A.Puslys gimė 1935 m. sausio 20 d. Šiaulių rajone. Pagal profesiją jis – miškininkas inžinierius, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją. Dirbo Kuršėnuose, Prienuose, po to jaunam specialistui pasiūlyta važiuoti į Kuršių nerijoje - 1966 m. išrinktas Neringos miesto vykdomojo komiteto pirmininku jis kurortui vadovavo dešimt metų.
Po karo ištuštėjusioje ir gerokai apleistoje Neringoje A.Puslys savo veiklą pradėjo nuo paprastų buitinių reikalų - gatvių, komunalinio ūkio, parduotuvių, valgyklos tvarkymo. Su trečiojo kurorto vadovo A.Puslio vardu siejamas Neringos istorijos laikotarpis išsiskiria intensyvia infrastruktūros plėtra, dėmesiu švietimui, kultūrai, sportui.
Įgyvendinant Kuršių nerijos ateities vizijas tais laikais Nidoje buvo suprojektuotas ir pastatytas originalios architektūros Neringos savivaldybės administracinis pastatas, pradėtos tvirtinti Kuršių marių krantinės, iškilo pirmieji daugiabučiai namai ir vaikų darželiai, įkurta Nidos vidurinė mokykla, kultūros namai, kino teatras atidarytas keleivinis uostas su prieplauka, pradėti tiesti vandentiekio, kanalizacijos tinklai.
Tada buvo įkurtas ir Neringos istorijos muziejus, pradžioje veikęs Nidos liuteronų evangelikų bažnyčioje, įsteigta muzikos mokykla. Pats būdamas aistringas buriuotojas A.Puslys skatino ir globojo jo iniciatyva įkurtą vaikų buriavimo sporto sekciją, išaugusią į Neringos sporto mokyklą. Išsprendus tuo metu opiausias socialines problemas, rekonstravus apleistas žvejų sodybas, Neringa tapo patraukliu Lietuvos pajūrio kurortu.
Tais laikais neringiškiai Nidos uostelyje dažniausiai matydavo tik klaipėdiečių jachtas ir kuršių kurėnus pakeitusius motorinius žvejų botus. A.Puslio ir jo bendraminčio architekto Algimanto Zavišos paskatinti Nidoje ėmė burtis vandens sporto entuziastai, Lenkijoje įsigytas naujas 14 metrų bermudų jolas, kurį vietiniai buriuotojai pavadino „Nerija“. Šio neringiškių burlaivio įgula net kelis kartus laimėjo Baltijos taurės regatą.
Baigęs savo karjerą Kuršių nerijoje A.Puslys persikėlė į Klaipėdą – miškininko įgūdžiai jam pravertė vadovaujant Apželdinimo trestui. A.Puslio pastangomis išplėstas Klaipėdos šiltnamių ūkis, medelyne prie Kretingos gatvės išauginti medžių sodinukai buvo perkeliami į uostamiesčio žaliąsias zonas. Uostamiesčio viešosios erdvės tuomet skendėjo gėlėse, žmonės jų galėjo įsigyti apželdintojų firminėse parduotuvėse.
Išrinktas Klaipėdos miesto buriavimo sporto federacijos vadovu A.Puslys daug nuveikė ugdydamas jaunąją sportininkų ir trenerių kartą. Jis mokėjo surasti bendrą kalbą su rėmėjais, telkti lėšas tolesniems Smiltynės jachtklubo infrastruktūros plėtros darbams – čia ėmė švartuotis naujos sportinės jachtos „Lietuva“, „Meridianas“, „Rėja“, atsirado daugiau tarptautinėse regatose lenktyniaujančių laivų, buriavimo mėgėjų gretos gausėjo.
Sąjūdžio laikais A.Puslys su bendraminčiais įnešė savo indėlį į Lietuvos valstybingumo atkūrimo istoriją - 1989 m. dalyvavo istoriniame trijų jachtų („Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“) žygyje per Atlantą. Pirmą kartą įveikę vandenyną su tuomet dar neįteisinta trispalve maršrutu Klaipėda-Niujorkas buriuotojai Sąjūdžio deglą perplukdė į Amerikos kontinentą, kur juos sveikino minios priverstinės emigracijos garlaiviais į JAV išvykusių lietuvių.
Po trijų metų, kai klaipėdiečiai jachta „Lietuva“ sumanė pirmą kartą šalies buriavimo sporto istorijoje su trispalve apskrieti ir Žemės rutulį, A.Puslys pasiliko krante, bet buvo šios intriguojančios trylika mėnesių trukusios buriuotojų odisėjos per visus pasaulio vandenynus koordinatorius ir įgulos atstovas gimtinėje
Talentingo vadovo ir organizatoriaus A.Puslio darbai įvertinti Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardu. Už nuopelnus gražinant ir garsinant Kuršių neriją jam suteiktas Neringos garbės piliečio vardas.
----- ----- ------ -----
Velionis bus pašarvotas Klaipėdos „Aternos“ laidojimo rūmuose, Joniškės g. 36 g. Atsisveikinimas sekmadienio popietę nuo 12 val. Karstas išnešamas pirmadienį 14 val. Laidotuvės - Joniškės kapinėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą