Muziejus neturėtų apsitverti tvoromis

Muziejus neturėtų apsitverti tvoromis

Nors vienas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklų pastatas jau iškilo, tačiau ruošiantis statyti antrąjį miesto Taryba turės iš naujo patvirtinti muziejaus teritorijos detaliojo plano koncepciją. Politikai baiminamasi, kad ši teritorija netaptų vidiniu muziejaus kiemu, kuriame darbuotojai laikytų savo automobilius.

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas iš esmės pritarė žemės sklypo Didžioji Vandens g. 2, kuriame yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, detaliojo plano koncepcijai, tačiau su pastaba, kad itin didelis dėmesys turi būti kreipiamas į viešąsias erdves.

Planas rengiamas iš naujo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Editos Petrauskienės teigimu, muziejaus sąlygos pagerės, nes atsiras dar vienos saugyklos patalpos. Pagal jau patvirtintą detalųjį planą nebuvo galima įgyvendinti muziejaus programos dėl saugyklų statybos, nes rengiant statybų techninį projektą architektūrinio sprendimo įgyvendinti neleido Kultūros paveldo departamentas.

Dalykas tas, kad toje vietoje buvo pasiūlyta kitokia tūrinė erdvinė koncepcija. Kadangi kalbama apie pastatą senamiestyje, teko labai daug konsultuotis, važiuoti net į Vilnių. Techninį projektą Kultūros paveldo departamentas pasirašė tik su sąlyga, kad bus keičiama tūrinė erdvinė koncepcija istorijos požiūriu ją priartinant prie buvusios. Todėl reikėjo iš naujo parengti minėtos teritorijos detalųjį planą.

Pasak Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės architektės Ramunės Staševičiūtės, muziejaus saugyklos pastatas turėjo visiškai kitaip atrodyti. Saugyklas planuota įleisti į žemę apie 3 metrus, taigi jos turėjo būti suprojektuotos per visą teritoriją po žeme. Ant saugyklos stogo būtų atsiradusi vieša erdvė. Dėl muziejaus saugyklų buvo surengtas architektūrinis konkursas, kuriame dalyvavo nemažai dalyvių. Minėtasis architektūrinis sprendimas laimėjo pirmą vietą. Tačiau dėl tokios architektūros naudojimo senamiestyje kilo didžiulis triukšmas, tad teko šokti pagal paveldosaugininkų muziką.

Anot R. Staševičiūtės, kultūros paveldo sergėtojai ir architektai ne visai sutaria tarpusavyje. Pastarieji prisilaiko Europos principo - sena architektūra neturi būti imituojama, tegul tame pačiame sklype būna nauja. Šioje srityje prioritetai teikiami tikrajai kūrybai, o ne kokio nors pastato atkūrimui.

Teigiama, kad antrojo muziejaus saugyklų statybos etapo metu bus statomas dar vienas pastatas netoli dabar jau baigiamo statyti, tik mažesnis ir artimesnis istorinei aplinkai - buvusiam įvažiavimui į kiemus.

Muziejus - viešas objektas

Svarstant teritorijos detaliojo plano koncepciją Teritorijų planavimo komiteto nariams nerimą kėlė tai, jog statomos saugyklos, tad gali kilti noras jas aptverti. Pasak R. Staševičiūtės, galima teritoriją paversti muziejaus kiemu, t. y. aptverti tvora ir ji taptų vidiniu pastato kiemu, o galima ją palikti atvirą, kad ateitų miestelėnai, vyktų renginiai.

Todėl komiteto nariai savo pastabose atkreipė dėmesį, kad muziejaus, kuris jau savaime yra viešas pastatas, kiemas turi būti atviras. Daugelis minėto komiteto narių norėtų šiame Klaipėdos kampelyje laisvo praėjimo nuo Parodų rūmų iki muziejaus.

Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika taip pat pasisako prieš bet kokius užtvarus. Anot jo, šis objektas turi būti gyvas, o ne uždaras.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder