Jūrinės bendruomenės renesansas Klaipėdoje

Pastaruoju metu stebime aktyvesnį jūrinės bendruomenės vaidmenį Klaipėdos gyvenime. Iš dalies, tai yra susiję su aktyvių, naujos kartos klaipėdiečių įsiliejimu į jūrinės bendruomenės veiklą.

Vienas iš tokių žmonių yra kapitonas, jūrininkų įdarbinimo įmonės savininkas, Jūrininkų įdarbinimo asociacijos vadovas Artur Truš.

Esate veiklos žmogus, daug laiko skiriate visuomeninei veiklai, kas padeda jums siekti užsibrėžtų tikslų, kokias svarbiausias savybes žmoguje labiausiai vertinate?

Iš prigimties esu kuklus žmogus. Visada savęs klausiu, ką šiandien galėjau padaryti daugiau ir geriau, negu padariau.

Reikalauju iš savęs daug, niekada neklausiu, ką dėl bendro reikalo padarė kiti. Visada svarbiau, ką dėl bendro reikalo padariau aš pats.

Dideli darbai ateina po kasdienių smulkių darbų. Dažnai sakau sau nesustoti, nes sunkumai padaro mane stipresniu.

Anksčiau ar vėliau, atkaklumas virs sėkme. Esu neabejingas pasauliui, padedu kitiems. Gyvenime nėra neįmanomų dalykų, nėra neįveikiamų kalnų, nėra neperplaukiamų jūrų. Stiprus tikėjimas ir valia, atkaklus darbas ir kantrybė atneša rezultatą.

Iš kiekvieno neįmanomo, galima išspausti labai daug įmanomo. Tai yra paprasti, bet mano kelyje pagrindiniai principai, kurie padeda artėti prie svajonės.

Tai yra mano kuprinės gyvenimo instrumentai, su kuriais aš žengiu per pasaulį, o mano šeimos palaikymas, bendražygiai, noras padėti žmonėms, jų parama yra mano pagrindinis variklis, kuris mane įkvepia siekti savo tikslų.

Papasakokite, kaip jūs įsitraukėte į Klaipėdos jūrinės bendruomenės veiklą?

2020-tieji – labai keisti metai. Visas pasaulis atsidūrė ten, kur dar niekada nebuvo. Nematoma viruso karūna sustabdė žmogų.

Radikaliai pakeitė žmogaus kasdieninį elgesį, bet ne mąstymą. Jau kurį laiką galvojau, kad norėčiau savo sukauptas žinias, patirtį ir kontaktus tarptautiniame jūriniame versle panaudoti plačiau.

Jūriniame pasaulyje kelias jau buvo nemenkai nužingsniuotas. Pradėjęs nuo jūrinių studijų, vėliau praktikanto darbų jūroje ir nuėjęs iki laivo kapitono, buvau įkūręs jūrinį verslą Lietuvoje ir užsienyje.

Bet visada mąsčiau, kad galiu daugiau duoti, negu paimti. Norėjosi visuomeniškai įsitraukti į jūrinės bendruomenės reikalus, įsipareigoti sprendžiant jūrininkų problemas.

Su Jūrininkų sąjungos pirmininku Aleksandru Kaupu, abu sukirtome rankomis ir pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Aleksandras, einantis organizacijos vadovo pareigas, buvo kupinas idėjų, entuziazmo pakeisti situaciją.

Gerąja žodžio prasme, pagavome „vaibą“ ir „fylingą“, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį tarp Jūrininkų sąjungos ir mūsų įmonės, ir prasidėjo nuoseklus, kryptingas darbas, tikrinant jūrinės bendruomenės pozicijas. Kiek vėliau prie mūsų prisijungė Kapitonų klubas ir LAJM (Lietuvos aukštojo jūreivystės mokykla).

Tuo metu dar miglotai suvokiau, kokios plačios veiklos galimybės atsiveria ir kiek daug prasmingų, reikalingų darbų galima padaryti.

Kiek daug malonumo ir pasitenkinimo sukelia, vardan jūrinės bendruomenės nuveikti darbai. Šiai veiklai paskyriau ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus.

Visi negailėdami savo laiko, jėgų, pastangų, kam rūpėjo jūra ir jūrininkai, kibome į darbus. Viešai buvo įvardinti būsimi darbai ir žiūrint iš laiko perspektyvos, pavyko nemažai nuveikti.

Svarbiausi tikslai liko tie patys, bet kai kuriais atvejais, pasistūmėta dėl jų išsipildymo: geriau apmokamos darbo vietos, geresnės darbo sąlygos jūreiviams, palanki mokestinė aplinka, daugiau socialinio saugumo, jūrinio konkurencingumo didinimas, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, didesnė raiška pasaulyje, išskirtinių sąlygų kūrimas Lietuvos jūrininkams, pagalba LAJM siekiant stiprinti jos akademinį potencialą, jūrinės edukacijos moksleiviams. Vėliau sekė Jūrininkų įdarbinimo įmonės asociacijos įkūrimas, kad jūrininkų ir jūrinio sektoriaus balsas būtų dar labiau girdimas, žinomas ir pripažįstamas visoje Europoje.

Visada siekiau ir tebesiekiu padėti išplėsti lietuvišką jūrinį verslą už Lietuvos ribų. Būti geresniais už kitas šalis ir parodyti visai Europai, kad Lietuva gali būti sėkmingu lyderiu jūriniame versle.

Ką galėtumėte pasakyti apie jaunąją jūrininkų kartą? Ar išlieka susidomėjimas jūrininko profesija?

Jūrininko profesija išlieka įdomi ir svarbi. Ši profesija reikalauja stipraus charakterio, ištvermės ir gebėjimo dirbti komandoje.

Šiuolaikinis jaunimas, kaip ir kiekvienas žmogus yra unikalūs, tačiau jeigu jie jaučia meilę jūrai ir laivams, siekia nuolatinio tobulėjimo, jų karjeros galimybės yra neribotos.

LAJM šiuo metu studijuoja virš 800 studentų iš Lietuvos ir pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Dauguma absolventų dirba užsienio laivuose, o jų karjeros neriboja valstybių sienos. Jūrininkų poreikis visame pasaulyje išlieka didžiulis.

Labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie jaunųjų jūrininkų įgūdžių ir tarpininkauti organizuojant studentų praktiką gerose užsienio laivybos kompanijose.

Tai yra ne vienadieniai tikslai. Atlikę praktiką, po LAJM baigimo, kadetai turi išskirtinę galimybę rinktis geras, nuolatines darbo vietas.

Mūsų komandos nusiteikimas ir mąstymas jūrininkų naudai kalba apie save.

Mes kruopščiai ir atkakliai, iš laivų savininkų reikalaujame išskirtinių darbo sąlygų sudarymo mūsų jūrininkams, jiems įsidarbinant laivuose su Europos sąjungos vėliava.

Viena naujausių, Klaipėdos jūrininkų bendruomenės iniciatyvų, moksleivių jūrinės edukacijos projektas visame mieste. Papasakokite apie tai plačiau.

LAJM  yra paruošusi jūrinės edukacijos programas, kurios skirtos ugdyti moksleivių jūrinį mentalitetą ir suteikti žinių apie jūrinę kultūrą, laivus, jūreivystę ir kitas susijusias temas.

Tačiau jai nepavyko susitarti su mokyklomis dėl šių programų įgyvendinimo. Mokyklų pagrindinis motyvas yra nenoras atsisakyti akademinių valandų, kurias jau moksleiviai yra pasirinkę ir, be abejo, finansavimo trūkumas.

Pilotinės pamokos Gabijos ir Uostamesčio progimnazijose bei Kadetų mokykloje parodė, kad vaikai ir jų tėveliai susidomėjo šia iniciatyva.

Moksleiviai, pasirinkę šią programą, visus mokslo metus ją noriai lankė. Tačiau norisi, kad visų Klaipėdos mokyklų 4-8 klasių vaikams tokios jūrinės edukacijos pamokos būtų prieinamos.

Klaipėda ir Lietuva turi veidu atsisukti į jūros horizontą ir žiūrėti plačiai atmerktomis akimis. Abiejomis akimis. Jūrinės profesijos yra suprantamos, kaip profesinės veiklos dirbant tiek jūroje, tiek krante.

Moksleiviai, turintys žinių apie jūreivystę ir visą vandens transporto sektorių, galės rinktis norimą profesinę veiklą, susijusią su jūrų laivavedyba, laivo inžinerija, laivų statyba ir remontu, jūrų uosto veikla, jūrų transporto logistika ir kt.

Tai išplėtotų jų karjeros galimybes tarptautinėje darbo rinkoje ir reikšmingai prisidėtų prie miesto bei šalies ekonomikos augimo.

Kokios galimos profesinės perspektyvos jūroje, kuo svarbi jūrinė edukacija?

Šiuolaikiniame vandens transporto sektoriuje greitai didėja profesinės veiklos sričių, kurios jau gerokai nutolusios nuo tradicinės jūreivystės.

Pavyzdžiui, vien dėl sparčios atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros ir jūrinio vėjo jėgainių parko statybos artimiausiu metu itin reikės vėjo jėgainių turbinų inžinierių, parkus aptarnaujančių specialiųjų laivų jūrininkų, dronų operatorių ir duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų, negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių logistikos inžinierių, projektų vadovų ir kt.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, nuo spalio taps Vilnius TECH dalimi bei pradės rengti specialistus jūrinio vėjo jėgainėms, siūlys magistrantūros ir doktorantūros studijas.

Klaipėdos uostas yra vienas didžiausių Baltijos regione, jo veikla turi reikšmingos įtakos miesto ir šalies ekonomikai. Nuosekli uosto veiklos plėtra didina kvalifikuotų specialistų poreikį.

Mokinių supažindinimas su jūrinėmis profesijomis suformuotų mokinių nuomonę apie šiuolaikinį jūrų transporto sektorių ir paskatintų rinktis profesinę karjerą, susijusią su šiuo sektoriumi. Tai sudarytų sąlygas apsirūpinti aukštos kvalifikacijos specialistais ateityje.

Jūrinės edukacijos pamokos praturtintų mokinių ugdymo programą ir skatintų jų domėjimąsi mokslu, technologijomis, inžinerija, menu ir matematika (STEAM). Tai prisidėtų prie bendros švietimo kokybės gerinimo ir mokinių motyvacijos didinimo.

Ko reikia, kad mokinių jūrinės edukacijos programa būtų įgyvendinta?

Siekiant užtikrinti jūrinės edukacijos pamokų prieinamumą visiems Klaipėdos mokyklų 4-8 klasių mokiniams, reikalinga miesto iniciatyva ir finansinė parama.

Siūlau, kad savivaldybė šios programos įgyvendinimui skirtų 50 proc. ar net 100 proc. ilgalaikiam šių programų finansavimui.

Tai būtų didelis paskatinimas ir parama vaikų jūrinei edukacijai. Be to, būtų tikslinga papildyti Klaipėdos miesto ugdymo tvarką taip, kad visos miesto mokyklos būtų skatinamos rinktis siūlomą neformaliojo švietimo jūrinės edukacijos programą.

Norint, kad ši edukacinė revoliucija pasiektų kiekvieną Klaipėdos moksleivį, reikalingas miesto ir savivaldybės įsipareigojimas. Finansavimas– tai ne išlaidos, tai investicija į mūsų vaikų ir visos šalies ateitį.

Siūlau, kad savivaldybė skirtų reikiamus išteklius, kad kiekvienas vaikas galėtų išmokti ne tik matematikos, literatūros ar kitų svarbių pamokų, bet ir suprastų jūreivystės svarbą bei profesines galimybes.

Klaipėda turi unikalią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip jūrinė edukacija gali būti integruota į ugdymą. Tai ne tik pagerintų švietimo kokybę, bet ir padėtų jaunimui atrasti savo aistras ir karjeros kelius. Klaipėdos mokyklos gali ir turi tapti tiltu tarp praeities tradicijų ir ateities galimybių.

Klaipėdos miesto savivaldybėje, birželio 19 d. pristatėme jūrines edukacijos planą. Ir atrodo, ledai pajudėjo. Jūrinės edukacijos planas Klaipėdoje įgauna istorinį pagreitį. 

Su Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vadovais, aptarėme tolimesnius veiksmus ir jau 2024-2025 metais planuojame įvesti neformalią jūrinę edukaciją daugumoje Klaipėdos progimnazijų.

Dėkoju Jums už pokalbį, sėkmės įgyvendinant svarbius Klaipėdai ir visai Lietuvai darbus.

Nuomonės autoriaus pozicija nebūtinai sutampa su redakcijos, už nuomonę atsako autorius