Pasak KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos Audronės Puzonienės, pirmiausia bus siekiama nustatyti saugomos teritorijos ribas. Esą šios anksčiau buvo daug didesnės, bet rengiant Klaipėdos miesto teritorijos detalųjį planą, buvo sumažintos.
"Šiuo metu į saugomą Smiltynės gyvenvietės teritoriją įeina vos 2 pastatai, nors realiai, einant Jūrų muziejaus link, jų yra daugiau", - aiškino A. Puzonienė.
Taip pat Smiltynės gyvenvietėje nėra nustatytos ir apsaugos zonos, nors, kaip sakė pokalbininkė, galbūt jų niekas nenustatė dėl to, kad pati Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
A. Puzonienės teigimu, kalbama apie teritoriją iki Kopgalio kapinaičių - ten jau prasideda buvusio Kopgalio kaimo teritorija, kurį atkurti užsimojęs Lietuvos jūrų muziejus.
"Kokių nors konkrečių darbų mes nedarysime, kol kas bus nustatomos gyvenvietės ribos. Vėliau kai kuriems pastatams gali būti rengiamas paveldotvarkos projektas, kuris reglamentuos teritorijos tvarkymą, tuomet ir bus numatoma, kokios priemonės kokiam objektui bus taikomos. Sieksime, kad būtų laikomasi paveldosaugos reikalavimų", - dėstė padalinio vedėja.
Ji paaiškino, kad svarbiausia - išlaikyti Smiltynėje susiformavusią urbanistinę struktūrą, bet negalima atmesti ir galimybės atkurti kai kuriuos objektus.
Smiltynės gyvenvietės specialusis planas rengiamas supaprastinta tvarka - laiko taupymo sumetimais jis nesvarstomas viešai, informacija skelbiama tik internete, kur su dokumentais gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą