Žemės drebėjimas supurtė ir Klaipėdos sienas

Budintis reporteris

Vakar popiet Kaliningrado srityje įvykę du žemės drebėjimai - vienas 4,4 balo, kitas - 5,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę - privertė ne juokais sunerimti ir daugumą Vakarų Lietuvos gyventojų.

Kaliningrado gyventojai, ypač po antrojo smūgio, raginti skubiai evakuotis iš savo namų ir darboviečių. Mieste nuolat triko telefono ryšis. Aukų ir rimtesnių sugriovimų, pirminiais duomenimis, neužfiksuota, tačiau po antrojo smūgio Rusijos mieste įskilo namų sienos, sklido gandai ir apie nugriuvusius kaminus.

Klaipėdoje jokių rimtesnių nutikimų, išskyrus įskilusias kelių namų sienas, neužfiksuota. Be to, kuriam laikui sutriko mobilusis ir interneto ryšys.

Tiesa, labiausiai panikuoti žmones vertė nežinia. Pirmieji raminti gyventojus skubėjo seismologai, teigę kad galimas trečiasis bei po jo seksiantys kiti smūgiai bus daug silpnesni nei pirmieji du.

Tuo metu iš uostamiesčio ar Klaipėdos apskrities civilinės saugos pareigūnų jokių pranešimų nesulaukta.

Stipriausi smūgiai - Klaipėdos krašte

Žemės drebėjimų epicentras užfiksuotas į pietryčius nuo Kaliningrado, netoli Laduškino gyvenvietės, 40 kilometrų gylyje.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Juozo Satkūno teigimu, pirmąjį, maždaug 4 balų stiprumo, smūgį Ignalinoje esančios seismologinės stotys užfiksavo apie 14.08 val. Antrasis Klaipėdoje buvo juntamas 16.31 val.

Pasak J. Satkūno, abiejų žemės drebėjimų smūgiai buvo juntami visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai - Klaipėdos krašte.

Skambučiais taranavo tarnybas

Žemės drebėjimo smūgiai privertė į paniką pulti daugumą Klaipėdos regiono gyventojų. Juolab kad drebančios namų sienos, namuose ir įstaigose judantys daiktai, baldai daug kam priminė scenas iš baisiausio siaubo filmo.

"Atsidarė visos spintos, viskas namuose sujudėjo. Atrodė, lyg sienos griūtų", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Baltijos prospekto gyventojas Vytautas.

Panašiais įspūdžiais dalijosi dauguma į redakciją skambinusių sunerimusių gyventojų.

Žmonės, tikėdamiesi blogiausio, net Ignalinos atominės elektrinės sprogimo, gerą pusvalandį skambučiais taranavo specialiąsias tarnybas, žiniasklaidos priemones, gimines ir artimuosius.

Specialiųjų tarnybų atstovų teigimu, Vakarų Lietuvoje jokių rimtesnių nutikimų neužfiksuota. Tiesa, po antrojo smūgio skilo vieno uostamiesčio Žvejų gatvės namo siena.

"Žvejų gatvės 2-ojo namo fojė kalbėjausi telefonu, kai už savo nugaros išgirdau keistą traškesį. Atsisukusi išvydau skylančią sieną", - "Vakarų ekspresui" teigė įvykio liudytoja Ulijana Petraitienė.

Pasklidus kalboms apie įskilusią sieną, šiame septynaukščiame pastate dirbantys žmonės, pasigriebę vertingiausius daiktus, skubėjo evakuotis.

Nepatikslintais duomenimis, sienos įskilo ir kai kuriuose uostamiesčio daugiabučiuose. Situaciją kiek kaitino ir po antrojo drebėjimo dėl per didelio skambučių srauto sutrikęs mobilusis ryšys. Dėl sutrikusio kompiuterinio ryšio buvo priverstos anksčiau laiko užsidaryti kelios miesto parduotuvės.

Taip pat nuo namų kritusios plytos apgadino kelių uostamiesčio gyventojų automobilius. O pavakare vanduo dingo Klaipėdos apskrities ligoninėje. Vakar dar buvo neaišku, ar to priežastis - žemės drebėjimas. Uosto veikla nesutriko.

Beje, nuo žemės drebėjimo nukentėjo ir šalies Prezidentūra. Po antrojo smūgio atsirado plyšys tarp Prezidentūrą juosiančios sienos ir pagrindinio pastato.

Kaliningradiečiai puolė į paniką

Dėl pakartotinų žemės drebėjimo smūgių grėsmės Rusijos Federacijos specialiųjų situacijų tarnyba jau po pirmojo žemės drebėjimo paragino kaliningradiečius palikti gyvenamuosius namus, buvo nutrauktos pamokos mokyklose.

Žmonės stichiškai evakavosi iš savo namų ir darboviečių. Po pirmojo žemės drebėjimo Kaliningrade keliolikai minučių sutriko fiksuotasis ir mobilusis telefono ryšys.

Aukų ir rimtesnių sugriovimų mieste neužfiksuota. Pirminiais duomenimis, po antrojo smūgio skilo ne vieno namo siena.

Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrado srityje Vytauto Žalio teigimu, jau po pirmojo žemės drebėjimo dauguma Kaliningrado gyventojų puolė į paniką.

"Ilgai nesulaukta jokios oficialios informacijos apie incidentą. Ir tik apie šio įvykio priežastis pranešus vienai iš komercinių radijo stočių, paaiškėjo reali situacija. Baiminantis pakartotinų smūgių žmonės paraginti palikti savo namus. Kaliningrado gyventojai gatvėse nerimastingai lūkuriavo apie 20 minučių. Tada pasirodžius pranešimams, kad galimas antrasis žemės drebėjimas bus daug silpnesnis nei pirmasis, visi sugrįžo į namus ar įstaigas", - po pirmojo smūgio teigė V. Žalys.

Po antrojo žemės drebėjimo, anot V. Žalio, žmonės vėl masiškai suskubo palikti pastatus.

"Nuolat platinami pranešimai apie įskilusias sienas, griūvančius kaminus. Konsulatas jau ruošiasi baigti savo darbą", - netrukus po antrojo smūgio teigė generalinis konsulas.

Žemės drebėjimas buvo juntamas Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Iki šiol Kaliningrado srityje žemės drebėjimai užfiksuoti 1808 metais ir 1977 metais. Jų priežastis - žemės drebėjimai Karpatų kalnuose.

Didelis žemės drebėjimas negresia

Kasmet pasaulyje įvyksta apie 14-23 žemės drebėjimai. Teigiama, kad Lietuvoje dideli žemės drebėjimai negresia. Tačiau istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose.

Tiesa, turimi duomenys rodo, jog seismingumas Lietuvoje yra mažesnis nei kaimyniniuose kraštuose. Nė vienas iš 45 istorinių įvykių nebuvo Lietuvos teritorijoje.

Jokio vietinio seisminio aktyvumo neužfiksavo ir Vilniaus seisminė stotis, veikusi beveik trisdešimt metų.

Tačiau neseniai įrengta Ignalinos atominės elektrinės seisminio monitoringo sistema gana netikėtai 2001 metų rusėjo 4 d. užfiksavo vietinį seisminį įvykį. Tiksliai nustatyti epicentro buvo neįmanoma, nes 2,1 magnitudės stiprumo įvykis užfiksuotas tik vienoje ISAL seisminėje stotyje. Nustatyta, kad įvykis turėjo būti nutolęs per 80 km nuo seisminės stoties.

Anot specialistų, Lietuvoje juntami žemės drebėjimai - labai retas reiškinys, dažniau atsirita tik silpni tolimuose kraštuose vykstančių seisminių nelaimių atgarsiai. Šiuo požiūriu Lietuva - viena saugiausių vietų Žemėje.

Tačiau tebevyksta vadinamieji neotektoniniai judesiai - Žemė vis dar atsitiesia nuo buvusių ledynų svorio.

Nustatyta, kad rytinėje ir pietrytinėje dalyje Lietuvos paviršius gana intensyviai kyla (iki 3 mm per metus), o vakarinė Lietuvos dalis - lėtai (iki 2 mm per metus) grimzta.

Pažymėtina, kad geologiniu požiūriu Lietuva - neblogai ištirtas kraštas, nors giliausias geologinis gręžinys tesiekia kiek daugiau nei 2,5 km.

Taip pat dauguma seisminių įvykių buvo "nustatyti" makroseismiškai iš istorinių duomenų. Todėl kai kurie tyrinėtojai mano, jog daugelis įvykių, laikytų žemės drebėjimais, galėjo būti sukelti žaibavimo, žemės nuošliaužų, karstinių procesų, įšalusios dirvos aižėjimo ir netgi meteoritų.

Kita vertus, seisminių grupių tinklas NORSAR kiekvieną mėnesį Baltijos valstybių teritorijose registruoja dešimtis seisminių įvykių.

Dauguma šių įvykių - tai karjerų sprogdinimai, kiti inžineriniai bei kariniai sprogdinimai. Tačiau dalis įvykių, pateikiamų NORSAR biuletenyje, negali būti lengvai susieti su žmogaus veikla ir tikriausiai jie gali indikuoti tektoninį aktyvumą šiuose kraštuose.

Virpėjo sienos

"Sėdėjau ant kėdės kabinete septintame aukšte, kai pajutau nenatūralią vibraciją. Buvo šešios minutės po dviejų. Virpėjimas ryškiai jautėsi, nors kabinete nėra plonų, stiklinių daiktų. Mediciniškai pasakyčiau, kad vibracija buvo ne labai dažna, kokie 200 kartų per sekundę, dvi bangos per 10 sekundžių", - žemės virpėjimo įspūdžiais beveik profesionalaus seismologo terminais dalijosi Klaipėdos miesto ligoninės gydytojas endoskopuotojas Vidmantas Žindžius.

Gydytojo kolegos, kurie vaikščiojo, sakė virpėjimo nejutę. V. Žindžius iškart sulaukė artimųjų skambučio - Miško kvartale namuose buvusi žmona papasakojo suliūliavus sofą, ant kurios sėdėjo. Pietaujant kavinėje bildėjimą jutusi gydytojo dukra.

"Išsigąsti nespėjau, nors pagalvojau, gal kas kokią bombelę susprogdino. O šiaip įdomu, įeisime į istoriją", - sakė V. Žindžius.

Klientai susimokėti spėjo

"Klaipėdos" viešbučio dvyliktame aukšte įsikūrusio baro klientai, baro darbuotojos Oksanos teigimu, pajutę siūbuojant sienas skubėjo prie lifto, tą patį patardami ir personalui.

"Klientai, tarp kurių buvo ir vienas prancūzas, sakė, kad čia nesaugu, svarstė, kad galbūt dėl vykstančio kapitalinio remonto sienos ėmė griūti. Susimokėti spėjo, o mes likome. Buvo tikrai baisu, ant baro virpėjo visos stiklinės, galvojome, kaip dabar grius sienos, bet likome bare, nusprendę, kad bus, kas bus", - sakė Oksana.

Pasak jos, tokiais atvejais liftu naudotis draudžiama, saugiau lipti laiptais, bet viskas vyko labai greitai, tad klientai laimingai nusileido į pastato apačią.

Judant žemę juto ir baro "Kitas krantas" lankytojai. "Atrodė, lyg mašina važiuotų, baras sudrebėjo, pasidairėm vienas į kitą, bet greit viskas nustojo", - pasakojo baro darbuotojas.

Ramiausias buvo meras

"Esu fatalistė, pamaniau, jei užgrius, tai užgrius, nespėjau nieko pagalvoti. Ramiausias buvo meras, nekėlė jokios panikos, sėdėjo savo vietoj", - sakė mero sekretorė Kristina Čižytė.

Savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus specialistė Ingrida Zelmikaitytė sakė, jog ją ir kolegas suklaidino tai, jog patalpos yra pirmame aukšte, už sienos - laukas. "Galvojau, mašina pravažiavo, jautėsi ir kažkoks virpėjimas, ir garsas girdėjosi", - sakė ji.

Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis patvirtino, kad drebėjimas buvo juntamas ir Klaipėdos regione.

"Visų akys išsipūtė, drebėjimas tikrai jautėsi, gana stipriai, kokias 5-6 sekundes. Jausmas ne koks, nesaugu pasidarė. Išėjom į lauką apžiūrėt, ar pastato sienos neįskilo. Galvojom, kad gal katilinėj kažkas. Paskambinau į Savivaldybę pasitikslint, ar ir ten tą patį juto. Kai kurie kolegos ėmė studijuot geologinius Gargždų žemėlapius, mat po Gargždais daug visokių upių ir upelių", - pasakojo Gargždų seniūnas.

Vaikus išleido iš mokyklos

"Vyko šešta pamoka, su kolegomis kaip tik dirbome. Pajutę virpėjimą tik nusistebėjome, kad Lietuvoje jaučiamas žemės drebėjimas, apie kitką net nepagalvojome. Rytoj reiks sukviesti mokytojus ir sutarti, kad būtų perspėti mokiniai, kaip tokiu atveju elgtis", - sakė "Kuršių" vidurinės mokyklos direktorius Andrianas Chariutinas.

Privačios pagrindinės mokyklos "Universa via" direktorė Regina Kontautienė teigė, jog panikos pajutę virpant žemę nekėlė. "Vyko kūno kultūros pamoka. Pajutę drebėjimą paraginome vaikus eiti namo, paskambinome jų tėvams", - sakė direktorė.

Po antrojo žemės sudrebėjimo, apie puse penkių vakaro, S. Dacho vidurinėje vyko antrosios pamainos pamokos. "Kaip elgtis, paskambinau pasiteirauti į Švietimo skyrių. Mums patarė tęsti pamokas" , - sakė mokyklos direktorė Elena Blažienė.

Pasak jos, signalą evakuotis turi duoti civilinės saugos tarnybos, tad buvo siekiama išlaikyti rimtį. "Ėmus bėgti, kiltų dar didesnė sumaištis", - mano E. Blažienė.

Strateginius pastatus saugo pamatai

Pasak AB "Klaipėdos nafta" inžinieriaus civilinei saugai Viganto Barausko, jis pats, vaikščiodamas po įmonės teritoriją, drebėjimo nejautė, o įspūdžiais su juo pasidalijo kolegos ir įmonės darbininkai. Klaidinti galėjo ir šalia įmonės vykstantys statybos darbai, dėl kurių dažnai vibruoja gruntas.

V. Barausko teigimu, tokio ir panašaus pobūdžio objektai yra statomi laikantis griežtų statybos technikos reikalavimų, kur yra numatyta, kokį vėjo stiprumą ar žemės drebėjimą turi atlaikyti pastatų ir rezervuarų pamatai. Taigi ypatingo pavojaus Lietuvos sąlygomis, pasak inžinieriaus, tokiems objektams nekyla.

Nidiškiai keikė statybininkus

Pasak UAB "Neringos komunalininkas" direktoriaus Arūno Burkšo, pirma mintis sudrebėjus žemei buvo apie į pastatą įsirėžusią mašiną.

"Bet kai tai pasikartojo du kartus, pamaniau apie drebėjimą, be to, šalia nėra jokio kelio", - sakė A. Burkšas. Pastate, pasak jo, darbuotojams virpėjo monitoriai, miesto kavinėje įspūdingai "grojo" taurės. Kai kurie keikė statybininkus dėl prastai pastatytų namų.

"Kai susiskambinom su pažįstamais, pasirodė, kad tą patį jautė ir Klaipėdoje, Telšiuose. Paskambinus Arūnui Valinskui į Vilnių, šis sakė, kad nieko nejautė, o mes matyt, vakar per daug baliavojom", - įspūdžiais dalijosi A. Burkšas.

Nida iki žemės drebėjimo epicentro Kaliningrado srityje yra net penkiasdešimčia kilometrų arčiau nei Klaipėda.

Juto ir palangiškiai

"Su anūke sėdėjome virtuvėje, kai pajutome drebant sienas ir spinteles. Iš pradžių pamanėme, jog tai - butą remontuojančių kaimynų darbas, išsigandome, kad gali kokia siena įgriūti, tad nuskubėjome į koridorių duoti jiems velnių. Šie patikino tuo metu nieko neremontavę ir teigė, jog, išskyrus sudrebėjusią spintą, nieko nejutę", - neelinius įspūdžius pasakojo viename Palangos Medvalakio gatvės daugiabutyje gyvenanti moteris.

Pašnekovė teigė bematant aplėkusi kitus kaimynus, kad įsitikintų, jog tai buvo ne žmogaus darbas, o gamtos išdaiga. Paaiškėjo, jog žemės drebėjimą juto ne ji viena. Vienu aukštu žemiau gyvenantis vaikinukas taip pat tvirtino, kad jo bute be jokios priežasties drebėjo spinta.

Jis pasakojo paskambinęs miesto centre veikiančiame viešbutyje dirbančiai mamai, o ši pasakojo taip pat tapusi šios gamtos stichijos liudininke.

Albertas BARAUSKAS,
Evelina KAMINSKAITĖ,
Ieva SUNGAILAITĖ