Gyvenimas be maisto: naujos galimybės ar pavojingi eksperimentai?

Lietuvoje plinta naujas "virusas" - žmonės meta iššūkį tradiciniam supratimui apie mitybos svarbą. Jie nusprendžia gyventi be fizinio maisto, o energijos kūnui paimti iš... saulės. Kas tai - naujos epochos ženklai ar pavojingi eksperimentai su savo kūnu?

"Vakarų ekspresas" susisiekė su trimis klaipėdietėmis, kurios ilgą laiką - daugiau nei po tris savaites išbuvo gyvos vien skiestomis sultimis, o vėliau - maisto "trupinėliais". Per dieną sukramtydamos tik po kokį obuolį, alyvuogę, riekutę juodos duonos su druska, jos ruošiasi naujam badavimo etapui - svajoja maisto atsisakyti visiems laikams.

Moterys sako užsiprogramavusios, kad kūnas nenorėtų valgyti, todėl gyvenimas be maisto sukeliąs ne kančią, o palaimą. Fizinį maistą jos pakeitusios gyvybine energija - prana, kuria kūnas pasisotina per meditaciją, jogą, teigiamas emocijas.

Klaipėdos apskrities ligoninės medikai sutiko dalyvauti "Vakarų ekspreso" projekte - įvertinti, kaip gyvenimas be maisto paveikė vienos iš "eksperimentatorių" sveikatos būklę ir pateikti išvadas.

"Negali būti, kad mėnesį nevalgius nebūtų silpna. Tai kančia organizmui", "Badaujantis kūnas pats save pradės valgyti", "Žmogus - ne kupranugaris, kad keletą mėnesių galėtų gyventi be maisto", - jau iš pat pradžių skepticizmo neslėpė medikai.

Atlikę biocheminius tyrimus, vidaus organų echoskopiją, jie nustatė gana ryškiai pakitusį kepenų funkcijos, taip pat uždegiminės kilmės inkstų funkcijos sutrikimą, kurį galėjęs sukelti skysčių trūkumas organizme. Tiesa, nėra žinoma, kokie sveikatos rodikliai buvo prieš eksperimentą.

"Atsisakius maisto sutrinka endokrininė sistema, inkstų, kepenų veikla", - perspėjo Priėmimo skyriaus vedėjas J. Klapatauskas

"Tokie eksperimentai gali sugadinti sveikatą. Jei nebus sustota, vėliau gali sutrikti endokrininė sistema, visų organų veikla", - perspėjo Priėmimo skyriaus vedėjas Jonas Klapatauskas.

Be maisto - 15 metų

Pradžią pasauliniam praninės mitybos judėjimui pradėjo Australijos gyventoja Jasmuheen. Ši moteris jau antrą dešimtmetį - nuo 1993 metų - gyvena nieko nevalgydama, gerdama vien arbatą, o energijos gaunanti iš pranos. Pasakojama, kad moteris, perėjusi prie praninės mitybos, du kartus išsigydė vėžį.

1994 metais Jasmuheen įkūrė Vidinių galių vystymo akademiją, ji rašo knygas ir važinėja po pasaulį kaip taikos ambasadorė, Pranos programos skleidėja bei naujų projektų kūrėja. Jos sukurtoje Pranos programoje teigiama, jog kiekviename iš mūsų slypi neriboti vidiniai rezervai.

Praėjusią vasarą apsilankiusi Vilniuje Jasmuheen įgijo daug pasekėjų ir tarp lietuvių. Apie 200 žmonių klausėsi jos paskaitų ir, tikėtina, pradėjo laikytis jos propaguojamos "praninės mitybos". Kai kuriuos pradėti mitybos eksperimentą įkvėpė šios autorės knygos, išverstos ir į lietuvių kalbą.

Patirtis skirtinga

"Kai pajutau, kad galiu būti laisva nuo maisto, širdis pradėjo šokti", - grįžti prie įprastinės mitybos nenusiteikusi Vilma

46 metų klaipėdietė Violeta maisto atsisakė po to, kai apsilankė Jasmuheen seminare Vilniuje. Tą pačią dieną jai dingo apetitas ir ji nustojo valgyti. Tačiau praėjus aštuonioms dienoms valgyti įkalbėjo jos vyras, sunerimęs, kad kelionėje po Kroatiją per karščius žmonai nepasidarytų bloga. Tačiau užsidegimas gyventi be fizinio maisto nepraėjo. Po kurio laiko ji vėl pradėjo eksperimentuoti ir be jokio maisto praleido 24 dienas. Beje, kelias pirmas dienas negėrė ir vandens. Visą tą laiką jokių silpnumo ar alkio priepuolių ji teigia nepatyrusi. Atvirkščiai - jautusis labai gerai.

"Nieko nedarau per prievartą. Ši patirtis parodė, kad galiu gyventi be maisto. Dabar jau kartais suvalgau obuolį, alyvuogę, išgeriu kavos, bet ne todėl, kad organizmas prašo, o todėl, kad nevalgyti tapo nebeįdomu ir kartais nugali bendrumo su namiškiais jausmas", - pasakojo Violeta. Ji tikina, jog geriau jaučiasi tada, kai nepavalgo.

Klaipėdietė Irena, sekdama Jasmuheen knygoje išdėstytomis instrukcijomis, 21 dieną, kol pripratino organizmą dirbti kitu režimu, gyveno atsiskyrusi nuo pasaulio. Ji pripažįsta, jog buvo silpnumo periodų, tačiau jie praėjo.

"Jaučiuosi kasdien vis geriau, energijos dirbti pakanka. Atlieku specialias technikas. Labai tikiu tuo, ką darau", - sakė moteris, apie 20 metų užsiiminėjanti dvasinėmis praktikomis.

40-metė Vilma 28 visiško pasninko dienas praleido darbe, aktyviai bendraudama su žmonėmis. Sako, jog lengva nebuvo, jausdavo nuovargį.

"Kai pajutau, kad galiu būti laisva nuo maisto, širdis pradėjo šokti", - pasakojo ji. Kai 28-ą dieną suvalgė juodos duonos su pikantiškomis salotomis riekelę, verkusi iš palaimos, pajutusi tos duonos vertę.

Nuo tada, kaip ir kitos moterys, ji valgo simboliškai. Skaniausias maistas - juoda duona su druska ir pomidorų sultys.

Pasninkas, teigia moteris, pakeitė jos gyvenimą - jame atsirado daugiau ramybės, meilės, pati tapo energingesnė. Klausydama savo vidaus, moteris laukia, kada pajus norą pereiti vien prie mitybos prana.

Mano, kad tai normalu

"Fiziniame kūne pokyčiai, be abejonės, turėjo vykti, - išgirdusi nepalankias gydytojų prognozes savo nuomonę išsakė Violeta. - Per tris savaites nukrito 15 kg, tai mano kūnui buvo šokas. Tačiau kas vyksta su dvasiniais kūnais - jokie tradiciniai būdai negali ištirti. Be to, kodėl gydytojai neakcentuoja, kad mano hemoglobino lygis aukštas? Visą gyvenimą jis buvo žemas, o dabar po 24 dienų nevalgymo pirmą kartą tapo normalus. O tai, kad atsirado pakitimai kepenyse, - irgi natūralu, pati Jasmuheen yra sakiusi, kad taip turi būti kepenims prisitaikant prie naujos mitybos. Pasaulyje yra daug nepaaiškinamų dalykų, pvz., iš kur augaluose atsiranda elementai, kurių nebuvo dirvoje, trąšose, vandenyje ar ore. Arba kodėl gydytojai negali paaiškinti stebuklingų pasveikimų nuo vėžio, tik žmonių tikėjimu. Nuo kada tikėjimas tapo medicininiu terminu? Nedaug ką gali mokslas pasakyti ir apie Indijos jogus. Kokie procesai vyksta šiems sustabdžius širdies veiklą ir kvėpavimą?"

Jasmuheen pasekėjai nevalgymą laiko logišku ir normaliu dvasinio žmogaus išsivystymo žingsniu. Juos palaiko netradicinis supratimas, kad, be fizinio kūno, egzistuoja ir kiti, kaip emocinis, mentalinis, dvasinis. Praninė mityba galinti pamaitinti žmones visais lygmenimis.

Jasmuheen akcentuoja, kad 21 dienos badavimo neįmanoma ištverti be proto ramybės. Sustiprinus ryšį su Dievu esą pakyla žmogaus vibracijų dažnis ir tada nesinori valgyti, maistas ne suteikia energiją, o ją atima. Ji pranašauja, kad šis energijos paėmimo būdas ilgainiui taps visuotinis ir padės spręsti bado problemas.

Gali būti pavojinga

Nepaisant entuziazmo, moterys pripažįsta, kad atsisakyti fizinio maisto kai kam gali būti pavojinga. Jei tokiam eksperimentui būtų ryžtasi nepasiruošus, vien su tikslu numesti svorio - organizmui tikrai gali būti pakenkta.

"Jei nemoki paimti kosminės energijos, organizmas tikrai badaus ir gali nukentėti", - mano Violeta, jau seniai užsiimanti taiči gimnastika, joga bei meditacijomis. Būtent jos ir padedančios gerai jaustis, atverti ląsteles gyvybinės energijos pritekėjimui. Bet jokios praktikos nepadės, jei žmogus nebus atvėręs savo širdies, nejaus meilės.

"Nepatariu į tai žiūrėti neatsakingai, - pritaria Vilma. - Atsisakyti maisto gali tik aukštesnio sąmoningumo žmonės. Ryžtis tam nepasiruošus gali būti pavojinga."

"Bus darbo medikams"

Audrius LEKŠTUTIS, Klaipėdos apskrities ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas

Žmogus yra savo sveikatos ir kūno šeimininkas, todėl gali daryti su savo kūnu ką nori. Tai ir matome kasdienybėje. Visokie pseudoeksperimentai vyksta nuolat. Visada bus žmonių, kurie nepripažįsta tradicinės medicinos, tad ir tų badaujančių visada buvo ir bus. Bet jokių mokslinių įrodymų, kad badavimas išgydo ligas, nėra.

Pasaulyje apie 10 mln. žmonių kasmet miršta nuo bado. Jie neturi pasirinkimo, neturi ką valgyti. Yra tokių, kurie priversti badauti dėl fiziologės patologijos. Jaunos mergaitės badauja dėl psichologinių priežasčių. Anoreksija - opi problema, kurios priežastis - liekno kūno kultas, formuojantis jaunų žmonių nemeilę savo kūnui.

Esu matęs moterį, kuri gydėsi gimdos miomą du mėnesius badaudama prabangiame badavimo centre. Į kabinetą ją įnešė ant rankų. O mioma nebuvo išnykusi.

Žmonės, kuriems siūloma vienoda metodika, pavyzdžiui, maitintis energija iš kosmoso, yra niveliuojami. Bet šie žmonės visi skirtingi, skirtingos jų kepenų, inkstų funkcijos, ligos.

Jei paskaitytume apie badavimą, kaip pseudogydymą, rastume teiginį, neva badaujant organizmas apsivalo nuo šlakų. Ar kas yra matęs tą šlaką? Nėra tokio termino medicinoje. Yra tam tikri medžiagų skilimo produktai, kurie šalinami iš organizmo, bet negalima to vadinti šlakais. Bet badaujant jų pašalinti negalima, galima tik sukaupti, nes inkstams negaunant pakankamai vandens dirbtinai sutrikdoma kenksmingų medžiagų šalinimo funkcija.

Žmogui badaujant organizmas patiria didžiulį stresą. Jei žmogus badauja, bet patenkina vandens poreikį, jis gali išgyventi 60-90 dienų. Mechanizmai, kurie vyksta organizme badaujant, labai sudėtingi. Badaujant kaip energetinė medžiaga imami naudoti baltymai iš vidaus organų. Iš pradžių energijos gamybai naudojami mažiau gyvybiškai reikšmingų organų - blužnies, raumenų, - baltymai. Mažiausiai nukenčia smegenys ir širdis. Šioje fazėje, kuri tęsiasi kelias dienas, žmogus miršta nuo plaučių uždegimo, nes sunykus kvėpavimo raumenims žmogus nebegali kvėpuoti. Jei išsekimo fazėje žmogų pamaitinsime įprastu maistu - jį numarinsime, nes turime jį adaptuoti ir prie valgio.

Nieko keista, kad nevalgydamos eksperimento dalyvės gerai jaučiasi. Atsimenate Rusijos atsiskyrėlius, gyvenusius urve ir badavusius - laukusius pasaulio pabaigos? Kai jie buvo atkasti, dalis buvo numirę, kiti psichologiškai jautėsi puikiai, neskaitant didžiulio diskomforto. Jei žmogus turi motyvą, jaučiasi gerai. Bet kūnui nėra gerai.

Alkio jausmas tikrai gali išnykti, nes imamas slopinti apetito centras. Mat evoliucijos eigoje buvo priverstinio badavimo epizodų ir susikūrė adaptacijos mechanizmas - alkio jausmas sumažėja antrą trečią badavimo dieną, todėl žmogui ištverti lengviau. Bet tai laikina būsena, priklausanti nuo paties organizmo.

Netikiu, kad yra metų metus visiškai nevalgančių žmonių. Jei būtų atlikti tyrimai, rastume, kad jie valgo.

Manau, kad didelė dalis tų, kurie susižavėjo galimybe nevalgyti, greitai nubyrės, nes užsikrės kitokiomis idėjomis. Tie, kurie visgi planuoja gyventi be maisto, suteiks darbo medikams, nes teks gelbėti jų gyvybę.

Genovaitė PRIVEDIENĖ