Gintaras Furmanavičius: Apie reitingus

Į paskutinį savo ketvirtadalį įžengę 2024-tieji metai yra išskirtiniai. Visame pasaulyje prie balsadėžių atėjo ir dar ateis daugiau rinkėjų, nei bet kada anksčiau, nes mažiausiai 64 pasaulio šalyse vyksta nacionaliniai rinkimai. 

Šiose valstybėse gyvena apie pusę pasaulio gyventojų, todėl vykstantys nacionaliniai rinkimai daugelio šalių gyvenimui turės įtakos bent keleriems ateinantiems metams.

Mano giliu įsitikinimu svarbiausi šiemet rinkimai vyks lapkričio 5 dieną Amerikoje, kur bus renkamas šios šalies prezidentas. 

Mūsų teisingoje žiniasklaidoje artėjantys Amerikos prezidento rinkimai nušviečiami ypatingai šališkai, dažnai norimą ir taip laukiamą aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų didmiesčių gyventojų favoritės Kamalos Harris laimėjimą vaizduojant kaip neišvengiamą. 

Tačiau vienas objektyviausių apklausas skelbiantis portalas „Rasmussen Reports" piešia kitokį vaizdą.

Štai rugsėjo 26 dieną portalas skelbia: „Trečią savaitę iš eilės buvęs prezidentas Donaldas Trumpas lenktynėse dėl Baltųjų rūmų dviem taškais lenkia viceprezidentę Kamalą Harris. 

Naujausia „Rasmussen Reports" nacionalinė telefoninė ir internetinė apklausa rodo, kad jei rinkimai vyktų šiandien, 48% tikėtinų JAV rinkėjų balsuotų už D. Trumpą, o 46% - už K. Harris. 

Trys procentai teigia, kad balsuotų už kurį nors kitą kandidatą, o du procentai yra neapsisprendę."

Apie rinkimus Amerikoje dar bus laiko pakalbėti, o dabar grįžkime į Europą. Čia taip pat vyksta įdomūs dalykai. 

Štai praėjusį sekmadienį vyko rinkimai 9 milijonus gyventojų turinčioje Europos valstybėje Austrijoje. Juos pirmą kartą laimėjo dešinioji Laisvės partija, surinkusi 29 procentus rinkėjų balsų.

Štai kaip tai buvo pateikta niekada nemeluojančioje ir aukščiausius žurnalistinės etikos ir skaidrumo standartus demonstruojančioje LRT: „Rinkimus Austrijoje laimėjo nacių įkurta prorusiška partija: gavo 29 proc. balsų." 

Toliau LRT panikuoja dar labiau: „Tačiau Vidurio Europoje plinta antiukrainietiškos ir antieuropietiškos nuotaikos, o Europos kraštutiniai dešinieji džiūgauja, kad jų populiarumo banga neslūgsta."

Ir tikrai, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų didmiesčių gyventojai turi pagrindo nerimui. Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) ir Europos kultūros fondo (EKF) parengtoje ataskaitoje teigiama, kad „šių metų balsavimo modeliai ir apklausų duomenys rodo, jog ES artėja prie etniškesnio, uždaresnio ir ksenofobiškesnio „europietiškumo" supratimo, kuris galiausiai gali tapti iššūkiu Europos projektui".

Kraštutinių dešiniųjų partijų pirmosios vietos Europos Parlamento rinkimuose Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Vengrijoje bei stiprūs rezultatai Nyderlanduose ir Vokietijoje taip pat paskatino smarkiai išaugusį antiimigracinį diskursą, ko pasekoje Vokietija net pradėjo kalbėti apie sienų pridarymą, kas iš esmės tampa grėsme Šengeno erdvei. Tas pačias tendencijas rodo ir nacionaliniai rinkimai daugelyje Europos valstybių.

Statistika skelbia, kad kai kurie Vidurio ir Rytų Europos gyventojai nusivylė realia narystės ES nauda, o rinkimų rezultatai tokiose šalyse, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija ir Kroatija, parodė, kad antiimigracinė politika bei euroskepticizmas vis labiau normalizuojasi ir ima viršų prieš taip nuožmiai diegiamas europietiškas vertybes.

Tokiame europiniame fone Lietuva pasitinka svarbiausius pastarojo meto savo rinkimus. Socialiniuose tinkluose dažnai tenka girdėti teiginį „jei rinkimai ką nors lemtų, jie būtų uždrausti".

Tikėti tuo ar ne - kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Plačiai žinomas portalas „Time" dar praėjusių metų pabaigoje balais įvertino valstybėse vyksiančių rinkimų Laisvės ir teisingumo rodiklį.

Lietuvoje gegužės 12 dieną jau įvykę prezidento rinkimai bei spalio 13 dieną vyksiantys parlamento rinkimai įvertinti skaičiumi 0,89. 

Toks pats balas yra paskirtas Islandijai. Palyginimui - Belgijoje šis balas yra 0,97, Kroatijoje 0,86, Čekijoje 0,95, Suomijoje 0,96, Rumunijoje 0,86, Jungtinėje Karalystėje 0,93, Amerikoje 0,83, Europos Sąjungoje 0,91.

Šie skaičiai leidžia su aukščiau minėtu teiginiu apie rinkimus nesutikti. Taip pat, kaip ir netikėti nuolat mums peršamomis „apklausomis". 

Štai jums pavyzdys. Neigiamai ir greičiau neigiamai Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veiklą birželį įvertino net 60,7 procento apklaustųjų.

Šią savaitę, Seimo rinkimų išvakarėse skelbiami reitingai mums bando įteigti, jog „didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gyventojų sako, kad naujajam Ministrų kabinetui ir toliau turėtų vadovauti Ingrida Šimonytė. 

Tai, kad premjero postą derėtų užimti pastarajai politikei, įvardija 17 procentų respondentų". Kaip tai suprasti, tikrai negaliu paaiškinti, bet akivaizdu, kad abu teiginiai prieštarauja vienas kitam. 

Būtina pažymėti, kad „pasak apklausos, simpatijas dabartinei premjerei daugiausia reiškia didmiesčių gyventojai bei aukštesnio išsimokslinimo asmenys."

Nesupykite, tamsuoliai, gyvenantys ne didmiesčiuose, bet dabar jau man akivaizdu, kad tai eiliniai bandymai manipuliuojant apklausomis sužaisti su neapsisprendusiais, kurių, anot apklausos yra net 17,3 procento. 

Dar pavojingiau atrodo 11,6 procento, kurie teigia iš viso nebalsuosiantys rinkimuose. Už tradiciškai susiskaidžiusius „opozicinius" smulkių kunigaikščių vadovaujamus politinius darinius anot apklausos ketina balsuoti 6,8 procento apklaustųjų.

Dabar noriu jums priminti visai neseniai įvykusius rinkimus į Europos parlamentą. Tai mažiausiai lietuviams įdomūs rinkimai, juose visada dalyvauja mažiausias rinkėjų procentas. 

Šių metų pavasarį rinkimai pritraukė vos 28,35 procento balso teisę turinčių gyventojų.

Nežiūrint to, Lietuvos lenkų rinkimų akcija juose surinko 5,78 procentus rinkėjų balsų, Tautos ir teisingumo sąjunga - 5,45 procento, Regionų partija 5,25 procento, Taikos koalicija - 3,51 procento.

Tuo tarpu šią savaitę skelbiamoje apklausoje sakoma, kad nei viena šių politinių jėgų spalio 13 dieną nesurinks 2 procentų rinkėjų balsų. Ir jie rimtai nori, kad mes tuo patikėtumėm? Aš jau greičiau ir vėl patikėsiu Kalėdų seneliu.

Nereikia pamiršti ir praėjusių 2020 metų rinkimų, kur įvairių manipuliacijų dėka į Seimą pateko Laisvės partija ir nepateko lenkai, kuriems pritrūko vos 0,2 procento balsų. Net neabejoju, kad šiuose rinkimuose vėl įvyks nemažai stebuklų. 

Kaip to išvengti? Labai paprastai - ateiti į rinkimus ne tik patiems, bet ir visomis jėgomis stengtis atsivesti kuo daugiau bendraminčių, kuriems Ingrida Šimonytė nėra svajonių premjeras. Tam yra dar viena labai svari priežastis.

Prisiminus 2020 metų rinkimus, nuo apklausų ir reitingų rezultatų labiausiai nutolo konservatoriai. Šia partija rinkimų dieną pasitikėjo net 10,36 procento daugiau balsavusių rinkėjų, nei buvo prognozuota apklausose ar rodė paskutiniai prieš rinkimus paskelbti partijų reitingai.

„- Kodėl man skauda akis? - paklausė Neo.

- Nes pirmą kartą jas atmerkei", - dar 1999 metais atsakė Morfėjus Neo filme „Matrica".

Nuo to laiko praėjo ketvirtis amžiaus. Dabar jau 2024 metai. Ar jūs vis dar bijote akių skausmo? O gal dabar jau pats laikas atmerkti akis?

`Nuomonės autoriaus pozicija nebūtinai sutampa su redakcijos, už nuomonę atsako autorius