Rugpjūčio 30-ąją vyksiantis Klaipėdos miesto tarybos posėdis pirmu klausimu svarstys pritarimo ar nepritarimo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai klausimą.
Minėtai ataskaitai galėjo pritarti arba ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Tarybai jos svarstyti nebuvo privalu. Tačiau atsižvelgiant į tokio objekto kaip SGD terminalo svarbą ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai, šį klausimą vis dėlto nuspręsta svarstyti Taryboje.
Tai turėjo būti padaryta jau praeitame Tarybos posėdyje, tačiau šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę todėl, kad pirmą kartą gavus prašymą patvirtinti PAV ataskaitą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai turėjo pastabų. Klausimai buvo nusiųsti UAB "Sweco Lietuva" ir laukta jos atsakymų. Gauti atsakymai dėl pastabų buvo dar kartą įvertinti, ir tada administracija parengė Tarybos nutarimo projektą, kuris ir teikiamas svarstyti miesto politikams.
Kaip balsuoti?
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas mano, kad tai, kaip balsuos Tarybos nariai, daug kuo priklausys nuo iš "Sweco Lietuva" gautų atsakymų - ar jie bus išsamūs, ar nebus išsisukinėjama nuo atsakymų. Anot jo, "Sweco Lietuva" kartais tiesiog vengia tikslaus atsakymo. Vicemero manymu, SGD terminalo Būtingėje variantas, kuris būtų geresnis saugumo požiūriu, bet brangiau kainuotų, per mažai išnagrinėtas.
A. Šulcas neslėpė, kad Tarybos frakcijose rugpjūčio pradžioje šiuo klausimu buvo labai daug diskutuojama.
PIRMENYBĖ. Klaipėdos uosto pietinė dalis buvo įvardinta kaip prioritetinė dėl akivaizdžių pranašumų inžineriniu, infrastruktūros prieinamumo ir investicijų požiūriu, tačiau buvo visiškai neaiškus gamtosauginis faktorius, ar galima toje vietoje statyti saugios laivybos požiūriu.
"Šiam klausimui visi Tarybos nariai kruopščiai ruošiasi suprasdami atsakomybę. Jie politikai, tad puikiai suvokia terminalo svarbą valstybei. Tikiu, kad miesto Tarybos nariai balsuodami vadovausis sveiku protu, o ne emocijomis ar siekdami populizmo", - kalbėjo vicemeras.
"Klausimų mums kyla labai daug. O gal mūsų baimės nepagrįstos, gal priimti normalų sprendimą trukdo kompetencijos stoka? Jeigu Taryba nepritars, turi būti parengti labai aiškūs argumentai kodėl, o tam reikia turėti labai didelę kvalifikaciją", - sakė Tarybos narys, buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Ar savivaldybė pajėgi vertinti?
Paklaustas, ar savivaldybės specialistai yra pajėgūs tinkamai išanalizuoti PAV ataskaitą, A. Šulcas atsakė, jog su "Sweco Lietuva" jos pajėgų negalima lyginti, tačiau tikino, kad savivaldybės specialistai, kuriems buvo privalu tai daryti - tiek urbanistai, tiek aplinkosaugininkai, smulkiai išnagrinėjo visą 2 tūkstančių puslapių apimties PAV ataskaitą ir visus priedus prie jos.
Pasak miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, kai kurie specialistai PAV ataskaitą skaitė dieną naktį ir kiekvienas vertino atsižvelgdamas tik į savo sritį - ar naujo objekto statyba neprieštarauja miesto bendrojo plano sprendiniams, ar atitinka paveldosaugos, gamtosaugos, civilinės saugos ir kitus reikalavimus, t. y. ar atitinka galiojančius įstatymus.
"Perskaičiau savo specialistų atsiliepimus apie PAV ataskaitą. Nematau didelių įžvalgų, kad kažkas kažko neatitiktų. Iš principo tai labiau politinis klausimas. Kaip administracijos vadovė nenoriu veltis į politinius dalykus. Mūsų pajėgos vertino tik tai, kad būtų laikomasi įstatymais nustatytos raidės. Jeigu nėra metodikos, kaip reikia vertinti, žiūri pagal savo sritį, ką privalai daryti, ir atlieki tik tokį vertinimą. Pavyzdžiui, yra toks dalykas kaip socialinis ekonominis faktorius, tačiau Lietuva neturi metodikos, kaip jį reikia vertinti. Nėra mokslininkų pasiūlymų, į ką turi būti atsižvelgta, kad galėtum pasakyti - ne, negalima statyti terminalo, nes iškils rizika Klaipėdos miestui ir ekonominiu požiūriu tai atsieis tiek ir tiek. Nėra metodikos rizikai ekonominiu požiūriu pamatuoti", - sakė J. Simonavičiūtė.
UAB "Sweco Lietuva" viceprezidentas Aidas Vaišnoras sutiko su tuo, kad paprastam žmogui iš gatvės perskaityti 2 tūkstančių puslapių ataskaitą ir peržiūrėti krūvą brėžinių neįmanoma, nes tai ne romanas, o sudėtingas techninis dokumentas. Tačiau, pasak jo, yra žmonių, kurie perskaitė - pats matęs ataskaitų, kurių vos ne visi puslapiai sužymėti lipdukais.
BAIMĖS KILMĖ. "Taip, uoste atsiras naujas krovinys, bet kad tai būtų dramatiška situacija, tikrai nemanau. Bijoma dėl nežinojimo. Juk be galo atšaldytos gamtinės dujos, patekusios ant vandens, jį paverčia ledu, o pačios nei dega, nei sprogsta", - tikina Aidas Vaišnoras.
"Užtat PAV rengėjai privalo bet kuriam savivaldybės darbuotojui ar visuomenės atstovui paaiškinti ir atsakyti į visus klausimus. Mes juk neplanuojame objekto dykumoje, todėl privalome paaiškinti, kaip naujas objektas įsikomponuos į tą vietą. PAV yra procesas. Tai nėra taip, kad kažkas parašė ataskaitą kaip romaną ir niekas neturi teisės keisti jame nė vieno puslapio, nes tai autorinis kūrinys. PAV yra diskusijų dokumentas. Pavyzdžiui, dėl poveikio povandeniniam šlaitui diskutuoja hidrotechnikai ir hidrologai, vieni apie sroves, kiti apie krantų stabilumą, treti žiūri iš inžinerinės pusės. Galų gale visi sutaria, kad reikia tam tikros priemonės šlaitui apsaugoti", - sakė A. Vaišnoras.
Neigiamas psichoemocinis poveikis
"Didžiausia rizika ir pavojus yra ne pačiame terminale, bet plaukiant laivui dujovežiui. Tokių terminalų, koks bus statomas Klaipėdoje, t. y. kad dujovežis plauktų kelis kilometrus pro gyvenamus rajonus miesto teritorijoje, pro UNESCO saugomą kultūros paveldą, analogų pasaulyje nėra. Tai pabrėžiama ir prie PAV ataskaitos pridėtame rizikos vertinime, kurį atliko amerikiečių kompanija. Jos atstovai labai aiškiai sako, kad tai unikalus atvejis. Kad ir kaip būtų, žmonės turi žinoti, šalia ko jie gyvens", - mano Klaipėdos vicemeras A. Šulcas.
A. Vaišnoro teigimu, visiškai analogiškas terminalas yra Bostone. Jis irgi yra miesto gilumoje ir tanklaiviai plaukia pro miesto teritoriją upe. Terminalas yra nutolęs nuo upės žiočių daugiau nei 9 km, dujovežiai plaukia po tiltais, šalia dangoraižių rajono. Anot "Sweco Lietuva" atstovo, rizikos vertinimą atliko amerikiečių ERM kompanija todėl, kad Lietuvoje nėra ekspertų, galinčių atlikti tokį vertinimą, mūsų šalyje tokio terminalo dar nebuvo. Tokį vertinimą turi atlikti tie žmonės, kurie betarpiškai dirba su SGD terminalais. Amerikiečių ataskaita yra išversta į lietuvių kalbą ir pateikta "Sweco Lietuva" PAV ataskaitoje.
"Nieko unikalaus nėra. Kalbame apie pramonę ir technologijas, kurios pasaulyje egzistuoja daugiau nei 50 metų. Incidentų šioje srityje nėra įvykę todėl, kad taikomi labai aukšti saugos standartai. Tokių gabaritų kaip dujų tanklaivis laivai jau plaukia į Klaipėdos uostą.
Taip, uoste atsiras naujas krovinys, bet kad tai būtų dramatiška situacija, tikrai nemanau. Bijoma dėl nežinojimo. Juk be galo atšaldytos gamtinės dujos, patekusios ant vandens, jį paverčia ledu, o pačios nei dega, nei sprogsta. Pagrindinis argumentas, dėl kurio atsiranda neigiamas psichoemocinis poveikis, yra nežinojimas. Todėl kiekvienas Klaipėdos gyventojas turi žinoti, kad plaukiantis laivas dujovežis tikrai turi du korpusus, kad nuo išorinio korpuso iki rezervuaro sienos yra ne mažiau kaip 2 m, kad kapitonas tikrai negirtas ir t. t. Informuodami klaipėdiečius labai tiksliai ir iki smulkiausių detalių apie tai, kas vyksta, mes sumažinsime psichoemocinį poveikį", - tikino A. Vaišnoras.
O jeigu nepritars?
Paklaustas, o kas būtų, jeigu miesto Taryba nuspręstų nepritarti PAV ataskaitai, A. Vaišnoras atsakė to nesiimąs prognozuoti.
"Aš taip klausimo nekelčiau. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktos pastabos ir klausimai nėra tokie, kad būtų išryškintos kokios nors grėsmės ar gamtinei, ar socialinei aplinkai, kad parodytų, jog pateiktos vertinimo išvados yra neteisingos. Su Taryba dėl politinių klausimų, dėl terminalo reikalingumo mes jau pernai diskutavome ir ji yra pasisakiusi teigiamai. Netikiu, kad rugpjūtį susirinkus Tarybai, mes grįšime prie klausimų, kurie jau buvo aptarti ir išdiskutuoti. Žinoma, politinis sprendimas nepritarti gali būti, bet profesiniu požiūriu jis nelabai įmanomas. Nepritarus turės būti paaiškinta, kam nepritariama konkrečiai ir kodėl.
Mes neprašome Tarybos politinio prielankumo ar neprielankumo. Mes jai pateikėme informaciją, ir Taryba savo sprendimu arba pritars, arba vėl pateiks klausimų. Tada mes paklausime Tarybos, ką ji mano apie tai, kad Lietuva neturi alternatyvaus energetikos šaltinio, kad yra iš principo pažeidžiama valstybė. 80 proc. Lietuvos ūkio priklauso nuo dujų. Priminsime, jog jeigu nutrūks gamtinių dujų tiekimas, kurias šiuo metu gauname per vieną vamzdį, šaltą žiemos dieną Lietuva tiesiog sušals. SGD terminalas statomas ne tik tam, kad turėtume naudingesnes ekonomines sąlygas, bet pirmiausia tam, kad būtų užtikrintas gamtinių dujų tiekimo saugumas, kad šalis turėtų alternatyvų jų tiekimo šaltinį.
Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo įpareigojo visas Europos Sąjungos šalis nares iki 2014 m. gruodžio 3 d. įgyvendinti technines priemones, kad, praradus didžiausią šalies dujų tiekėją, į šalies gamtinių dujų sistemą būtų patiektas toks kiekis dujų, kad jo pakaktų saugotiniems vartotojams", - teigė A. Vaišnoras.
Ar Tarybos balsas eis į dangų?
Paklaustas tiesiai šviesiai, ar Klaipėdos miesto tarybos sprendimas eis į dangų, A. Vaišnoras atsakė nežinąs, bet jis esą tikrai bus reikšmingas.
Jo teigimu, visas PAV procesas yra dialogas, kuriame dalyvauja labai daug žmonių, ir savotiškas jų susitarimas, kokiomis sąlygomis leidžiama statyti objektą. Vien tik PAV vertinančių institucijų yra 14, o skaičiuojant ir jų padalinius - 30. Jos turi pritarti arba ne dėl planuojamos veiklos pasirinktoje vietoje. Nagrinėjama daugybė aspektų, pavyzdžiui, netgi kaip bus organizuojami transporto maršrutai terminalo statybos metu. Jau rugpjūčio pradžioje daugiau kaip pusė institucijų buvo pritarusios ataskaitai, tarp jų ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
Buvo visokių abejonių, ar statant SGD terminalą prie Kiaulės Nugaros salos ji "nuvažiuos" į marias. Diskusija dėl hidrologinių sąlygų vyksta specialistų rate. Lietuvos geologijos tarnyba, atsakinga už žemės gelmių apsaugą, jau pritarė SGD terminalo PAV ataskaitai. Abejota, ar nebus pakenkta Klaipėdos miesto trečiajai vandenvietei ir Vilhelmo kanalui. Kad taip neatsitiktų, parinkta speciali brangi technologija.
Dirbo per 100 žmonių
UAB "Sweco Lietuva" yra AB "Klaipėdos nafta", valstybės įpareigotos pastatyti dujų terminalą, konsultantės JAV kompanijos "Flour S. A" subrangovė. Ji turi apie 300 darbuotojų, tačiau pagal sutartį su "Flour", norėdama atlikti PAV, privalėjo samdyti kai kurių sričių ekspertus. Mat aukščiausio lygio specialistų, kurie dirba labai specializuotame sektoriuje, pavyzdžiui, kraštovaizdžio, kultūros paveldo srityje, ji neturi.
Buvo sudaryta vertintojų grupė, suburti patys geriausi specialistai pagal atskirus sektorius ir suformuotos užduotys. Kiekviena grupė pagal savo specializaciją, ar tai būtų biologinės įvairovės, ar kraštovaizdžio, ar jūrinių ekosistemų specialistai, atliko tiek tyrimus, tiek vertinimus aptardami konkrečius technologinius sprendinius tiek ties Kiaulės Nugara, tiek atviroje jūroje ties Būtinge, priešais Šventąją.
PAV ataskaitos rengėjų, kurie išleido ataskaitos dokumentus, t. y. vadovų, atsakingų už atskirą dalį, buvo apie 25. Tačiau kalbant apie visą ataskaitos autorių ir vertintojų kolektyvą - dirbo daugiau kaip 100 žmonių. Tiriamųjų darbų apimtys buvo didžiulės - jie buvo atliekami ir Klaipėdos uoste, ir ties Būtinge, buvo vykdomi batimetriniai matavimai, imami mėginiai iš dugno, atliekamas zondavimas siekiant įsitikinti, ar nėra kokių nors nuskendusių objektų, kurie gali priklausyti kultūriniam paveldui. Krante išnagrinėta aibė trasų, visos jos išvaikščiotos siekiant įsitikinti, ar jos nekerta kokių nors senovinių gyvenviečių, pilkapių, ar neauga koks retas augalas, ar negyvena kokia nors saugotina varlė ir t. t.
Pasakyti, kiek kokiam profesoriui, rašiusiam ataskaitą, talkino specialistų, net A. Vaišnoras negalėjo.
Būdamas bendrovės subrangovės atstovas, apie tai, kiek milijonų kainavo PAV, jis kalbėtis nenorėjo. Anot jo, labai sunku įvertinti visą informaciją, kuri pateikta PAV ataskaitoje. Jis nežinąs, kiek gali kainuoti pateikti norvegų laivo brėžiniai, su Lietuvos energetikos institutu sudaryta sutartis atlikti hidrologinio režimo modeliavimą. Anot jo, kai kurie dalykai, pavyzdžiui, profesoriaus Brunono Gailiušio reputacija, yra sunkiai pinigais įvertinami.
PAV - tęstinis procesas
Dirbti rengiant PAV buvo pradėta pernai metų vasaros pradžioje. Tačiau PAV yra tęstinis procesas. Iš pradžių buvo rengiamas SGD terminalo plėtros planas, atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, nes pats terminalas yra priskiriamas valstybinės svarbos energetikos objektams. Strateginio planavimo dokumentą - plėtros planą - pernai lapkritį patvirtino energetikos ministras. Kurios SGD vietos konkrečiai turi būti nagrinėjamos atliekant PAV, apsispręsta jau atliekant strateginių pasekmių aplinkai vertinimą. Iš trijų variantų vertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius dalykus pagal darnios plėtros principą buvo pasirinkta Klaipėdos pietinė dalis ir Būtingė, atmetant Melnragę.
Klaipėdos uosto pietinė dalis buvo įvardinta kaip prioritetinė dėl akivaizdžių pranašumų inžineriniu, infrastruktūros prieinamumo ir investicijų požiūriu, tačiau buvo visiškai neaiškus gamtosauginis faktorius, ar galima toje vietoje statyti, ar ne saugios laivybos požiūriu.
"Išankstinių sprendimų mes negalime daryti, tai politikai dažnai bėga prieš traukinį. PAV yra objektyvus visų dalykų visumos įvertinimas. Nagrinėtos dvi alternatyvos, kas būtų, jeigu terminalas būtų Būtingėje, kas būtų, jeigu Klaipėdoje", - sakė A. Vaišnoras.
Nereikia pamiršti vamzdžio
Kai vertinama terminalo vieta, labai dažnai akcentuojama tik laivo vieta, ir pamirštama, kad laivas turės turėti dujotiekio vamzdį. Pasak A. Vaišnoro, vamzdynas taip pat yra potencialiai pavojingas įrenginys ir jam taikomi tam tikri žemėnaudos apribojimai. Jeigu terminalas bus pietinėje uosto dalyje, dujotiekio vamzdis, eisiantis iki magistralinio dujotiekio, bus apie 18 km ilgio, jeigu ties Būtinge - apie 70 km.
Pasak "Sweco Lietuvos" viceprezidento, vamzdynų ilgis skiriasi beveik keturis kartus, tad suprantama, kad ilgesniojo vamzdžio poveikio aplinkai padariniai ir pasekmės būtų reikšmingesni. Turint omenyje poveikį ekosistemai, didžiausią poveikį, A. Vaišnoro teigimu, daro ne pats terminalas, o vamzdynas ir jo tiesimas. O prieplauka, prie kurios bus švartuojamas laivas-dujų saugykla - tik viena iš daugiau kaip 150 uoste jau esančių krantinių.
"Terminalo atsiradimas uoste laivybos požiūriu nieko ekstremalaus nepadarytų. Kalbant apie Būtingę, ten jau atsirastų antras statinys, turint omenyje AB "Orlen Lietuva" Būtingės naftos terminalo plūdurą. Dujų terminalas atviroje jūroje būtų unikalesnis statinys", - mano A. Vaišnoras.
Kieno muzika?
Žmonės baiminasi, kad PAV rengėjai gauna pinigus iš užsakovų, tad jų muziką ir griežia. Paklaustas, ką manąs apie tai, A. Vaišnoras atsakė: "Kompanija "Sweco Lietuva" turi 20 metų darbo Lietuvoje patirtį. PAV darėme daugeliui objektų. Kad ir koks svarbus būtų SGD terminalas, mūsų kompanija neaukotų savo reputacijos dėl vieno kontrakto. Sugadinus reputaciją gali iškilti kompanijos išlikimo klausimas. Mes nesame ta kompanija, kuri vardan užmokesčio siūlytų nekorektiškus sprendimus, pateiktų išvadas, kurios neatitinka tikrovės. Samdyti kaip ekspertai profesoriai galėtų pavirtinti, kad kompanija nedarė jokio spaudimo dėl rezultatų. Kiekvienas ekspertas galėjo pasisakyti visiškai nepriklausomai.
Aš kitaip traktuočiau tą pasakymą - tas, kas moka pinigus, privalo įvertinti savo veiklą ir kreiptis į profesionalų vertintoją. O profesionalus vertintojas visada stengiasi išlikti nepriklausomas, to reikalauja ir verslo etika, ir padorumas. Be to, vertintojo vertinimą vertina daugybė institucijų, ir jeigu vertinimai būtų nekorektiški, tas labai greitai pasimatytų."
Kas prisiims atsakomybę?
Paklaustas, o ką klaipėdiečiai turėtų kalti prie kryžiaus, jeigu, neduok Dieve, įvyktų tragedija, kas turėtų prisiimti atsakomybę, A. Vaišnoras atsakė: "Tragedija yra tai, kad Lietuva neturi modernios energetinės sistemos. Kalbėkime apie tai, kokią mes turime nacionalinę skolą, kai Lietuva vien už gamtines dujas kiekvienais metais moka du milijardus litų. Kalbėdami apie nacionalinę ekonomiką pakilkime iš savo smulkaus utilitarinio lygio truputį aukščiau. Kokia yra Klaipėdos vizija, į ką eina Klaipėda?
Galvodami apie tai, ką mes turėsime nubausti dėl galimos tragedijos, kurios nebuvo nė karto pasaulyje per 50 metų niekur, mes niekada nepadarysime reikšmingų sprendimų Lietuvoje. Tam, kad tragedijos nebūtų, dirba daugybė institucijų, kurios priima sprendimus, ir visos jos yra svarbios, nesvarbu, kas tai būtų - ar Kultūros paveldo departamentas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, kuri šiuo atveju bus pagrindinė priimant sprendimą dėl PAV, energetikos ministras, kuris vėliau tvirtins specialųjį terminalo ir susijusios infrastruktūros planą, kurios nors teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tikrinančios teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybė, išduodanti statybos leidimą.
Atsakingų yra be galo daug. Svarbiausia, kad kiekvienas elgtųsi profesionaliai. Nereikėtų rodyti pirštu į vienintelį atsakingąjį. Jeigu to reikia, galite rašyti, kad A. Vaišnoras bus atsakingas. Vieninteliu atsakingu paprastai būna tas, kuriam pirmam gimsta idėja. Idėja statyti Lietuvoje SGD terminalą pirmam gimė amžinatilsį Bronislovui Lubiui, apkaltinkime jį. Bet ar mes turime teisę?
Pasak būsimo terminalo poveikio aplinkai vertinimo autorių, nieko unikalaus Klaipėdoje nebus - esą kalbama apie pramonę ir technologijas, kurios pasaulyje egzistuoja daugiau nei 50 metų. Nuotraukose - SGD terminalas Kartagenos (Ispanija) uoste ir vienas iš dujovežių prie krantinės.
Nėra vieno žmogaus. Čia visų mūsų pastangos padaryti geriau nei kad turime dabar. Mes, "Sweco Lietuva", nežinome visų technologijų, tačiau yra žmonių, kurie žino. Mūsų reikalas sužinoti ir kiekvienam, kuris užduoda klausimus, sugebėti žmogiška kalba paaiškinti, kaip ten viskas vyks."
Departamentas nenusišalino
Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys, paklaustas, kodėl visą laiką galutinį sprendimą dėl PAV priimantis departamentas, vertinant SGD terminalo PAV ataskaitą, lemiamo balso nebeturės, atsakė, jog todėl, kad pasikeitė teisės aktai. Kadangi nuo Naujųjų metų sprendimus dėl objektų, kuriems privalomas PAV, priiminės Aplinkos apsaugos agentūra Vilniuje, Aplinkos ministerijos sprendimu Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas, nors ir pradėjęs procesą, patvirtinęs SGD terminalo PAV programą, dabar bus tik proceso dalyvis, t. y. liks vertintojų sąraše, tačiau nebebus sprendimo priėmėjas.
"Ne, mes ne savo noru nusišaliname nuo atsakingo sprendimo", - sakė A. Kairys. Pasak jo, Aplinkos ministerija nusprendė, kad tokius atsakingus sprendimus turi priimti ne departamentai, o aukštesnė instancija - Aplinkos apsaugos agentūra, kuri dabar tvirtins ir PAV programas.
Departamento vadovo manymu, tokios permainos dėl galutinio sprendimo vykdomos, ko gero, norint koncentruoti pajėgas centrinėje dalyje, suburti specialistus, kurie galėtų kai kuriuos dalykus vertinti platesniu aspektu. Be abejo, departamentas turi teisę samdytis ekspertus, yra ir tam numatytas atskiras fondas. Tačiau A. Kairys prisipažino, kad kai reikėdavo vertinti sudėtingesnį objektą, surinkti gerus specialistus būdavę sunku.
"Objektai sudėtingi, projektuotojai daug ką žino, bet mums būtina atsižvelgti ir į tokius dalykus, apie kuriuos jie ne itin nori kalbėti. Manau, norima sustiprinti vertinimo sritį koncentruojant kompetentingus specialistus vienoje vietoje", - sakė A. Kairys.
Beje, dėl SGD terminalo Klaipėdos regiono departamentas nematė reikalo samdyti ekspertų. Pasak jo vadovo, dujos gal ir sukelia tam tikras emocijas, tačiau dujų terminalas kaip objektas nėra sudėtingas.
"SGD terminalo saugumas civiline prasme, jeigu kalbėtume apie avarijas ir didžiausia problema būtų sprogimas - ne mūsų kompetencija. Poveikio aplinkai požiūriu, turint omenyje taršą, objektas nėra labai pavojingas, netgi įvykus avarijai dujos išgaruos, ir viskas. Naftos terminalas šiuo požiūriu daug pavojingesnis, naftai išsipylus gali būti užterštos pakrantės ir t. t. Didesnis poveikis gali būti SGD terminalo statybos metu tiesiant dujotiekio vamzdyną, o jo veiklos metu poveikis, manau, bus minimalus. Be abejo, mums kilo įvairių klausimų, mes juos esame pateikę PAV rengėjams, į kuriuos jie turi atsakyti", - sakė A. Kairys.
"Ataskaita - ne dėl "paukščiuko"
Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras
SGD terminalas - tikrai labai svarbus ne tik Klaipėdos gyventojams, bet ir visai Lietuvai. Esu linkęs pasitikėti specialistais, vertinusiais terminalą visais aspektais - ir gamtosaugos, ir saugos, ir civilinės saugos. "Sweco Lietuva" - tam tikrą prestižą turinti kompanija, ir nemanau, kad reikėtų vertinti jos ataskaitą primityviai, jog ji aklai vykdo "Klaipėdos naftos" nurodymus.Jeigu ji imtų pataikauti vienai ar kitai įmonei, ir, tarkime, jos išvados neatitiktų tikrovės, ji labai rizikuotų ir savo prestižu, ir savo ateitimi.
Be jokios abejonės, labai svarbus bus Klaipėdos miesto tarybos balsavimas. Manau, kad Tarybos sprendimas yra vienas iš esminių ir svarbiausių, nes ji atstovauja Klaipėdos miesto bendruomenei. Ataskaitą tvirtina keliolika institucijų. Teoriškai gali susiklostyti tokia situacija, kad Klaipėdos miesto taryba PAV ataskaitai nepritars. Bet kuriuo atveju galutinio sprendimo teisę turi Aplinkos apsaugos agentūra. Ji gali ir neatsižvelgti į Tarybos nuomonę, tačiau tai būtų labai blogas precedentas.
Esu susipažinęs su SGD terminalų veikla kitose valstybėse. Manau, kad pagal visus saugos reikalavimus statomas dujų terminalas turi egzistuoti ir Lietuvoje, nes jis gali užtikrinti saugesnį visos Lietuvos ekonominį gyvenimą. Bet kuriuo atveju nuo dujų kainos daug kas priklauso, o pastačius terminalą tikimasi gauti pigesnių dujų. Tačiau labai svarbu, kad būtų imtasi visų priemonių, jog saugumas būtų užtikrintas. Todėl ir būtina, kad PAV ataskaitą svarstytų daugybė institucijų, idant nebūtų praleistos nė menkiausios smulkmenos. Ataskaitos vertinimas nėra daromas vien dėl "paukščiuko", tai realus ir rimtas procesas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą