Oficialiai ekspedicija prasideda pirmadienį Nidoje, kai prie trijų dalyvių iš Lietuvos prisijungs dar tiek pat Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus darbuotojų. Kurėno kapitonas yra Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, kartu plaukia jo sūnus, to paties muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius ir laivadirbis iš Rusnės Simas Knapkis.
Iš Nidos kurėnas plauks į Rasytę (Rybačij), kur ir kirs Rusijos sieną. Iš čia laivas pasuks į pietinę Kuršių marių pakrantę, kurią judės sustodamas Labadinoje (Zalivino), Labguvoje (Poleskas), Tepliavoje (Gvardeiskas), paskui kanalais ir upėmis pasieks Karaliaučių. Karaliaučiuje istorinę burvaltė bus atvira lankymui.
Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės tam, kad kurėnas galėtų įplaukti į Rusijos vidaus vandenis dokumentus teko tvarkyti apie pusę metų.
- Kurėnas į Karaliaučių turėjo vykti dar gegužę, bet tada nespėjom sutvarkyti visų popierių, - sakė Olga Žalienė. – Dabar gi turime paties Vladimiro Putino pasirašytą leidimą. Didžiausia problema yra ta, kad tarp Rusijos ir Europos sąjungos nėra sutarties dėl laivų plaukiojimo Kuršių mariose – Rusijos vidaus vandenyse.Ir todėl, norint įplaukti laivui į rusiškąją Kuršių marių dalį, reikia net leidimo iš Rusijos saugumo.
Muziejininkas Romualdas Adomavičius apgailestauja, kad kirsti Rusijos vidaus vandenis yra taip sudėtinga.
- Vidaus vandenimis iš Lietuvos galima nuplaukti iki pat Paryžiaus ar Viduržiemio jūros, - pasakojo tyrinėtojas, laisvalaikį skiriantis buriavimui. – Jeigu Rusija būtų atviresnė, galėtume plėtoti be galo įdomius ir egzotiškus kultūrinio turizmo maršrutus. Juk tai senieji LDK prekybos keliai – Nemunu, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis vytinės plukdė medieną, javus, linus į Gdanską ir Karaliaučių.
Kol muziejaus vadovė derėjosi su supervalstybės galva, kurėno kapitonas Romaldas Adomavičius rūpinosi buitiškesniais dalykais – pirko naują puodą maistui kurėne virti.
- Ši kurėno ekspedicija - jubiliejinė, jau dešimtoji, - pasakojo Romaldas Adomavičius, kiekvienais metais darbą kabinete porai savaičių iškeičiantis į gyvą, potyrių pilną keliautojo-tyrinėtojo gyvenimą. – Kurėnas ekspedicijos metu tampa antraisiais namais, tad ir jo įgula, kaip kad žvejai prieš porą šimtų metų, verdasi viralą čia pat, valtyje. Puiku, jeigu tai būna žuvienė, bet dažnai tenkinamės ir sriuba iš pakelio.
Į dešimtąją ekspediciją išsiruošti paskatino Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejus. Dar gegužę šis muziejus atidarė naują savo skyrių, skirtą laivų statybai. Šalia įrengta tradicinių laivų statybos aikštelė. Ir pirmasis iš laivų, kuriuos bandys atkurti rusų muziejininkai, yra kurėnas.
Romaldas Adomavičius, turintis tokio laivo atkūrimo patirtį Lietuvos jūrų muziejuje, simboliškai sujungė būsimojo kurėno dugno lentas. Šis kurėnas statomas remiantis Jūrų muziejaus surinkta ir pasidalinta su kolegomis iš Kaliningrado istorine medžiaga. Pavasarį Pasaulinio vandenyno muziejuje buvo eksponuojama paroda „Kurėno sugrįžimas“.
Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.
Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Tada prasidėjo etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą. Prieš dešimt metų kurėnas išplaukė į pirmąją ekspediciją, 2005-iasiais atstovavo Lietuvai “Sail Amsterdam“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengė ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, Aismares, Štetino marias.
- Šiemet, kaip ir kiekvienąkart, išlydint kurėną į ekspediciją, kartoju tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė, - sakė Olga Žalienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą