Jonas Jurevičius išplaukė į amžinybės jūrą

J.Jurevičius gimė 1937 metais Kmitų kaime (Kaišiadorių r.) daugiavaikėje šeimoje. Anksti neteko tėvo, kuris Nerimi plukdė sielius. Motina su penkiais mažamečiais vaikais persikėlė gyventi į Žąslių miestelį, o paskui su visa šeimyna – į karo audrų nusiaubtą Klaipėdą.

Čia J.Jurevičius, paviliotas platesnių horizontų, įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Įgijęs laivų mechaniko specialybę, Jonas keturis dešimtmečius raižė pasaulio jūras ir vandenynus, aptarnavo Lietuvos žvejybos laivus Las Palmo, Santa Kruso remonto bazėse.

Jūreivystės mokykloje J.Jurevičius susidomėjo buriavimo sportu - lenktyniavo „Žvaigždės“ klasės jachtomis. Su savo porininku klaipėdiečiu Rimu Dargiu ne kartą tapo šalies čempionu, sėkmingai gynė Lietuvos garbę SSRS pirmenybėse. Jam suteiktas sporto meistro vardas.

Dirbdamas Klaipėdos okeaninės žvejybos bazėje J.Jurevičius ir toliau galynėjosi su vėjais – buvo kviečiamas į Lietuvos rinktinę. Anais laikais jis buvo kone vienintelis profesionalus lietuvis jūrininkas, gebėjęs derinti tolimuosius reisus jūroje ir aktyvų sportą krante.

Smiltynėje pastačius naują jachtklubą, J.Jurevičius jau buvo padžiovęs bures, bet tuomečio miesto vadovo Alfonso Žalio įkalbėtas sugrįžo lenktynių trasas – vėl dalyvavo Lietuvos čempionatuose, grūdino jaunimą, stiprino buriavimo sporto pozicijas Klaipėdoje.

Sporto sąjūdį J.Jurevičius plėtojo ir Okeaninės žvejybos laivyno bazėje. Su keliais veikliais bendražygiais jo įkurta buriavimo sporto sekcija įgavo sparnus - išaugo į daugiašakį Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo fizinės kultūros ir sporto klubą „Atlantas“.

Baigęs sportininko karjerą J.Jurevičius persėdo į kreiserines jachtas – lenktyniaudavo Baltijos regatose. Iš Jono žinių ir patirties sėmėsi jaunesnės kartos buriuotojai, vėliau legendine jachta „Lietuva“ įveikę Atlantą, apiplaukę pasaulį, audringąjį Horno kyšulį.

Išėjusiam užtarnauto poilsio J.Jurevičiui, kaip ir anksčiau, rūpėjo sporto reikalai - jis bendraudavo su buriuotojais, teisėjaudavo varžybose. Pirmosios pokarinės Kuršių marių regatos dalyvis dar kurį laiką darbavosi įmonės „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filiale.

Pažyminti Kuršių marių regatos 60-metį, J.Jurevičiaus indėlį įvertino Lietuvos buriuotojų sąjunga – už pasiektą meistriškumą, buriavimo sporto plėtojimą, tradicijų ir vertybių puoselėjimą suteikė jam nusipelniusio buriuotojo vardą, apdovanojo garbės ženklu.

Prieš Kalėdas savo gimtadienį dar atšventusio Jono gyvybės styga staiga nutrūko – senjoras pakėlė bures amžinybės jūroje. Klaipėdos sporto bendruomenės atmintyje J.Jurevičius išliks kaip iškilus ir aistringas buriuotojas, nuoširdus bičiulis, aktyvus visuomenininkas.

Reiškiame gilią užuojautą velionio artimiesiems, jo bendražygiams ir draugams. Tebūnie jam lengva Lėbartų žemė, palankūs vėjai Anapilyje...