Geležinkelio perkėlimas - įtakingųjų užgaida?

"Lietuvos geležinkelių" (LG) atstovai prisipažįsta, kad geležinkelį iškelti iš Girulių prireikė ne bendrovei, o miestui.

Miesto interesai?

Maždaug prieš dešimtmetį į Girulius pradėjo keltis tik labai pasiturintys žmonės. Čia per pastarąjį dešimtmetį išdygo ne tik dailių pilaičių, bet ir išties prabangių dvarų. Masyviomis tvoromis aptvertuose kiemuose stovi pačių prabangiausių markių automobiliai. Čia gyvena daug įtakingų uostamiesčio politikų, aukštas pareigas einančių tarnautojų, turtingų verslininkų.

Po kelerių metų ši bendruomenė įsitikino, kad garsiau už pušų ošimą ir bangų mūšą dunda pro šalį pravažiuojantys sunkiasvoriai traukiniai. Sutapimas ar ne, tačiau tada miestas pasiekė, kad rekonstruojant Pauosčio kelyną būtų iškeltas ir geležinkelis iš Girulių.

"Dėl Pauosčio viskas aišku - uosto galingumas didėja, neturi atsilikti ir geležinkeliai. Miško iškirtimas neigiamas dalykas, bet kardinaliai situacijos toje vietoje nekeičia. O Giruliai? Dar prieš kelis metus "Lietuvos geležinkeliai" teigė, kad jiems tas Girulių aplinkkelis, tiksliau, bėgių perkėlimas visai nereikalingas. Ir tai suprantama, koks skirtumas, iš kurios TV bokšto pusės geležinkelis? Iniciatyva iš miesto pusės... Esu įsitikinęs, kad čia slypi kažkieno siauri interesai, susiję su teritorijomis, esančiomis šalia geležinkelio iš jūros pusės. Dėl tokio geležinkelio perkėlimo išloš tik esami minėtos teritorijos ir galbūt būsimi gyventojai. Be to, geležinkelis labai priartės prie ligoninių miestelio, Labrenciškių, be reikalo bus iškirstas brandus miškas, sudarkyti populiarūs nauji dviračių takai, išeikvoti visų pinigai, nors tie patys geležinkelininkai turi daug tikrai reikalingų projektų", - prieš kurį laiką redakcijai buvo rašęs vienas klaipėdietis.

STOTIS. Architektai nepritaria ir sprendimui naikinti geležinkelį į Girulius, bet išsaugoti vertybe laikomą stotį.

Praėjusią savaitę perskaitęs, jog Giruliuose planuojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas, jis vėl kreipėsi į redakciją ir teigė, kad dabar tikriausiai lenda yla iš maišo ir aiškėja, kodėl taip norima iškelti geležinkelį iš Girulių.

Džiugina turtuoliai

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėdos savivaldybės užsakymu buvo atliktas detalusis 34 ha ploto teritorijos Giruliuose planas, kurį uostamiesčio savivaldybės Taryba turėtų tvirtinti spalį vyksiančiame posėdyje. Uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė šį kvartalą pavadino galimybe klaipėdiečiams kurtis mieste ir taip sustabdyti gyventojų migraciją į priemiesčius.

Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas, nepaisydamas priešingos jo pirmininkės Ramunės Staševičiūtės nuomonės, pritarė koncepcijai, pagal kurią bus projektuojami mažesnių sklypų detalieji planai. Pagal ją turėtų būti atkurta pokariu sunaikinta Rasytės gatvės atkarpa, kuri ties naujuoju kempingu susijungtų su Šlaito gatve. O naujai suformuotas sklypas tarp geležinkelio, atkuriamos Rasytės ir Turistų gatvių būtų suskaidytas į mažesnius, 15 arų ploto sklypelius, skirtus mažaaukščiams gyvenamiesiems namams.

R. Staševičiūtės manymu, šis sklypas galėtų būti skiriamas visuomeninės ar komercinės paskirties statiniams.

"Jei patvirtintume siūlomą koncepciją, šis kvartalas taptų dar vienu miegamuoju rajonu. Mes patys skundžiamės, kad mieste nebeliko vietos gydykloms ar pramoginės paskirties objektams statyti. O juk šis sklypas idealiai tam tinka. Apmaudu, kad skirsime jį privačioms valdoms. Reikia tik šį plotą plane nuspalvinti kita spalva. Tuomet čia būtų galima statyti ir komercinius objektus, ir viešbučius, ir tuos pačius gyvenamuosius namus", - tada apgailestavo R. Staševičiūtė.

Tuo metu Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas džiaugiasi, kad ir Klaipėdoje esti turtingų žmonių.

VERSIJA. Įtarimus, kad geležinkelio iškėlimas iš Girulių naudingas tik vakarinei šios gyvenvietės daliai ir būsimiems projektuojamo naujo kvartalo naujakuriams iniciatyvus klaipėdietis pagrindė ir vizualiai (raudona linija - numatoma nauja geležinkelio trasa, žalia - planuojamas Rasytės gatvės tęsinys, namukas - projektuojamas naujas kvartalas).

"Kiekvienas pasaulio miestas didžiuojasi, kad jame gyvena ir milijonierių. Pavyzdžiui, Hamburge yra gal 15 tūkstančių milijonierių", - aiškino A. Šulcas.

Todėl jis gina galimybę Girulių centre suformuoti naują, 20 sklypų kvartalą, kuriame būtų galima statyti individualius namus.

Architektų kritika

Naująjį Girulių gyvenvietės teritorijos detaliojo plano projektą kritiškai įvertino ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų ir urbanistikos ekspertų taryba. Jos nariai pasigedo idėjos, kuri iš esmės formuotų Girulių gyvenvietės perspektyvą.

Istorinę-urbanistinę šios vietovės analizę rengęs architektas Edmundas Andrijauskas sakė, jog Girulių gyvenvietės būklė šiuo metu yra keista.

"Istorinis centras sunaikintas ir merdi, gyvenvietės plėtra vyksta periferijoje, užstatant jos pakraščius miegamaisiais kvartalais. Gyvenvietė taip ir liks be branduolio, be idėjos, kaip bet kuris beveidis miegamasis mikrorajonas", - svarstė architektas.

Jis teigė savo analizėje siūlęs net septynias rekomendacijas, kurias įgyvendinus Giruliai atgytų.

"Buvo priimta tik viena - atkurti sunaikintą Rasytės gatvę. Tačiau ir ji neišgelbės gyvenvietės nuo apmirimo", - savo poziciją dėstė E. Andrijauskas.

Be to, jo manymu, teigti, kad tik galimybė šiame sklype statyti individualius gyvenamuosius namus sustabdytų gyventojų migraciją į priemiesčius, nesąžininga.

"Jau dabar Labrenciškėje, Medelyno gatvėje yra didžiuliai sklypai, turintys ir detaliuosius planus. Todėl juos galime parduoti ir drąsiai statyti individualius namus. Ir sklypų juose yra daugiau, ir pajamų miestas juos pardavęs gautų kur kas daugiau nei pardavęs tuos 20 sklypų Giruliuose. Dar didžiuliai plotai gyvenamajai statybai numatyti buvusiame Šaulių kaime už Dangės", - vardijo architektas.

Nuo vienų - ant kitų

Užtat Girulių bendruomenės tarybos pirmininkas Rimantas Gedrimas įsitikinęs, kad naujasis individualių namų kvartalas kaip tik ir pagyvintų gyvenvietę.

"Jei čia būtų daugiau žmonių, gal atsirastų didesnė parduotuvė, vaikų darželis. O parkų aplink Girulius ir taip pilna, tik nėra kas juos tvarko", - įrodinėjo R. Gedrimas.

Jis taip pat džiaugėsi, kad Klaipėdos bendrajame plane numatyta iškelti geležinkelį iš Girulių 200 metrų į rytų pusę.

"Pats gimiau Giruliuose, prie traukinių esu pripratęs, tačiau anuomet pravažiuojančių sąstatų nesulyginsi su dabartiniais. Dabar jie kur kas ilgesni ir sunkesni. Ištisą naktį jie dunda ir dunda. Būna, kad Giruliuose ištisas paras stovi sąstatai su mazutu, kuris nepaprastai dvokia. Kartais ir trąšos išbyra, o apie pervažos saugumą nė nekalbu", - skundėsi giruliškis.

Tuo metu Labrenciškės gyventojai savo nepasitenkinimą tokiais planais buvo išreiškę dar 2010-aisiais.

"Perkeliant geležinkelį iš vakarinės Girulių gyvenvietės dalies į rytinę, gyvenimo sąlygos pagerės tik giruliškiams, susirentusiems būstus Sūkurio gatvėje. Tarp jų - Klaipėdos valdžios vyrai, įtakingi verslo žmonės, kurie yra nusipelnę gyventi geriau. Na, ir problema nuo išskirtinių yra perkeliama ant kitų - Klaipėdos šiaurinės dalies gyventojų, kurie - "nenusipelnę". Tarp jų - ir 200 "neelitinių" šeimų, gyvenančių Labrenciškėse. Taigi gyvenimo sąlygų gerinimas vieniems taps jų bloginimu kur kas didesnei daliai Klaipėdos gyventojų", - redakcijai rašė Labrenciškių bendruomenės atstovai.

Privertė politikai

"Vakarų ekspreso" kalbinti LG atstovai prisipažino, kad geležinkelį iškelti iš Girulių prireikė ne bendrovei, o miestui.

"Tai geležinkelininkams nebuvo tikslinga. Tačiau jei tuometė bendrovės vadovybė nesugebėjo deramai pasipriešinti, tenka vykdyti anuomet duotus įsipareigojimus", - "Vakarų ekspresui" sakė Josifas Kisielis, LG Infrastruktūros departamento Projektų skyriaus viršininkas.

Jis teigė, kad vykdydami 2007 m. patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, LG atliko ir Pauosčio geležinkelio stoties plėtros specialųjį planą.

"Antrajame to projekto etape esame įsipareigoję iškelti geležinkelį iš Girulių, įrengti vadinamąjį aplinkkelį. Jis priartėtų beveik 700 metrų prie Labrenciškės, be to, reikėtų iškirsti per 8 hektarus miško. Vien dviem 3 kilometrų ilgio keliams įrengti reikėtų ne mažiau nei 30 milijonų litų", - sakė J. Kisielis.

Aplinkkelis prasidėtų už Kalotės geležinkelio stoties ir susijungtų su geležinkeliu piečiau Girulių. Senąjį geležinkelį planuojama rekultivuoti, o jo vietoje pasodinti mišką. Tiesa, tuos darbus planuojama atlikti geriausiu atveju 2020 metais.

Tai, kad šis projektas buvo reikalingas miestui, o ne geležinkelininkams, pripažino ir buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

"Iškelti geležinkelį už Girulių buvo mūsų pageidavimas. Geležinkelininkai ilgai spyriojosi, tačiau galiausiai nusileido. Mes iš jų išgavome pažadą savo lėšomis įrengti ne tik aplinkkelį, bet ir požeminį viaduką naujai, iš Labrenciškių į pajūrį vesiančiai gatvei", - sakė R. Taraškevičius.

Užtat architektai nelogišku vadina ir sprendinį naikinti geležinkelį į Girulius, bet išsaugoti vertybe laikomą stotį. Esą pati gyvenvietė čia atsirado tik geležinkelio dėka. Ekspertų tarybos narių nuomone, žvelgiant į perspektyvą būtina išsaugoti bent vieną geležinkelio liniją, kuria į miesto centrą ir atgal galėtų kursuoti keleivinis traukinukas. Anot jų, idealu, jeigu gyvenvietėje atsirastų traukos vieta, į kurią miestiečiams būtų patrauklu atvažiuoti.