Gintaras Furmanavičius: Apie kanapes - kaip žinome, tik antraštes skaito ir jomis tiki daugiau nei du trečdaliai skaitytojų
(2)Keliomis eilutėmis žemiau jau paaiškinama: „Seimas po svarstymo pritarė dėl siekio dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą."
Kanapė yra vienas seniausių kultūrinių augalų.
Graikų istorikas Herodotas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose papasakojo, kaip skitų gentys šį augalą naudojo dėl pluošto ir THK. Vėliau archeologiniai kasinėjimai patvirtino Herodoto pasakojimus.
Dabartinės Mongolijos teritorijoje archeologai, tyrinėdami skitų laidojimo vietas, rado smilkytuvo laikiklių, odinių kapšų, pilnų šių kanapių sėklų, suanglėjusių sėklų likučių.
Manoma, kad radiniui apie 2400 metų.
Pasak Herodoto, skitai ręsdavo odines palapines ir jas naudodavo kaip garines pirtis, kuriose ant įkaitintų akmenų berdavo kanapių sėklų.
Taip elgdavosi garbindami savo dievus ar laidojimo apeigose tik vyrai.
Lietuvoje kanapės, skirtingai nei linai, taip pat buvo laikomos vyrišku augalu ir jas raudavo bei apdirbdavo tik vyrai.
Kanapės yra nepelnytai mitais apipintas augalas
. Šiuolaikinė visuomenė vis daugiau sužino apie naudingąjį šių augalų poveikį.
Veiklioji medžiaga kanabidiolis, sutrumpintai vadinama CBD, sąveikauja su žmogaus organizme esančia endokanabinoidine sistema ir taip padeda funkcionuoti įvairioms žmogaus organizmo gyvybinėms sistemoms.
Žmogaus nervų bei imuninėje sistemose gausu vadinamųjų endokanabinoidų receptorių CB1 ir CB2, kurie reaguoja tiek į endokanabinoidus (tuos, kuriuos gamina mūsų kūnas), tiek į fitokanabinoidus (tuos, kuriuos gamina augalai).
Psichoaktyvusis kanapių elementas, sutrumpintai vadinamas THC, jungiasi prie abiejų šių receptorių, stimuliuodamas svaiginamąjį poveikį.
Tai yra visiems gerai žinomos marihuanos pagrindinė sudedamoji dalis.
Būtent dėl to kanapės ir patenka į narkotinių medžiagų sąrašą. Pirmiausia derėtų paminėti tai, jog kanapes yra dažniausiai vartojama nelegali psichoaktyvioji medžiaga tiek pasauliniu, tiek europiniu mastu.
Kaip skelbia šaltiniai, Jungtinių Tautų duomenimis 2018 metais pasaulyje jų buvo vartoję apie 192 milijonai žmonių, tuo tarpu antroje vietoje esančių opioidų tais metais buvo vartoję 58 milijonai pasaulio gyventojų.
Kanapės taip pat yra ta medžiaga, dėl kurios dažniausiai susiduriama su teisėsauga: 2014-2018 metų duomenimis iš 69 pasaulio valstybių, jos buvo susijusios su daugiau kaip puse visų nusikaltimų dėl narkotikų.
Tai kas gi vis tik yra kanapės: narkotikas ar vaistas?
Šiuo metu medicinines kanapes reglamentuojantys teisės aktai įvairiose valstybėse labai stipriai skiriasi.
Net ir Europoje, kur lyg ir turėtų galioti vieninga visos bendrijos teisinė bazė, matomi didžiuliai skirtumai, kalbant apie kanapių bei preparatų, savo sudėtyje turinčių kanapių, skyrimo tvarką.
Ši sunkiai suvokiama įvairovė gali būti aiškinama tyrimų stoka, kadangi klinikiniai tyrimai Europoje yra pagrindas, remiantis kuriuo valstybių rinkose atsiranda nauji medicininiai preparatai.
Suprantama, prisimenant pseudopandemiją ir staigiai rinkoje atsiradusią stebuklingą vakciną, toks aiškinimas gali atrodyti juokingas, bet labai norisi tikėti, kad tai buvo išimtis, o ne taisyklė.
Svarbu yra ir konkrečios valstybės istorinė patirtis, teisinė sistema.
O kas galėtų paneigti, kad ne paskutinį vaidmenį čia vaidina medicinos sektoriui atstovaujantys tokie madingi šiais laikais „ekspertai" arba galingos interesų grupės, už kurių stovi farmacijos pramonei atstovaujantys lobistai?
Kalbant apie kanapių panaudojimą gydymui, galima išskirti tris teisinio reguliavimo tipus: leidimas naudoti medicininius produktus, kurių sudėtyje yra kanabinoidų, leidimas naudoti medicininiais tikslais produktus ar preparatus, kurie nėra oficialiai patvirtinti bei atskiros medicininių kanapių programos.
Lietuvoje kanapių naudojimas medicinoje labai ribotai buvo įteisintas tik 2019 metais.
Tai, kad kanapės kelia baimę ir yra suprantamos labiau kaip psichotropinė priemonė, nei gydomoji iliustruoja ir faktas, jog 2020 metų rudens sesijoje seimas nepriėmė net pluoštinių kanapių reguliavimo pakeitimų, kas būtų leidę kanapių augintojams perdirbti visą augalą, o ne tik sėklas ir pluoštą.
Ūkininkai pasakoja, kad auginant kanapes pajamos iš vieno hektaro gali siekti iki 100 tūkstančių eurų, o kviečiai iš hektaro atneša apie 1700 eurų ir pabrėžia, kad žemės ūkio ateitis ne grūdai, o tokios kultūros, iš kurių kiekvieno hektaro gaunama kur kas daugiau pajamų.
Tai ne tik medicininės kanapės, bet ir braškės, šilauogės, kai kurios daržovės. Mūsų klimatinės sąlygos leidžia gauti gerus šių augalų derlius.
Nors Lietuvoje viskas, kas susiję su kanapių auginimu reglamentuota griežčiausiai Europoje, prieš keletą metų teko girdėti istoriją, kai, net ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, vienas žemdirbys buvo priverstas užarti daugiau, nei 15 hektarų pluoštinių kanapių, nes vietoj leistino 0,2 procentų THC jo augaluose buvo rasta 0,303 procento.
Nors toks THC kiekis kanapėmis svaigintis sąlygų nesudaro, laukus ūkininkui teko užarti.
Būtina pažymėti, kad nusikalstamo pasaulio atstovai, uždirbantys didelius pinigus iš narkotinių medžiagų prekybos, aktyviai stebi situaciją kiekvienoje valstybėje ir visada nukreipia savo dėmesį ten, kur yra švelnesnė atsakomybė.
Todėl teisėsaugos institucijos, remdamosios užsienio kolegų patirtimi taip pat nepritaria atsakomybės švelninimui.
Turės praeiti dar daug laiko, kol bus taip, kaip sakoma lietuvių liaudies dainoje:
„Aš pasėjau kanapėlę ant marių kraštelio,
Oi lilia, kanapėlę ant marių kraštelio.
Ir išdygo kanapėlė ant marių kraštelio..."
Norintiems daugiau sužinoti apie kanapių naudojimo pliusus bei minusus ir išgirsti teisininko nuomonę apie kanapių teisinį reglamentavimą bei visai neseniai paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę už kanapes pirmos instancijos teisme, siūlau pažiūrėti mano pokalbį Respublikos TV studijoje su Kanapinės krautuvės savininke Natalija Čučuk ir advokatu Mažvydu Misiūnu:
https://youtu.be/SQBmpT8mGUs?si=Bz_jxVSfeuwxkmxY
Naudoti šaltiniai:
Kanapių naudojimas medicininiais tikslais: Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reguliavimo ypatumai, iššūkiai ir perspektyvos.
Monografija
Autorius dr. Mindaugas Lankauskas
Ūkininkai mėgina įteisinti naują kultūrą - pajamos 100 tūkst. eurų iš hektaro.
Rašyti komentarą