Senoji Įpiltis gyva piliakalniu

Viduramžiais piliakalnis su gynybine tvirtove buvo tapęs kalavijuočių taikiniu, dar anksčiau čia ugnį kursčiusios vaidilutės.

Šiandien čia rengiamos šventės, lankosi ekskursijos, atsigeriama iš šaltinio, kurio vandeniui priskiriama ypatingų galių. Sutikome įpiltiškę, šaltinio vandenį naudojančią kavai virti.

Palei sieną su Latvija teka Šventoji. Nuo amžių abiejų krantų žmonės bendrauja, sena tradicija - eiti pas latvius, į Rusavos miestelį, švęsti Joninių, kūrenti ten laužų. Šventė kartu ir pastarąsias Onines. Tik lietuvių krante - latviai buvo pakviesti į Piliakalnį.

Bendrų visam kaimui švenčių tradicijos esančios tvirtos. Anot įpiltiškio Raimondo, "tonkia čia vykst vakaruonės". Ir kalėdinė buvusi, ir 2007-ųjų sutikimas kultūros namuose.

"Anksčiau vykdavo spalvingi karnavalai. Abu su vyru eidavome su kaukėmis. Dabar girdėti, kaip anūkai "paverčiami" į angelus ar velniukus, o suaugusieji - arba paseno, arba pavargo", - pasakojo O. Savilovienė.

Už pusantro kilometro Skuodo kryptimi stūkso Alkos kalnas, ant kurio pastatyta koplyčia. Per sekmines gegužės mėnesį joje būnančios ypatingos pamaldos. Prieš keletą metų į jas buvo atvažiavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Originaliai sutvarkyta aplinka neretai būna jaukių namų atspindys

Nėra darboviečių

Pasak mokytojos O. Savilovienės, žmonės čia įsprausti į kampą, nes kaime nėra darbo vietų, įpiltiškiai važinėja dirbti į Kurmaičius, Palangą, Kretingą, Klaipėdą.

Sunkiausia - neturintiems transporto, nes autobusas kursuoja retai. Išeičių ieškoma įvairių: vieni perka pigias mašinas, bet pavažinėja su jomis neilgai, kiti kooperuojasi.

"Valdžia tuos dalykus gal ir supranta, bet nieko nedaro, kad reikalai pagerėtų, nes vadovaujasi principu "po manęs nors ir tvanas", - kalbėjo ypač dėl jaunų žmonių išgyvenanti O. Savilovienė.

Tuo tarpu kaip tik į darbą Kurmaičiuose susiruošę Raimondas ir Arūnas džiaugėsi savo darbdaviu Pranu Varkoju: "Jis labai geras savo darbuotojams, turime puikias sąlygas dirbti, persirengti, yra valgykla". Arūnas suskaičiavo, kad pas jį dirba 20 įpiltiškių.

Turtingas gerumo

"Piliakalnio žmonės - geri, darbštūs ir nuoširdūs", - girdėjome ne iš vieno. Šioms savybėms labiau atsiskleisti trukdantis nedarbas bei dažnas jos palydovas - alkoholis. Geriančios ir moterys.

Kaime atrodo, kad labai svarbu baigti mokyklą, toliau mokytis, tačiau, guodėsi viena moteris, išleisti į mokslus vaiką ar anūką vis sunkiau. Anot jos, savaitei pragyventi reikia duoti mažiausiai 50 litų.

Ar kaimas turtingas? Anot pardavėjos Rimos Barasaitės, parduotuvėse, kurių yra dvi, masinio pirkimo net per šventes nebuvo. Bet tai esą nepasako apie vietinių finansinę padėtį - žmonės pigiau parsiveža produktų iš miesto prekybos centrų. Stebino ją, kad šiemet, nors poilsio dienų daug, išgėrė kaimas mažai.

"Dirbk ir būk pats geras, tuomet ir kiti su tavimi geri bus", - sakė mokykloje virėja dirbanti Stasė Lengvienė, kurią sutikome prie fermos, atvažiavusią dviračiu gyvulių šerti.

Moteris turi 5 gyvulius ir augina juos viena - vyras miręs. Ji pastebėjo, kad kaime yra ne viena 5 ar 6 vaikus auginanti šeima, kuri gyvulių nelaiko, o jų vaikai gyvena iš pašalpų, veltui mokykloje gauna valgyti. Tokių šeimų ji nepalaikanti.

Dangaus įvykis

O. Savilovienė papasakojo įsimintiniausią metų įvykį. Birželio mėnesį po Antaninių ji matė per nakties dangų iš šiaurės rytų į pietvakarius riedantį didelį raudoną rutulį. "Viešpatie, kas tai - ne mėnulis, ne žvaigždė ir ne saulė", - sakė žiūrėjusi ir nieko nesupratusi.

Moteris reiškinį stebėjo kartu su pakeltais iš miego namiškiais, matę nepažįstamą dangaus kūną ir kaimynai. Stebėjusi, sakė, gyvulių elgesį, iš telyčios, kuri tik subaubusi, ir viskas, nieko blogo nenusprendusi. "Bandžiau poterius kalbėti, likusią nakties dalį miegojau su drabužiais..."

Apie keistą dangaus reiškinį klausinėjo jos ir žurnalistai, tačiau astronomų komentarų po dangiškojo įvykio neaptiko.