RESPUBLIKOS vadovybė perspėja: KAM REIKIA KARO?

Užtat galim pasakyti, kas nekalbės.

Tauta niekad nebeišgirs gyvo Justino Marcinkevičiaus žodžio... Dar būdamas gyvas, jis buvo užtildytas po to, kai drįso užsiminti apie gresiančią lietuvišką diktatūrą. Akimirksniu Tautos Dainius „išgarsėjo“ ne savo poezija bei dramomis apie Lietuvą ir jos didingus valdovus, o dėl poemos apie pušį, kuri juokėsi.

Neaimanuos iš aukštumų ir kruvinojo Sausio aukų artimieji - visi našlaičiai sulaukė pilnametystės, tad oficialioji valdžia gali jais nebesirūpinti jau OFICIALIAI.

Tas pats liečia ir visus Nepriklausomybės gynėjus, kurie seniai įsitikino, kad žaizdas gydo tik Laikas, ne biurokratai, tokie godūs, kad net pažymos apie invalidumą gailisi išduoti už dyką ir, jei sukrapšto kokį pinigėlį, - ne tam, kad sušelptų nukentėjusiuosius nuo okupacijos, o tik savo algoms  kompensuoti.

Nekalbės iš Seimo tribūnos ir vis dar pasitaikantys Lietuvos inteligentai, kurie, net išstumti iš visų komercinių-nacionalinių radijų bei televizijų, vis dar buriasi, bandydami išsiaiškinti, kas eina iš proto - ar tik Lietuva ar jau visas pasaulis?

Kovo 11-osios Akto salės sienos negirdės ir tų Dangaus tarnų, kurie, užuot pasidavę visuotinai pedofilijai bei pederastijai, su dieviška kantrybe  vis dar pamokslauja: žmonija privalo neišsigimti, o vaikai į žemiškąjį pasaulį turi atkeliauti ne iš laboratorijų, ne iš partnerių A ir B sąjungos, bet iš Vyro ir Moters meilės.

Sąmoningai neminėsim jaunalietuvių, kurie, užuot įsisavinę ES lėšas arba emigravę svetur, tebemarširuoja po Lietuvą, niekaip nenorėdami  įsisąmoninti, kad Lietuvos nebėr - jau seniai ESSR... (Tokių valdžia ne tik į jokias sales neįsileidžia, bet ir į gatves nebeišleidžia.)

Tribūnoje niekad nebeišvysime ir per Sausio įvykius rizikingą vicepremjero naštą prisiėmusio Zigmo Vaišvilos, kuris pernai Seime taip įgėlė Burokevičiaus pakalikams, kad po to kai kam iš jų prireikė „skiepytis“ nuo galimų įkandimų.

Nesikreips į Tautą iš Seimo tribūnos ir mūsų Redkolegijos nariai, kurie iki galo yra pasiryžę ginti lietuvybę. Nepapasakos, kaip naikinama lietuvių kalba bei nacionalinė spauda, ir „Respublikos“ žmonės - vieninteliai,  išdrįsę tą kruvinąją naktį Lietuvai skelbti spausdintą laisvą žodį.

Ir ačiū Dievui, kad neatėjo mūsų laikas.

Tik ekstremalioje situacijoje, iškilus realiam pavojui gyvasčiai, akivaizdžiai pasimato - kas yra kas? Tribūnos ištuštėja, premjerai paslaptingai pradingsta, tautos išrinktieji užsibetonuoja rūmuose ir, šaukdami - „Mirsim už Tėvynę!“, apdairiai užsivelka neperšaunamas liemenes. O Tautos vedliai kviečia tautą ginti Seimą, prieš tai  pasirūpinę Kyviškėse lėktuvėliu, kuriam pilotuoti tinka net Paksas. Kai Seimo link darda tankai, nebegalioja jokios taisyklės: galima drąsiai piketuoti, rengti mitingus, kuriuose dalyvauti iš visos širdies kviečiami ne tik žydrieji, bet ir tradicinės šeimos su mažamečiais vaikais, ir netgi... homofobai su nacionalistais.

Ta proga, artėjant kruvinojo Sausio 23-iosioms metinėms, norisi paklausti: AR TIKRAI MUMS VISO TO REIKIA?

Su pagarba TIKRIEMS LIETUVIAMS - „Respublikos“ vardu Vitas TOMKUS