Pats baisiausias ginklas - žmonių priešprieša ir neapykanta valstybei

Pats baisiausias ginklas - žmonių priešprieša ir neapykanta valstybei

Kodėl rezonansinės bylos dūla tyrėjų stalčiuose, dėl ko Lietuvą aplenkia užsienio investuotojai, kokį pavojų Tautai kelia savosios valstybės niekinimas - Seimo pirmininkės Loretos GRAUŽINIENĖS mintys išskirtiniame „Vakaro žinių“ interviu.

- Kaip vertinate, kai pastaruoju metu iš teisėsaugos tyrimų, susijusių su politikais, nutekinama neįrodyta informacija, o rezonansinėse bylose tyrėjai kapstosi metų metus ir paskui tyliai nutraukia?

- Tendencija, kad prieš Seimo rinkimus mes girdime tik apie politikus, rodo kitų institucijų tam tikrą norą būti reikšmingoms ir dalyvauti rinkimų procese. Nesakau, kad visada tai vyksta, bet man asmeniškai norėtųsi, kad vis dėlto mūsų institucijos susikoncentruotų ir parodytų rezultatus tose srityse, kur, tikėtina, vyksta didžioji kontrabanda, kur šešėlyje galimai plaukia milijonai ar milijardai. Nematau čia didelių pastangų.

Kai lankiausi JAV, verslininkai vardijo faktus ir klausė, kokių yra poslinkių, kad investuotojai galėtų ateiti į skaidresnę aplinką. Atsakymų nėra daug. Suprantu, kad galbūt lengviau yra pritaikyti straipsnį „Prekyba poveikiu“, kur įrodinėjimas lengvesnis, negu išaiškinti visą grandinę, kuri galbūt veikia labai seniai ir yra tvirtai sucementuota. Nenoriu nieko menkinti, pasitikiu institucijomis, bet norisi ir jų darbo rezultatus matyti.

Taip, galbūt svarbu eliminuoti vieną ar kitą politiką, parodyti, kad politinė sistema irgi yra neskaidri, kad ji būtų skaidresnė, o kiti bijotų ir nedarytų kažkokių veiksmų.

- Baimės ir gąsdinimų iš institucijų išties netrūksta. Šią savaitę pranešta, esą europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ir Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis vengė sumokėti mokesčius. Vyksta mokestinis ginčas, bet viešai gąsdinama, kad FNTT gali pradėti tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Paprasti mokestiniai ginčai gali virsti kriminalu?

- Kiek man žinoma, FNTT su VMI visada bendradarbiauja jau pirminiuose sandorių momentuose. Įstatymai leidžia sekti visus piniginius srautus - jeigu jie mato, kad sandoriai galbūt kelia abejonių, jie turi galimybę pradėti tyrimus. Paminėti atvejai yra susidarę ne šiandien, bet ar teisingai visi įstatymų niuansai buvo pritaikyti, tam yra visa sistema - mokestinių ginčų komisija, apskundimo procesas, pagaliau teismai, - šios instancijos ir turi aiškintis, kas teisus - mokesčių mokėtojas ar VMI. Tai visiškai atskiras procesas. Tikrina daugybę atvejų, bet apie vienus girdime, o apie kitus - ne.

- Verslo atstovai irgi sako, kad dėl dvejopų standartų kyla norų išvesti savo įmones iš Lietuvos, nes čia garbinami tik užsienio investuotojai, o pas vietinius bet kada gali į duris pasibelsti STT ar FNTT.

- Blogiausia, kas gali įvykti valstybėje, - tai žmonių neapykanta savo valstybei. Tai turime suprasti kiekvienas - tiek politikas, tiek valstybės tarnautojas, tiek pareigūnas. Kiekvienas mes einame tam tikras pareigas ir turime plačiau vertinti išorinius ir vidinius reiškinius ir įvykius. Kad ir kaip būtų gaila, aplinka darosi labai nesaugi. Ir nebūtinai dėl karinių veiksmų, ginkluotų konfliktų grėsmės, nes, kartoju, pats baisiausias ginklas - žmonių priešprieša ir neapykanta valstybei.

- Bet jai valstybė (valdžia) pati provokuoja neapykantą? Lietuva jau atsivežė kelias dešimtis pabėgėlių pagal EK nustatytą kvotą, bet dalis jų po pirmojo integracijos etapo išvyko. Po teroro išpuolių Vokietijoje, Prancūzijoje vis garsiau kalbama, kad buvo padaryta klaida, o Čekijos prezidentas pareiškė, kad šalis negali priimti pabėgėlių, nes turi užtikrinti šalies gyventojų saugumą.

- Leisiu sau pajuokauti: gal ir gerai, kad nesame tarp ekonomiškai pirmaujančių valstybių, ir jie supranta, kad nėra ko jiems čia užsilikti. Ir mes jų jėga tikrai nelaikysime. Atrankos procesas vyksta, mūsų pareigūnai jį vykdo atsakingai, pagal mūsų iškeltus kriterijus. Ko gero, pagal tokią griežtą atranką mums gali būti sunku surinkti nustatytą pabėgėlių kvotą. Bet aš manau, kad atlikti veiksmus reikia, tik persistengti nereikia.

- Galbūt jau atėjo laikas ir mūsų valstybei apsispręsti, prie ko šlietis ES bendrijoje? Višegrado valstybės drąsiai kelia klausimus, kai joms nepatinka EK primetama politika, o mes paprastai nuolankiai vykdome ir vykdysime?

- Negaliu pasakyti, kad niekada nepasipriešiname, - būna, kad kai kurioms pozicijoms nepritaria mūsų Europos reikalų komitetas, ir visas Seimas pasisako dėl kai kurių principų pažeidimo. Bet tai yra pavieniai atvejai.

Višegrado valstybės visais klausimais aktyviai derina savo pozicijas ir vienu pagrindinių generatorių siekia tapti Lenkija. Manau, kad reikia dirbti su kaimynais, palaikyti gerus diplomatinius santykius, derinti pozicijas visais lygmenimis - prezidentės, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, Parlamento. Ypač parlamentinė diplomatija pastaruoju metu tampa labai svarbi, nes parlamentarai gali vieni kitiems daugiau ir laisviau pasakyti, turėdami laisvus mandatus. O kai yra ne viena valstybė, bet visas blokas, jis garsiau gali kalbėti ir kelti vienus ar kitus reikalavimus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder