujosios apaštalų bažnyčios išsilaiko tik iš užsienyje surinktų aukų, A. Blynas vadina netikslia. Nors Klaipėdoje dvasios namai pastatyti būtent iš užsienio lėšų, bendruomenės administracija išlaikoma iš vietoje renkamų aukų. Visi kiti bendruomenės nariai, kaip ir katalikai, pragyvenimui užsidirba patys.

Nejaučia visuomenės spaudimo

Kaltinimų sektantizmu tenka išgirsti ir kitos netradicinės religijos - bahajų - nariams. Tačiau Klaipėdos bahajų vietinės dvasios asamblėjos pirmininko Audriaus Šimaičio netolerantiškos kalbos taip pat nežeidžia. Klaipėdos visuomenė - pakankamai tolerantiška, piktų kalbų bahajų adresu pasigirsta retai, - sako A. Šimaitis.

Bahajai, tikintys naujuoju apreiškimu, atėjusiu per jų pranašą Bahai Ulą, kalba apie visų religijų vienybę. D. Glodenio teigimu, ši netradicinė religija yra viena iš tolerantiškiausių, todėl tampa vis populiaresnė. Nepaisant to, bahajų Lietuvoje yra dar nedaug.

Oficialiai įregistruotos Lietuvoje bendrijos atstovas gydytojas kardiologas A. Šimaitis pasakoja, jog tuomet, kai bus įvykdyti keli iš pagrindinių kriterijų, suteikiančių teisę pretenduoti į valstybės pripažinimą, bahajai kreipsis į Seimą.

"Nematau tame nieko smerktino. Tam, kad būtume moraliai palaikomi ir vidurinėse mokyklose bahajų vaikams būtų dėstomos šios religijos pamokos, reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, kreiptis dėl pripažinimo galima praėjus 25 metams nuo pirminio bendrijos įregistravimo. Tikėjimas negali pažeisti LR Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo. Bus svarstoma, ar bendriją palaiko šalies visuomenė, ir tuomet reikės laukti sprendimo", - pasakojo A. Šimaitis.

Būtina prižiūrėti

Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyr. specialistas D. Glodenis tikino, kad nei Naujosios apaštalų bažnyčios siekiai, nei populiarėjantis bahajų tikėjimas grėsmės visuomenei ir tradicinei katalikų religijai nekelia.

Kur kas labiau ministerija rūpinasi munistų ir scientologų judėjimu.

"Esame pavojingoje situacijoje. Apie tai, kas vyksta šių judėjimų bendrijose, sužinome tik iš jų pačių ir tų asmenų, kurių atžalos pasirinko minėtas religijas. Kas vyksta bendruomenių viduje iš tikrųjų - neturime informacijos. Apie munistų ir scientologų judėjimą pasaulyje sklinda prieštaringa informacija. Be to, dėl nesuprantamų priežasčių visuomenė klaidingai informuojama ir nuteikinėjama prieš kai kurias netradicines religijas. Todėl šalyje dar taip dažnai skubama kitatikius apšaukti sektantais", - kalbėjo D. Glodenis.

Vaida ZUBRAUSKAITĖ