Jau galiu kalbėt. Nespėjom, neapėjom, neapvažiavom visos Lietuvos, kiekvieno kaimo ir miestelio, kiekvieno namo. Ir laiptinės buvo užrakintos.
Mūsų buvo per mažai. Nusivylimo ir netikėjimo buvo per daug, pasitikėjimo ir vilties - per mažai. Ir jūsų buvo per mažai. Per daug noro, kad tai įvyktų dabar, vienu mygtuko paspaudimu, per vieną sekmadienį.
Daugelis juk svajoja, kad tik niekam nieko nereikėtų daryti ir paaukoti... Kad auglys būtų išpjautas be skausmo ir už dyką.
Daugelis - kad už nieką nereikėtų atsakyti ir už stipriuosius - taip visada būna.
Joks naujumas nebūna dauguma.
Teisiųjų visada mažai ir jie išsilaksto po paskutinės vakarienės. Mačiau, kaip išjungiat ekranus ir žiūrit tamsoj į lubas. Mačiau verkiančias moteris.
Nebijokim tikrumo. Gyvųjų dar yra daug, dar vienas kitą atrasim, išgirsim ir pamatysim. Ir nepulkim ieškoti kaltųjų ir draskytis, ko dabar mažiausiai reikia - to jie daugiausiai trokšta.
Visiškai nesunku ir neskauda pralaimėti, patikėkit. Bet be galo sunku ir skauda pralaimėti absoliutiems menkystoms. Tačiau įvyko tas, kas galėjo ir turėjo įvykti.
Pripažinkim vieną kartą - taip pasirinko Lietuva, kuri yra tokia, kokia yra.
Paimkim daugiamandatę, balsavimą pagal sąrašus - ten geriausiai matosi dar ateinančių balsuoti požiūris į partijas.
2020. Konservai gavo 292 124, armonautai 107 093, liberalai 79 755. Ir valstybės duobkasių atsarginių suolelis - socdemai - 108 649. Visa kompanija - 587 621 balsą.
2024. Socdemai 240 266, konservai 222 975, liberalai 95 524, armonautai 55 854. Visa šita kompanija susirinko 614 619 balsų, arba 26 998 balsais daugiau, negu 2020 metais.
O kur dar K.Švabo draugo S.Skvernelio sukurtas globalistinis rezervas iš perbėgėlių ir kitų praėjusio Seimo politinių sąšlavų, turintis 114 644 balsų, kuriuos sunešė, anot gerosios tetulės Vilijos, "mieli Lietuvos žmonės"?
Taigi jie, deja, turi ką gali, kaip ten bepasiskirstytų vienmandatės - tai tik priėjimų arčiau prie lovio klausimas.
Esmė tame, kad tie, kurie dar ateina prie urnų, renkasi "stabilumą" ir buvimą komforto zonose, kur viskas aišku ir nieko nereikia galvoti ir daryti.
Viskas nebūna kaip nori, kaip siekiame ar kaip tikrai reikėtų. Viskas būna taip, kaip gali būti. Bet pripranti ir darai, ką reikia. Tai viskas, ką gali.
Lietuva - ji dar yra. Kaunas, tikėjimas, Vytis - jie dar yra. Ir mes - dar esam. Pasaulis dar mus gyvena. Žinot, kažkaip sustoja laikas, viskas kartais trumpam sustoja, ir viskas praeina. Tik mes nepraeinam.
Būkit laimingi, jeigu galit.
Būkit laimingi, jeigu ir negalit.
Nieko kito nėra, tik čia ir dabar. Vakar rytoj buvo dabar. Rytoj dabar bus vakar. Branginkim vienas kitą.
Mes esame vieno kraujo.
Tiesos akimirkos svarbios. Vieni žiūri į balą ir mato atsispindinčias žvaigždes.
Kiti mato tik purviną vandenį. Svarbiausi yra tie, kur mato ir balą, ir žvaigždes, iš kurių kiti šaiposi, puola.
Su jais eisiu.
Galima būti laisvais nelaisvėje ir nelaisvais laisvėje. Laisvė yra ne pasiektas tikslas, bet ėjimas. Mes tą gerai žinom, ar ne?
Dar kartą ačiū visiems.
Autorius išreiškia savo asmeninę nuomonę, kuri gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje
Rašyti komentarą