Neringoje vis realesnius kontūrus įgauna vienas ambicingiausių pastarojo dešimtmečio investicinių projektų: 20 mln. eurų vertės penkių žvaigždučių viešbučio su požeminėmis patalpomis statyba Nidoje. Aiškėja ir tai, kad verslininkai savivaldybės žinion ketina perduoti ir žvejų uostelio krantinę, kurią planuojama rekonstruoti už merijos lėšas.
Planuojama, kad viešbučio su gintaro ir mineralų centru techninis projektas bus baigtas rengti iki kitų metų gegužės, o 2016-ųjų rudenį buvusio žuvininkystės ūkio pastatų vietoje bus pradėta ir statyba. Tiesa, kol kas darbus stabdo smulkieji verslininkai, kurie valdo nelegaliai stovinčius suvenyrų kioskelius pamaryje, dėl jų nugriovimo Neringos merija kreipsis į teismą.
Gintaro SPA
Pačiame Nidos centre, prie autobusų stoties, riogsantys aptriušę buvusio žuvininkytės ūkio pastatai jau seniai darko pamario promenadą. Jų vietoje jau nuo 2006 metų planuota statyti prabangų viešbutį, bet tik šiemet planai pajudėjo iš mirties taško.
Buvusio žuvininkystės ūkio pastatus yra įsigijęs verslininkas Gintautas Bertašius, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino kantone. Pastatų pamaryje kompleksą valdanti UAB „Marina Nida“ ir Neringos miesto savivaldybė rugjūčio mėnesį pasirašė infrastruktūros įrengimo sutartį. Pagal ją merija įsipareigojo parengti teritorijos techninį projektą. Neseniai visuomenei buvo pristatyta ir būsimo viešbučio su daugiafunkcėmis patalpomis vizualizacija. Iš viso numatomi trys viešbučio korpusai. Pagrindiniame numatomas nedidelis konferencijų centras su trimis salėmis, restoranas, virš jo projektuojamas atviras lauko amfiteatras, skirtas įvairioms visuomenėms šventėms, renginiams ir koncertams. Tarp pagrindinio viešbučio korpuso ir antrojo korpuso projektuojamas komercinis pasažas, prasidedantis ties visuomeniniu Nidos centru ir vedantis marių link, atveriantis marių bei uosto vaizdus gyvenvietei. Abiejose pasažo pusėse numatomos patalpos smulkiems prekybininkams. Pakrantės pėsčiųjų ir dviračių takas paliekamas, taip suteikiant galimybę miesto svečiams pakliūti į amfiteatro erdvę, į kurią taip pat veda prekybinio pasažo takas.
Architektai suprojektavo ir požemines patalpas, jose būtų įrengtas gintaro ir mineralų terapijos centras, baseinai. Mat toje vietoje pastatai negali būti aukštesni kaip dviejų aukštų su mansarda, todėl statybininkams teks kastis žemiau marių vandens lygio, apie 3 metrus po žeme. Ten planuojama įrengti ir automobilių stovėjimo vietas.
Virš žemės esančioje viešbučio dalyje bus įrengta per 80 kambarių, restoranas, konferencijų salės. Viešbutis veiktų ištisus metus.
Viešbučio ir uostelio vizualizacija.
Žvejų neišguis
Aiškėja ir daugiau naujų detalių, susijusių su viešbučio, kuris, manoma, bus prabangiausias Neringoje, statyba: verslininkai planuoja savivaldybei perleisti žvejų uostelio krantinę. Ji yra nepakitusi nuo sovietinių laikų, betoninė, tad visai nederėtų prie milijoninių investicijų projekto.
„Verslininkai to žvejų uostelio valdyti negali teisiškai, nes marių akvatorija priklauso valstybei. Tačiau jiems priklauso dalis uostelio infrastruktūros – krantinių, kurias planuojama perduoti savivaldybės žinion. Mūsų pareiga bus tas krantines rekonstruoti“, – LŽ sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Uostelyje švartuojasi Neringos žvejų botai, todėl viešojoje erdvėje kilo diskusijų, ar pastačius viešbutį nebus išguiti iš įprastos vietos Neringos žvejai. „Investuotojai suinteresuoti, kad žvejai ir toliau ten būtų. Juk tai – egzotika. Viešbučio klientams būtų galima pasiūlyti pažintines išvykas po Kuršių marias žvejybiniais botais, parodyti, kaip žūklaujama. Kartu planuojame įrengti ir šviežių žuvų turgelį. Užsienyje turistai labiau žavisi ne prabangiomis jachtomis, o būtent vietinių žvejų veikla, jų laiveliais“, – pasakojo D.Jasaitis. O jeigu paaiškėtų, kad žvejai vis dėlto trukdo didžiulius pinigus mokantiems viešbučio klientams, būtų rasta alternatyva, kur švartuotis žūklautojams. „Tokiu atveju pasiūlytume jiems krantinę jachtų uostelyje“, – tikino D. Jasaitis.
Patys Nidos žvejai, kurie iškrauna savo laimikį prie būsimo viešbučio krantinės, vakar tikino nesibaiminantys pokyčių. „Dabar tame uostelyje švartuojamės „paukščių teisėmis“, nes ta krantinė mums nepriklauso. Be to, ją ruošiamasi atiduoti Neringos savivaldybei. Tas uostelis nėra geras mums, nes jame seklu. Žinoma, gal rekonstravus krantinę niekas ir nebeleis mums švartuotis su metaliniais botais, bet dėl to tikrai neišgyvename“, – tikino jis.
Rašyti komentarą