Jurgita Žemaitytė: Mes ne prieš mokesčius. Mes prieš švaistymą

Kalbėkime aiškiai - šiaušiasi ne todėl, jog gaili pinigų gynybai, ne todėl, kad galvoja gyvenantys ramiausiame rojaus užkampyje. Priežastis daug paprastesnė - gyventojai netiki, kad pinigai nebus iššvaistyti! Ir jie turi pilną teisę abejoti skaidrumu.

Tie, kurie jau pamiršo auksinių šaukštų istoriją, puikiai prisimena istorinį renginį Vilniuje. Priminti, kiek pernai kainavo lemputės NATO viršūnių susitikimo renginiuose? 1,5 mln. eurų! O garsas - 0,5 mln.! Mobilus ryšys - net 2,8 mln.! Šios dienos „herojai“ - matijošaičiai su džiugeliais iš Seimo - tik gėlytės, palyginus su vasaros pinigų tratinimu!

O bėda ta, kad gynyba - na velniškai svarbus reikalas. Ir, žinoma, ne visai viešas reikalas. Na negalima sudėlioti į internetą čekių, ką, kiek, už kiek, kada ir kaip pirksime - nes priešas čekius pamatys. Kita vertus, kadangi daugelis derybų, strateginių pirkimų turi vykti slapta, atsiranda puiki terpė nešvariems reikalams.

O visuomenei vėl bus aiškinama, jog reikėjo labai skubėti, nebuvo laiko delsti, darėme, kaip tada atrodė geriausia... Visa ši tirada vis dar skamba galvoje nuo pandemijos pradžios, kai „būtinai reikėjo skubiai užsakyti 15 milijonų dozių vakcinų, nes kitaip visi mirs!“ O dabar sėkmingai pilame tas vakcinas lauk ir niekas nieko negali pakeisti. „Susitarimai slapti, sutartis privaloma vykdyti“.

Tas pats ir kalbant apie stadioną, su kurio mokestis gynybai priešinamas. Kuris vilnietis nenori savo mieste turėti padoraus stadiono, kuriame ir futbolą pažiūrėtume, ir į gerą koncertą nueitume? Norim! Bet, kai eilę metų žmonės mato, kiek išleista pinigų tam stadionui, nors jo kaip nėra, taip nėra, dažnas jau sako: ai, tai gal jau nebereikia!

Jei žmonės matytų, tvirtai žinotų, jog kiekvienas jų sumokėtas centas keliauja ne kažkam į kišenę, o tam, kam buvo skirtas - viskas būtų kitaip. Kalbėtume mes apie gynybą, sveikatos sistemą, švietimą ar bet kurią kitą sritį.