D. Jasaitis, susitikęs su A. Baranausku, aptarė bendradarbiavimą prižiūrint didžiulį nerijos miškų ūkį.
"Nemažai klausimų kelia galiojantis miškotvarkos projektas, kuriame numatyta iškirsti gana didelius miško plotus. Tačiau juk ten jau yra susiformavęs dirvožemis, o ne smėlis, tad jei šie plotai po kirtimų nebebus prižiūrimi, jie apaugs krūmynais. Kyla klausimai - kaip juos prižiūrėti, kas turi prižiūrėti ir galiausiai - kiek tai kainuos? Gal geriau reikia diskutuoti su mokslininkais ir keisti šį projektą?" - nuogąstavimus išreiškė D. Jasaitis.
A. Baranauskas priminė, kad miškotvarkos projektas buvo patvirtintas 2013 metais, kai Neringos miškus valdė Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tik šiemet kovą miškai buvo perduoti urėdijos žinion.
"Matyt, tas projektas buvo padarytas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko užsakymą. Nežinau, kodėl parkas taip norėjo, ar jiems erdvių reikėjo daugiau, ar medžių per daug. Bet mes tikrai nežadame aklai jo vykdyti ir pulti viską kirsti. Inicijuosime miškotvarkos projekto tikslinimą. Su steigėjais - Generaline urėdija - jau šiek tiek kalbėjome šiuo klausimu. Jiems irgi nelabai suprantama, kodėl reikėtų šitaip elgtis", - pasakojo A. Baranauskas.
Pasak jo, projektą tikslinti turėtų valstybinis Miškotvarkos institutas.
Tiesiog paseno?
2013-aisiais patvirtintas naujas Kuršių nerijos miškotvarkos projektas buvo sudarytas 10 metų laikotarpiui, tačiau jau ir tuomet buvo numatyta, kad po keleto metų jis gali būti peržiūrėtas.
"Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatyti ypač didelės apimties darbai, skirti kultūrinio kraštovaizdžio vertybių palaikymui - tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško lydimo kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai. Panašios apimties darbai nebuvo atliekami ištisus dešimtmečius - anksčiau buvo tik sodinama ir vengiama ką nors iškirsti. Tačiau prieš šimtmetį sodintos kalnapušės jau baigė savo biologinio amžiaus ciklą, jos yra pasenusios, peraugusios, nudžiūvusios. Milžiniški gaisrai - tai viena pasekmių, nes sausi, seni kalnapušių miškai tampa parako statine", - tokie esminiai motyvai, kodėl Neringos miškai turėtų būti retinami, pateikiami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.
Pagal projektą kirtimai suplanuoti ir medynais baigiančiose užželti nykstančiose pilkosiose kopose.
Gaisrų prevencija
Pasak D. Jasaičio, su urėdu buvo aptarta ir priešgaisrinė situacija.
"Kitąmet, ko gero, bus formuojamos bendros miškininkų ir Savivaldybės komandos, kurios vykdys prevencinius stebėjimus. Sutarėme, kad reikia užtikrinti, kad ir miškininkų turima priešgaisrinė technika galėtų padėti, jei kiltų koks nors incidentas mūsų gyvenvietėse", - minėjo D. Jasaitis.
A. Baranauskas priminė, kad šiemet būtent Neringos miškų priežiūrai buvo nupirktas naujas priešgaisrinis automobilis. Be to, yra įrengtos stebėjimo kameros, kurios padeda greitai ir tiksliai nustatyti gaisro vietą.
"Šiemet tarnybai pavyko likviduoti nedidelius gaisro židinius, tad ugnis gamtai jokios žalos nepadarė", - pasidžiaugė A. Baranauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą