I.Šimonytė: daugeliui šalių Lietuva yra tokia gerovės valstybė, apie kokią jos gali tik pasvajoti

Politikės teigimu, reikia suvokti, kad daugeliui pasaulio šalių Lietuva yra tokia gerovės valstybė, apie kurią jos gali tik pasvajoti, todėl, pasak I. Šimonytės, lietuviai vystomajame bendradarbiavime turi imtis lyderystės.

I . Šimonytė įsitikinusi, kad yra visiškai natūralu suprasti, atjausti vargstančias šalis ir norėti, kad sunkumų pasaulyje būtų mažiau. Visgi, pasak politikės, už įprastos vystomojo bendradarbiavimo sampratos slypi gerokai daugiau.

"Už viso šito yra tam tikri principai, schemos, finansai, institucijos, galimybės verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, pilietinei visuomenei, mums kaip piliečiams. Netgi yra tam tikras prestižas, pasididžiavimas, kad tavo šalis nėra kažkoks lokalus kaimas, kuris gyvena ir verda tik savo sultyse, bet šalis, kuri taip pat yra matoma dėl tos žymės, kurią palieka.

Tai yra mūsų būdas palikti žymę, jeigu mes patys norime tą žymę palikti“, – Užsienio reikalų ministerijoje vykusioje konferencijoje apie vystomąjį bendradarbiavimą kalbėjo I. Šimonytė.

Visgi Seimo narė pripažįsta, kad ją slegia žmonių požiūris į valstybę kaip į trečią asmenį.

„Vienas iš dalykų, kuris mane slegia mūsų kasdienybėje, yra tai, kad mes labai gerai mokame valstybę pašalinti nuo savęs. Žodis valstybė labai dažnai žmonių akyse yra trečiasis asmuo“, – kalbėjo ji.

„Klausimas yra, o tai kas yra valstybė? Valstybės yra tiek, kiek mes patys esame valstybė. (...) Jeigu sakome valstybei svarbu, vadinasi, mums svarbu“, – pridūrė I. Šimonytė.

Pasak Seimo narės, politikai, formuodami savo darbotvarkę, paprastai turi du veikimo būdus: tenkinti visuomenės interesų paklausą arba formuoti pasiūlą. Pasiūlos formavimas, pasak I. Šimonytės, neabejotinai yra lyderių atsakomybė.

„Vienas būdas yra tenkinti paklausą – ieškai, kur yra visuomenės konsensusas ir vis bandai į tą konsensusą įšokti su savo kažkokia gerąja žinia. Kitas būdas, kuris man atrodo sunkesnis, bet nepalyginamai tvaresnis ir svarbesnis, yra formuoti pasiūlą. Tai yra lyderių atsakomybė“, – kalbėjo politikė.

I . Šimonytės teigimu, būtina suprasti, kad į Lietuvą pasaulio kontekste reikėtų žiūrėti kaip į elito valstybę, lemiančią pažangą.

„Aš tikiu tuo, kad galiausiai pažangą lemia elitas. Aš manau, kai mes vertiname save kaip valstybę, kaip visuomenę, mes turime suprasti, kad tame pasaulio šalių sąraše mes esame elitas“, – patikino ji.

Pasak politikės, elito sąvokos nereiktų bijoti, nes „tai yra žmonės, kurie nebijo imtis atsakomybės ir nebijo vesti“.

I . Šimonytė įsitikinusi, kad Lietuva daugeliui valstybių neabejotinai yra tokia gerovės valstybė, apie kurią jos gali tik svajoti.

„Siūlau atsisėsti, susirašyti valstybių sąrašą, pasižiūrėti, kur mes esame, ir suprasti, kad didžiajai daliai šalių mes esame tokia gerovės valstybė, apie kurią tie žmonės tik svajoja savo nedrąsiuose sapnuose“, – patikino ji.

Kalbėdama apie vystomojo bendravimo svarbą I. Šimonytė atkreipia dėmesį ir į finansinę naudą, kurią gauna šalys donorės.

„Didžioji dalis tų pinigų, kurie yra skiriami kaip parama, pareina atgal šalims donorėms. Todėl, kad dalyvauja jų verslai, dalyvauja jų produkcija ir t. t. Tiesą sakant, iš to yra uždirbamos atgal pajamos“, – teigė Seimo narė.

„Tai nėra tik zero-sum game (nulinės sumos žaidimas – ELTA), kad kažkas duoda, o kažkas gauna, iš to kuriama vertė ir labai dažnai kuriama vertė tiems, kas yra pirminiai finansinės paramos tiekėjai“, – pridūrė politikė.

Politikė taip pat tikina, kad vystomasis bendradarbiavimas yra kasdienės pažangos klausimas, todėl į tolimą ateitį nukreiptas susitarimas dėl vystomojo bendradarbiavimo plėtros nebūtų efektyvus.

„Juk klausimas yra ne galutinio taško, o klausimas yra kasdienės pažangos. Todėl susitarimas yra puiku, bet pirmiausiai tai yra kažkieno asmeninė atsakomybė. Tų žmonių, kurie planuoja dabarties politinę darbotvarkę, o ne tą (darbotvarkę – ELTA), kuri bus rezultatas po 30 metų nežinia kaip pasiekta“, – sakė parlamentarė.