Mokytojai vėl grasina streiku

Visos šešios Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos, nesulaukdamos, kol bus pradėti vykdyti šios Vyriausybės įsipareigojimai, dėl kurių dar birželį sutarta su vyriausybine darbo grupe, sudaryta premjero Sauliaus Skvernelio, pastarajam pateikė 8 reikalavimus. Jei jie ir toliau nebus vykdomi, po spalio 5-osios bus pradėta ruoštis streikui. Jis veikiausiai būtų didžiausias šalies istorijoje, nes pirmą kartą susivienijo visos pedagogų profsąjungos.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, pedagogai reikalauja iki spalio 5 d. pasirašyti tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, dėl kurios buvo sutarta paskutiniame derybų susitikime birželio pabaigoje. Mokytojai taip pat reikalauja panaikinti pedagogų darbo apmokėjimo koeficientų „žirkles“, kurios iki šiol nepanaikintos, nors mokytojai paskutinį streiką nutraukė būtent tada, kai dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsipareigojo jas panaikinti.

Kiti reikalavimai, dėl kurių birželį sutarta ir kurie nevykdomi, - nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį pedagogų darbo apmokėjimą, nustatyti didesnius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus darbuotojams, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų etatinio darbo apmokėjimo modelio pokyčius, skiriant tam papildomas lėšas valstybės biudžete, nuo sausio visiems pedagoginiams darbuotojams (įskaitant aukštųjų mokyklų), turintiems ne mažesnį nei 30 m. darbo stažą ir kuriems liko ne daugiau nei 5 metai iki senatvės pensijos bei savo noru užleidusiems darbo vietą jaunesniems, numatyti galimybę gauti kompensaciją, didinti algas aukštųjų mokyklų darbuotojams.

Paskutinis reikalavimas susijęs su neproporcingai dideliais moksleivių skaičiais klasėse ir grupėse, todėl reikalaujama, kad 1,5-3 m. darželinukų grupėse būtų ne daugiau nei po 10 vaikų, 3-7 m. grupėse - iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse - iki 22, 5-12 klasėse - iki 25 mokinių.

„Iki spalio 5 d. nepriėmus vyriausybiniu lygmeniu būtinų sprendimų šių reikalavimų įgyvendinimui, švietimo profesinės sąjungos pasilieka teisę skelbti švietimo šakos neterminuotą streiką“, - įspėjo E.Jesinas.

Anot jo, niekas negali aiškinti, kad mokytojai reikalavimus „ištraukė iš pilvo“, nes dėl visų jų buvo suderėta dar birželį su premjero sudaryta darbo grupe, tik vis vilkinamas laikas. E.Jesino teigimu, veikiausiai guma tempiama, laukiant, kol bus patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas, po to politikai jau galėtų sakyti, kad šaukštai po pietų.

„Buvo žadėta, kad kolektyvinė sutartis bus pasirašyta rugsėjo 1 d., tačiau dabar apie tai nebekalbama. Dabar jau metami kaltinimai mokytojams, kad jie nenusipelno didesnių atlyginimų, nes nėra ugdymo kokybės. Tačiau kaip jos galima reikalauti, kai situacija tokia? Pavyzdžiui, kad ir dėl mokinių klasėje kiekio. Pagal seną Vyriausybės nutarimą, vyresnėse klasėse gali būti iki 30-ies moksleivių, bet leidžiamos ir išimtys, o jų tikrai yra. Kaip užtikrinti kokybę, kai tiek daug mokinių vienoje klasėje?“, - retoriškai klausė E.Jesinas.

Pasak profsąjungiečio, panašu, kad dabartiniai valdantieji pernelyg daug apžiojo, nes sumanė vienu metu ir drastiškai didinti finansavimą šalies gynybai, ir planuoja daug lėšų pareikalausiančias reformas.

„Manau, kad problema ir yra lėšos. Bet atvirai apie tai nekalbama, nors dar rugpjūtį premjerui aš atvirai pasakiau: „Premjere, jei matote, kad valstybė neturi finansinių galimybių vykdyti šias reformas, atvirai pasakykite. Ir tarkimės. Gal mokytojai reikalavimus vykdyti įsipareigojimus nukels, tačiau nepradėkime kosmetinių pertvarkų, kurios neduos jokios naudos, tik sukels dar didesnę sumaištį“. Jau ir taip 27 metus tos kosmetinės pertvarkos vyksta, o naudos jokios. Net užsienio ekspertai ne kartą yra konstatavę, kad mūsų švietime reikalingos rimtos reformos. Bet politikai to nesuvokia“, - pastebėjo E.Jesinas.

E.Jesinas viliasi, kad streiko nereikės, kad pavyks su Vyriausybe susitarti. Priešingu atveju jis prognozuoja didžiausią pedagogų mitingą šalies istorijoje, nes pirmą kartą susivienijo visos šalyje veikiančios mokytojų profsąjungos, kurioms jau nusibodo tai, kad politikai nevykdo įsipareigojimų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“