Visgi iniciatyvinės atstatymo grupės vadovas Jurgis Aušra kol kas negali įvardinti tikslios datos, kada realiai galėtų prasidėti patys atstatymo darbai. Kertinio akmens padėjimas - tarsi priminimas klaipėdiečiams ir šalies valdžiai, kad ši bažnyčia gali būti atstatyta tik visų pastangų dėka.
"Ši bažnyčia ne kartą degė ir ne kartą buvo atstatyta pačių miestelėnų lėšomis. Todėl ir dabar tikimės, kad lėšas bažnyčiai rinks ne tik miestiečiai, bet ir skirs aukščiausia šalies valdžia", - kalbėjo J. Aušra ir priminė, kad tam yra atidaryta speciali sąskaita.
Kol kas J. Aušra nenorėjo atskleisti nei kiek žmonės jau yra paaukoję, nei kokios sumos dar trūksta, tačiau neslėpė, kad be Vyriausybės pagalbos gali būti sunku išsiversti.
Planuojama, kad rugpjūčio 1 dieną 14 val. šalia Jono kalnelio, kur ir turėtų stovėti Šv. Jono bažnyčia, bus padėtas kertinis akmuo. Jame bus iškalti žodžiai "Šv. Jono bažnyčios atstatymas 2012 m. rugpjūčio 1 d."
"Tai bus tiesiog paprastas lietuviškas akmuo, nors tenka pripažinti, kad teko ilgai paieškoti, kol radau tinkamą tokiam prasmingam simboliui", - pripažino J. Aušra, vakar kaip tik ruošęs vietą, kur ir bus padėtas šis akmuo.
Tuo pat metu šalia akmens arba po juo bus įkasta kapsulė. Taip pat bus informacinis stendas, kur žmonės be kita ko galės pamatyti, kaip atrodė senoji švento Jono bažnyčia.
Žinia, prieš keletą metų vyko karštos diskusijos, kaip turėtų atrodyti atstatyta bažnyčia. Pagal vilnietės architektės Elenos Nijolės Bučiūtės parengtą Šv. Jono bažnyčios projektą planuota pastatyti naują raudonų plytų statinį su 40 metrų aukščio bokštu. Buvo numatyta, kad bažnyčios siluetas būtų panašus į 1864-1945 m. stovėjusią gotikinio stiliaus šventovę, tačiau jos tūris ir proporcijos būtų mažesnės. Dėl to ir kilo didžiausios diskusijos - esą ir bažnyčia, ir bokštas turėtų būti tokie, kokie buvo.
Pasak J. Aušros, dabar nuspręsta atskirti bažnyčios ir bokšto projektus.
"Dabar yra patvirtintas tik bažnyčios projektas, o bokšto projektą reikės perdaryti. Tuo žada užsiimti architektas Edmundas Andrijauskas. Norime, kad atstatytas bokštas būtų kuo artimesnis buvusiam. Tai turėtų būtų patrauklus objektas ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto svečiams. Planuojama bokšte įrengti liftą, kuriuo būtų galima pasikelti iki pat viršaus ir grožėtis miesto panorama, tam bus įrengta stebėjimo aikštelė", - sakė J. Aušra.
Kaip paremti
Pinigines aukas įvairia valiuta galima siųsti bankiniu pavedimu į specialią saskaitą, pažymint, kad tai - auka Šv. Jono bažnyčiai atstatyti. Saskaita: Nr. LT74 7044 0600 0651 1152, AB SEB bankas, SWIFT: CBVILT2X.
Ką mena istorija
* Pasak istoriko Kęstučio Demerecko, Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios Turgaus gatvėje kertinis akmuo buvo padėtas 1696 m. Jos statybai miestiečiai rinko lėšas keturiolika metų.
* 1706 m. bažnyčia pašventinta. Ji buvo 38 metrų ilgio, 28 metrų pločio. 50 metrų siekęs bažnyčios bokštas buvo statomas dar 20 metų jau po bažnyčios atidarymo, vėliau jis buvo dar paaukštintas iki 61 metro.
* Didžiojo gaisro 1854 m. metu nukentėjusios bažnyčios atstatymu rūpinosi pats Prūsijos karalius. Ji buvo atstatyta pagal garsiausio Prūsijos architekto F. A. Štiulerio projektą, atstatytoji bažnyčia su 75 m. į aukštį besistiebiančiu bokštu tapo aukščiausiu visuomeniniu pastatu ir geografiniu Klaipėdos centru.
* Po Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo susprogdinta, jos griuvėsiai nuvalyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą