Antrus metus simpoziumą rengiantys menininkai ant apsauginio kopagūbrio pastatė keturias įspūdingas instaliacijas, kurių aukščiausia siekia 5 metrus. Skulptūros išsiskiria ne tik dydžiu. Jos pagamintos iš pajūrio šiukšlių, įvairių bangų išplautų ar vėjo suneštų gamtinių medžiagų.
Idėja pradėti kurti naują tradiciją puošti skulptūromis pajūrį kilo Juodkrantės menininkui Albertui Danilevičiui. Jis kartu su žmona Kristina bei dukra Ūla yra šio simpoziumo iniciatoriai. Juodkrantiškio darbas “Ant bangos“ - skulptūra, vaizduojanti žvejų valtį, tik perkelta į kopą.
„Valtis atrodo užplaukusi ant didžiulės smėlio bangos, žvejai tarsi traukia tinklą. Iš surastų laiptų pakopų, šakų, rąstų sukurta monumentali skulptūra, kurioje galima atsisėsti “žvejų“ užuovėjoje, simboliniu tinklu-taku nusileisti prie jūros. Skulptūra sutvirtina kopos šlaitą“, - teigė menininkas.
Viena iš simpoziumo idėjų – skulptūromis sutvirtinti jūrinį kopagūbrį ir taip priminti žmonėms apie trapią Kuršių nerijos gamtą, poreikį ją saugoti.
Simpoziumo metu sukurtos dar trys skulptūros. Susanne Ruoff iš Berlyno pastatė į išsiskleidusią jūros žvaigždę panašią skulptūrą „Apsilankymas”. Skulptūra padaryta iš viena su kita supintų šakų.
Daumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė iš Vilniaus sukūrė skulptūrinę, į vėją reaguojančią instaliaciją „Kirai“. „Kai atvažiuoji į Neringą, pamatai ne tik gražią architektūrą, bet ir marias, kuriose ant žvejų tinklų karčių supasi kirai, sukeldami žiūrovui lengvumo, ilgesio jausmą. Todėl simpoziumo metu norėjosi perkelti šį vaizdą prie jūros. Kitas „Kirų“ idėjos aspektas – aliuzija į pamario vėtrunges. Kai paukščiai tupi ant tinklų karčių, vaizdas labai primena vėtrunges. Skulptūra kartu bus ir „smėlio gaudyklė“ kopagūbriui auginti“, - tikino menininkai.
Net 5 metrų aukščio paukštį pastatęs Arvydas Ališanka siūlo ir užlipti ant meno kūrinio bei pasigrožėti apylinkių vaizdais. „Kuršių nerija - migruojančių paukščių vieta. Mane įkvėpė surasta išsikerojusių pušų įduba, primenanti didžiulį pušų lizdą. Ten ir „nutūpė“ mano paukštis, kuris saugo šią teritoriją“, - teigė jis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tikino, kad tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos. „Žemės menas yra ekologinė meno rūšis, kuri labai tinka nerijai, nes panaudojamos natūraliai į ją patekusios medžiagos“, - priminė ji.
Rašyti komentarą