Pasiūlymai liberalizuoti Darbo kodeksą mainais už minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimą 50 litų atrodo kaip šantažas, o pataisas priėmus Lietuvoje susidarys tokia pat problematiška situacija darbo rinkoje kaip Baltarusijoje, mano Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
"Ganėtinai sunku rimtai vertinti tuos pakeitimus (Darbo kodekso liberalizavimo - ELTA), kadangi jie yra pateikiami ne kaip reikalingi pakeitimai, o beveik šantažo forma - kad jeigu jūs norite didesnės algos, jūs turite liberalizuoti Darbo kodeksą", - pirmadienį žurnalistams sakė jis.
A. Černiausko teigimu, profsąjungos Vyriausybei siūlė savo variantus, nepabloginančius darbuotojų padėties, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo.
"Priimtinas mums visiems sutarimas yra keisti (Darbo kodeksą - ELTA) per kolektyvines sutartis, deja, Vyriausybė į tai visiškai neatsižvelgė. Ir buldozeriniu principu ji stumia būtent tuos pakeitimus, kurie labai stipriai pablogina darbuotojų padėtį. Tai darbo savaitės ir dienos darbo laiko prailginimas, išeitinių kompensacijų sumažinimas, atostogų ir įspėjimo (dėl atleidimo iš darbo - ELTA) laiko sutrumpinimas, terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui", - teigė profsąjungų konfederacijos pirmininkas.
A. Černiauskas taip pat pastebėjo, jog, liberalizavus Darbo kodeksą, Lietuvos darbo rinkos situacija bus panaši į Baltarusijos, kurioje jau beveik visos darbo sutartys yra terminuotos. Jo teigimu, kaimyninėje šalyje darbuotojai skundžiasi patiriantys darbdavių terorą, tačiau negalintys nieko pakeisti.
"Tai pirmas žingsnis link Baltarusijos (...) - išreikšti savo poziciją ar paprieštarauti darbdaviui nėra jokių galimybių - jie (darbuotojai - ELTA) iš karto tampa persona non grata toje darbo vietoje. Jeigu taip bus ir Lietuvoje, tai Lietuva irgi bus tokia pati problematiška valstybė kaip Baltarusija", - mano jis.
A. Černiausko teigimu, Darbo kodekso liberalizavimas sudarys tinkamas sąlygas darbdaviams naudotis savo padėtimi ir išnaudoti darbuotojus.
"Esant dabartiniam kai kurių darbdavių mentalitetui, kurie ir dabartiniu momentu stengiasi nesilaikyti Darbo kodekso, o sako, kad įstatymas turi būti taikomas kitiems, o ne jų įmonėse dirbantiems žmonėms, darbuotojų padėtis stipriai pablogės ir jie bus dar labiau išnaudojami", - mano jis.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje 25 proc. dirbančiųjų gauna minimalų arba mažesnį už jį darbo užmokestį, tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse tokį atlyginimą gauna tik 2-3 proc. nekvalifikuotų darbuotojų.
ELTA primena, kad pirmadienį Vyriausybė teigė pritarsianti MMA didinimui, jeigu būtų liberalizuotas Darbo kodeksas. Tokiu atveju MMA 50 litų jau būtų galimi didinti nuo šių metų liepos, o 900 litų ribą pasiekti nuo 2013-ųjų.
Pirmadienį Vyriausybė svarstė Darbo kodekso liberalizavimą. Siūloma vietoj 28 kalendorinių darbo dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogos per metus, maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių, darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne prieš keturis mėnesius, kaip yra šiuo metu. Taip pat svarstoma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65 metų bei leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis.
"Rūpi, kad Lietuvos žmonės turėtų daugiau darbo vietų, kad Lietuvos verslas kurtų daugiau darbo vietų, žmonės galėtų įsidarbinti ir kartu, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos", - pirmadienį po išvažiuojamojo Vyriausybės pasitarimo "Sodros" fondo valdyboje sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Pasak Ministro Pirmininko, tyrimų duomenimis, nesubalansuotas MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 proc., o norint, kad taip nebūtų, turi būti sudarytos sąlygos verslui, kad šis galėtų patogiau kurti naujas darbo vietas. Kaip vienintelė to išeitis įvardijamas darbo santykių lankstumas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą