Jis teigė, jog Lietuva kelyje į laisvę nuostolius patyrė tiek dėl kitų valstybių smurto, tiek dėl šalį ištikusių nelaimių, tačiau tie nuostoliai buvo ne tik materialiniai, tačiau ir moraliniai. Profesoriaus teigimu, tikslinga kalbėti ir apie jų atlyginimą.
V. Landsbergis kėlė klausimą, kokia būtų buvusi Lietuva, jei nebūtų patyrusi tokių netekčių. Sovietizacijos metu sunaikintos valstybinės institucijos, ūkis, atimtas turtas, ne tik įmonių, bankų, bet ir žmonių, iš rankų išplėšta žemė, atimtas intelektinis potencialas ir darbo jėga - žmonės, išnaikintas genofondas.
Profesoriaus teigimu, reikėtų taikyti pasaulinę praktiką sumuojant demografinius nuostolius - skaičiuoti ne tik kiek žmonių buvo nužudyta, bet ir kiek dėl to negimė.
V. Landsbergio teigimu, visos minėtos netektys gali būti vadinamos materialiomis, nes jas galima suskaičiuoti, tačiau ir be jų tauta patyrė gausybę dvasinių nuostolių, ilgainiui virstančių materialiaisiais. Prarastos vertybės, sunaikinti žmoniškumo ir teisingumo pagrindai, sugriauta kultūra ir moralė, žmonių santykiai. Kalbos autoriaus nuomone, šiuos milžiniškus ir neapskaičiuojamus nuostolius būtina bent jau suvokti.
Profesoriaus teigimu, bene didžiausias sunkiai apskaičiuojamas nuostolis - laisvės apribojimų sužalotas žmogus, pavergtas jo protas. Anot V. Landsbergio, protų sumaištis vyrauja ir iki šiol.
Jis prisiminė pasakojimą, kaip Jėzus 40 metų vedžiojo pavergtąją žydų tautą po dykumas, kol joje neliko gimusių vergijoje.
"Tikėjausi, kad Lietuvai neprireiks 40 metų. Jau praėjo 20 ir dabar viliuosi, jog likusių 20 užteks", - sakė V. Landsbergis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą