Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aušra Feser turimas idėjas jau pristatė juodkrantiškiams ir išklausė jų pastabas bei pasiūlymus. Ji rėmėsi dar 1903 metais vokiečių kalba išleistu kelionių vadovu po Juodkrantę, kuriame ši gyvenvietė buvo pristatoma kaip kurortas, kuris yra viena gražiausių ir įdomiausių vietų pasaulyje.
"Turime pateikti viziją, ką mes norime matyti. Aišku, visiems niekada neįtiksime, to ir nesiekiame, svarbu turėti mintį, ką norime matyti, - kalbėjo A. Feser.
- Turime suprasti vieną dalyką - kad tą parką kūrė vokiečiai. Kaip mes įsileisime tą vokišką istoriją? Ar ji mums bus priimtina, ar ji mums patiks? Klaipėda dabar atrado daug anų laikų pavadinimų ir juos naudoja. Galbūt ir čia galėsime kai kuriuos senuosius vokiškus pavadinimus versti, kitus palikti originalius. Viena, ko labiausiai bijau, - kad nepadarytume kičo, kad būtų neperkrauta, subtilu."
Bus tvarkoma teritorija nuo kormoranų kolonijos iki kopos su Juodkrantės švyturiu. Norima sugrąžinti anksčiau turistų mėgtas poilsio vietas, suolelius, atnaujinti dabar jau užžėlusius takelius, kurie anksčiau buvo gražiai išpilti akmenukais, galbūt įrengti pramogų vietų vaikams, atkurti sveikatingumo takus.
Susitikime su gyventojais svarstyta, ar palikti takelius tokius, kokie jie yra dabar, ar padaryti kitokius, pavyzdžiui, atnaujinti dangą gruntą užpilant specialiu skysčiu, kuris atrodo kaip smėlis, tačiau yra tvirtas ir itin ilgaamžis.
"Asfalto nesinori, tad galbūt tokia idėja tiktų", - kalbėjo A. Feser.
Planuojama, kad bus tvarkoma stovėjimo aikštelė, kurioje būtų įrengta ir vasaros kavinė, gražinamas Ievos kalnas. Pastarasis XX a. pradžioje buvo tikras traukos taškas - apaugęs retomis pušimis, su aikštele apsižvalgyti aplinkui ir suoliukais, gražiais takeliais.
"Rašoma, kad tai buvo viena gražiausių vietų pasaulyje - matėsi Klaipėda, jūra, kopos, marios", - sakė A. Feser.
Gražūs vaizdai vėrėsi ir užlipus ant dabartinio Juodkrantės švyturio kalno, dar vadinamo Raganos kalnu, kur anksčiau buvo medinė regykla. Puoselėjama viltis sugrąžinti ir šią pramogą, tačiau tam reikėtų iškelti sovietmečiu pastatytą švyturį. Nežinoma, ar jis yra reikalingas, galbūt jį būtų galima perkelti kitur, mat jis nėra kultūros paveldas.
"Šitas švyturys irgi yra istorinis, bet, norint, kad iš regyklos kas nors matytųsi, reikėtų iškirsti labai daug miško, tik tada viskas matytųsi", - dar vieną aspektą pabrėžė vienas juodkrantiškių.
Prieš keletą dienų internete išplito Kreiserinio buriavimo mokyklos sukurta peticija, kuria prieštaraujama galimam švyturio griovimui. Ją per tris dienas jau buvo pasirašę per 500 žmonių.
"Buriuotojų, pramoginių motorinių laivų laivavedžių, žvejų ir komercinio mažojo laivyno laivavedžių bendruomenės, plaukiojančios Lietuvos Respublikai priklausančioje Baltijos jūros priekrantės akvatorijoje, įsitikinusios, kad griauti navigacinio įrenginio nereikia. Šie planai buvo paviešinti žiniasklaidoje 2015 m. gruodžio 9 dieną. Idėja gera - sudaryti žmonėms gamtovaizdžio apžvalgos galimybę, tačiau ji turi būti realizuota kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, suderinant švyturių funkcijas su apžvalgos funkcijomis. Manome, kad Aplinkos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija ras visų interesų bendruomenėms priimtiną sprendimą", - rašoma Artūro Dovydėno sukurtoje elektroninėje peticijoje.
A. Feser teigimu, Kuršių nerijos miškais besirūpinantys Kretingos miškų urėdijos darbuotojai yra nusiteikę geranoriškai ir būtų galima ieškoti kompromisų. Be to, galbūt daugiau simboliniu esantį švyturį būtų galima integruoti į regyklą.
"Labai norėtume tos regyklos. Galbūt ne tokios pačios, kaip anksčiau, bet norisi vietos, kur užlipę matytume visos gyvenvietės vaizdą", - kalbėjo A. Feser.
Jei pasiseks suderinti idėjas su visų sričių specialistais, galbūt jau kitais metais bus rengiamas darbų planas ir projektai.
Dirbama ir dėl pokyčių Gintaro įlankoje. Anot A. Feser, Neringos savivaldybėje rengiamas šios teritorijos detalusis planas.
"Su gintaro gavyba yra labai sudėtinga situacija. Norėtume rengti edukacinę programą apie gintaro kasimą. Svarstome, galbūt reikėtų praplėsti draustinio ribas? Tada galėtume naudoti gintaro kasyklas edukaciniais tikslais. Kalbėsime apie tai su Seimu, Vyriausybe. Norėtųsi, kad atvykę turistai galėtų pačiupinėti, pamatyti, kaip viskas vyksta. Manau, kad tai būtų gražus turistinis objektas", - teigė A. Feser.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą