Vaiduoklių medžioklė Klaipėdoje

Helovinas

Šiąnakt daug kas švęs Heloviną. "Vakarų ekspresas" prieš šią mistišką dieną surengė savarankišką vaiduoklių medžioklę.
 Pasidomėjome, ar Klaipėdoje esama kokių šiurpių legendų ir pasakojimų, ar yra vietų, pastatų, kuriuose vyksta paslaptingi dalykai.

Inspiraciją tokiam tyrimui davė Vilniaus kelionių agentūra "Vaiduokliai", kuri Helovino naktį sostinės gyventojams siūlo egzotišką naktinę pramogą - vaiduoklių medžioklę. Ekskursijos metu bus klaidžiojama Vilniaus senamiesčio gatvėmis, pasakojamos legendos apie herojus iš praeities, sustojama ten, kur jie neva vaidenasi.

Organizatoriai parengė net du naktinio turo variantus: paprastą ir su "gyvais vaiduokliais", kuriuos įkūnys aktoriai. Pastaroji ekskursija įkainota net 3000 litų, tačiau, pasak agentūros atstovų, adrenalino ir siaubo ištroškusių ekskursantų sulaukta net kelių šimtų.

Seniausias vaiduoklis

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius neseniai paskelbė žinią, kad Klaipėdą puošiančių mažųjų skulptūrų seriją papildys skulptūra "Vaiduoklis".

"Vaiduoklis" - personažas iš knygoje "Rytprūsių padavimai" išlikusios senos klaipėdietiškos legendos. Istorijoje "Juodasis vyras iš Memelio" pasakojama, jog 1595 m. vasario 19-osios vakarą Klaipėdos pilies sargybinis Hansas fon der Heidė iš Didmaršeno staiga išvydo tiltą per griovį, o ant to tilto - vyrą, apsigobusį ilga juoda mantija. Vaiduoklis paklausęs kariškio, ko šis čia stovi, pasidomėjęs, ar netrūksta maisto. Kariūno atsakymas, kad maisto ir gėrimų pilyje nestokojama, Juodajam vyrui, regis, nelabai patiko. Išpranašavęs, jog greitai pritrūks grūdų ir malkų, vaiduoklis dingo, o pilies įtvirtinimai smarkiai sudrebėjo...

Skulptūrą "Vaiduoklis" numatyta pastatyti piliavietės teritorijoje, įplaukos į Pilies uostą krantinėje, greta pasukamojo tiltelio. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Godos Giedraitytės, "Vaiduoklio" skulptūrą buvo planuojama pastatyti šiais metais, iki gruodžio mėnesio vidurio ji jau bus užbaigta, tačiau kadangi pasukamasis tiltelis šiuo metu demontuotas remontui, bus laukiama, kada darbai pasibaigs.

Istorikas Dainius Elertas patikino, kad "Juodasis vyras" yra seniausias Klaipėdoje užfiksuotas vaiduoklis, tačiau jis iš tikrųjų pasirodęs ne toje vietoje, kur iškils skulptūra.

"Legendoje aprašyta vieta prie senojo pilies tilto, kurio dabar nėra. Jis buvęs tarp geležinio elingo ir piliavietės. Dabar ta vieta yra užpilta žemėmis", - patikslino D. Elertas ir mielai sutiko papasakoti daugiau istorijų, kurias suradęs etnografiniuose šaltiniuose, užrašęs iš žmonių pasakojimų.

Laumės, arklys ir velniai

Mistinės būtybės, pasak istoriko, senovėje dažniausiai bauginusios ne Klaipėdos miesto, bet jo apylinkių gyventojus. Neva užfiksuota keletas atvejų, kad Melnragėje vyrams moterų pavidalu pasirodydavusios laumės arba slogutės. Jos buvusios gražios ir gundančios, tačiau žmonės jas atpažindavę iš nemalonaus pojūčio - nuo kojų pirštų galiukų širdies link kylančio kūno sąstingio.

Daug baugių istorijų, susijusių su kapinėmis, pasak D. Elerto, yra palikę Smeltės ir Vitės apylinkių gyventojai. Viena iš jų, neva Smeltės kaimo gyventojus nuolat baugindavęs žirgo pavidalo vaiduoklis, sietina su velnio apsireiškimu.

Įvairūs pasakojimai apie velnius sietini su Klaipėdos rajone gyvenusiais žiauriais ir godžiais dvarininkais. Neva vienas toks velniui sielą pardavęs ponas gyvenęs netoli Šernų ir po mirties vaidendavęsis paprastiems žmonėms kaip velnio tarnas.

Muziejaus "vėlės"

D. Elertas visas su Klaipėda ir jos apylinkėmis susijusias mistiškas istorijas, pasakojimus apie vaiduoklius ir dvasias ketina kada nors išleisti viename leidinyje, kurį šiuo metu rengia.

Lietuvos jūrų muziejuje dirbantis istorikas prisipažino, jog ir pats muziejuje ne kartą pajutęs nejaukių reiškinių, kuriuos galima susieti su potencialiais vaiduokliais, tačiau galima ir racionaliai paaiškinti.

"Kartą tvarkant vieną iš muziejaus salių mano ir kitų darbuotojų akivaizdoje ėmė kilnotis grindų plytelės, tarsi po jomis koks didelis kurmis raustųsi. Šį įspūdingą reginį vėliau susiejome su tuo metu vykusiais uosto gilinimo darbais, išjudinusiais gruntą", - pasakojo istorikas.

Muziejaus darbuotojus ilgą laiką baugindavo vienoje iš kraštinių muziejaus patalpų girdėdavęsis keistas krebždesys. "Buvome įsitikinę, kad už sienos nieko nėra, tačiau vėliau ten buvo surasta dar viena patalpa, kurioje triukšmą, ko gero, keldavo žiurkės", - prisiminė D. Elertas.

Beje, Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai turi pagrindo baimintis vaiduoklių, nes ši vieta susijusi net su keturių žmonių palaikais.

Dviejų vokiečių kariškių palaikai buvo surasti sovietmečiu, valant šalia muziejaus tualetų esantį kolektorių. Kadangi prie palaikų buvo rasta ir sprogdinimo mašinėlė, D. Elertas, mano, jog vyrai žuvo vykdydami užduotį susprogdinti įtvirtinimus Antrojo pasaulinio karo metu. "Matyt, jie susprogdino antrąjį redutą ir juos pačius užvertė nuo sprogmens kilusi banga", - svarstė istorikas.

Pokariu dabartinę muziejaus fosą su Kuršių mariomis jungė kanalas, kuriame nuskendo 5-6 metų berniukas. Liudininkai atsimena, kad skenduolio pasieniečiai ieškojo visą dieną, bet nerado. O naktį vaikas prisisapnavęs močiutei ir pasakęs, kurioje vietoje jis yra, kad jam šalta ir baisu. Sapne nurodytoje vietoje kūnelis buvo surastas.

Ten, kur dabar yra 4-oji muziejaus salė, sovietmečiu buvo padarytas kraupus nusikaltimas. Vyras pasmaugė jauną, gražią merginą. Vėliau nusikaltėlis buvo sulaikytas ir prisipažinęs padaręs seriją panašių nusikaltimų.

Paukštelių ataka

Klaipėdos pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis prieš metus sulaukė keisto skambučio, jog į vieno uostamiesčio namo, esančio prie geležinkelio, langus migracijos metu būriais trankosi maži paukšteliai nykštukai.

"Namo gyventojai supanikavo kieme išvydę apie šimtą negyvų paukštelių. Patariau uždengti langą kokiu nors blizgučiu, nes ant stiklo atsispindėjo dangus ir paukštukai kliūties nepastebėdavo", - taip ekologas aiškino keistą situaciją, tačiau vėliau sužinojo ir kitokias aplinkybes.

"Nugirdau, kad gretimame name gyventojams vaidenasi. Neva ten sovietmečiu gyvenęs ginekolgas ir namo rūsyje nelegaliai abortus darydavęs. Gydytojas tragiškai žuvo po traukiniu, ne savo mirtimi mirė ir jo žmona, o sūnus išvyko gyventi į Panevėžį, tačiau mirė nuo alkoholizmo. Galbūt tuos namus iš tiesų gaubia kokia bloga aura", - svarstė pokalbininkas.

"Gliukai - realūs"

Niekas netyrinėjo, kokia namo Ligoninės gatvėje istorija, kuris prieš gerą dešimtmetį buvo pagarsėjęs kaip "Gliuknamis". Tuo metu šiame name gyveno bohemiška publika - teatralai Benas Šarka, Ovidijus Petkevičius, dailininkas Danielius Rusys ir kt.

"Gliukai tokie pat realūs kaip Himalajai. Mums nesivaideno, tai vyko iš tikrųjų. Matydavome mirusį žmogų sėdintį ant laiptų, girdėdavome žingsnius, beldimą, kartais pajusdavome plekšnojimą per petį, kartais nepaaiškinama banga nublokšdavo prie sienos, pargriaudavo. Pas mus atvykę svečiai pasakodavo, kad naktį jiems miegoti katės nedavusios, nors mes šių gyvūnų nelaikėme. Tai vykdavo ir naktį, ir dieną, netikėtai", - prisiminimais dalijosi B. Šarka.

Teatralas sakė, kad su "Gliuknamio" keistenybėmis tuometiniai gyventojai buvo susigyvenę ir baimės nejausdavo. "Manau, kad tos dvasios nebuvo blogos, tačiau nežinau, kodėl jos nerimo. Tame name kadaise buvo pirmoji Klaipėdoje lietuviška mokykla, joje gyveno mokytojas. Daugiau istorijos nežinau", - sakė B. Šarka.

Dabar buvusiame "Gliuknamyje" įsikūrusi studija "Grock". Jos vadovas Linas Švirinas nusijuokė, kad name jam vaidenasi tik dainos, roko operos. "Matyt, mūsų muzika dvasias išbaidė", - juokavo.

B. Šarka į šią informaciją sureagavo budistų posakiu: "Jeigu nori nieko nematyti, įsijunk šviesą".

Vaiduokliai išsilakstė

Iš klaipėdiečių ne kartą teko girdėti pasakojimų, jog buvusio saugumo pastatuose vėliau vaidendavęsi žmonių aimanos, neva daug kas dėl to net iš darbo išėjęs, tačiau dabar S. Nėries gatvėje esančiame name dirbančios muitinės atstovė spaudai Rasa Rentauskienė užtikrino, jog patalpų istorija įstaigos darbuotojų neslegia.

Kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionyzas Varkalis taip pat tikino, jog dvasios muziejaus darbuotojų nebaugina, nors čia saugomi senųjų Klaipėdos kapinių, buvusių dabartinio Skulptūrų parko vietoje antkapiniai kryžiai, tvorelės.

Pilies muziejaus darbuotojas Virgis Bračiulis tvirtino, kad vaiduoklis "Juodasis vyras" čia daugiau nesilanko.

Nei velnio, nei piktų dvasių vaikyti nė karto nebuvo kviestas jau ketverius metus Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu dirbantis Vilius Viktoravičius.

Nekilnojamojo turto agentūrų "Oberhaus" ir "Termionas" darbuotojai tvirtino, nė karto Klaipėdoje nesusidūrę su problema, jog negali parduoti būsto su vaiduokliais ar bildukais, tačiau vaiduoklio terminas, regis, ilgam prilipo prie senų, apleistų nekilnojamojo turto statinių ir dvasiomis besidomintiems miestelėnams rekomenduoja naktines ekskursijas į "Baltijos" ir "Auroros" kino teatrus, buvusią skerdyklą.

UAB "Vaiduoklių draustinis", kuriai priklauso buvę dujų fabriko pastatai, atstovas Saulius Balčiūnas iš tokių rekomendacijų tik nusijuokė. "Mes patys įsigiję šiuos pastatus bijojome rasti lavonų, tačiau dabar randame tik pijokų."

Bloga informacija - kaip virusas

Aleksandras SKRIPKUS, parapsichologas

Vaiduokliai, bildukai ir kitokie nepaaiškinami reiškiniai nėra išmonė. Žmogžudystės, netikėtos mirtys, kankinimai ilgam palieka negatyvią atmosferą. Baisiausia, kad negatyvi informacija yra kaip virusas, ja užsikrečiama. Pavyzdžiui, darni laiminga šeima nusiperka būstą, kuriame gyveno narkomanai, girtuokliai buvo smurtaujama ir ilgainiui pradeda kartoti buvusių gyventojų elgseną.

Nemėgstu aš burtų ir magijos ir jų nenaudoju. Telepatijos būdu susisiekiu su nepageidaujamomis dvasiomis ir bandau susitarti, kad jos paliktų namus. Jeigu susitarti nepavyksta, rekomenduoju žmonėms išsikelti iš tokios vietos.

Kiekviename mieste yra energetiškai teigiamų ir neigiamų vietų. Ypač blogos vietos yra ten, kur karo metu ėjo fronto linija. Nepatariu žmonėms kurtis prie ligoninių, mokyklų, policijos komisariatų, netgi bažnyčios, nes tai tokios vietos, kuriose susikaupia daug negatyvios informacijos. Apsigyvenę buvusių pelkių vietose žmonės rizikuoja susirgti širdies ligomis, astma.

Velnio pėda Tauralaukyje

D. Elertas yra užrašęs mistišką legendą, susijusią su Tauralaukio pavadinimu. Neva šioje vietoje kadaise gyvenęs gobšus dvarininkas, Ordino riteris Turlakas, kuris labai mėgdavęs lošti kortomis. Daug apylinės gyventojų jam kortomis pralošę savo žemes ir kartą ponas pasigyręs galįs patį velnią aplošti. Ir pasirodęs jam velnias, ir pakvietęs sulošti kortomis naktį ant akmens prie Danės upės. Pradėjus lošti su šėtonui Turlakas pajutęs, kad jam nesiseka ir paženkilnęs kortų kampelius kryželiais. Tada pradėjo velniui nesisekti, supratęs pono klastą jis baisiai supyko, trenkė kanopa į akmenį ir nusinešė Turlaką į pragarą. Ryte toje vietoje žmonės rado dvarininką negyvą, o kai jį palaidojo - tai kūnas iš po žemių išlįsdavęs, neva žemė nepriimdavusi velniui parduotos sielos. O akmuo, su įspausta velnio kanopa po šiai dienai guli Danės pakrantėje iš Mažojo Tauralaukio pusės.

Melnragėje vyrams moterų pavidalu pasirodydavo laumės arba slogutės. Jos buvo gražios ir gundančios, tačiau žmonės jas atpažindavo iš nemalonaus pojūčio - nuo kojų pirštų galiukų širdies link kylančio kūno sąstingio

Jurga PETRONYTĖ