Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Ar Donaldas Trumpas subombarduotų Maskvą?

 Kalbos, kalbelės 

Donaldas Trampas lėšų rinkimo renginio metu tėškė pareiškimą, kad jei tuo metu būtų buvęs JAV prezidentu, būtų subombardavęs Maskvą, reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei užpultų Pekiną, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną.

Tikėtai netikėti posūkiai kandidato į JAV prezidentus retorikoje. Visai neseniai Trampas labai gyrė Si Dzinpingą, kaip tvirtą lyderį ir gerą draugą. Tačiau šiame, globalių turbulencijų purtomo pasaulio, etape, galimai būsimas JAV prezidentas greičiausiai nutarė imtis pasaulio lyderio ir gelbėtojo rolės. Todėl, pirmiausia, ėmėsi Jungtinių Valstijų reputacijos reikalų, kad „pasaulis vėl gerbtų amerikiečius“.

Nors JAV ir Kinija stovi ant ekonominio karo slenksčio, D. Trampas paskelbė, jog svarstys galimybę įvesti Pekinui didesnius nei 60 procentų tarifus.

D. Trampas pirmą kartą viešai pagrasino bombarduoti Maskvą, nors 2022 m. nutekintame telefono pokalbyje Donaldas esą vienam draugui prisipažino, kad tokį grasinimą išsakė pačiam Putinui į akis.

Kaip reaguoti į tokias JAV politiko kalbas? Be jokios abejonės, tai – rinkiminė žodžių ekvilibristika, siekiant įgyti kuo daugiau rinkėjų palankumo. Tačiau Trampas puikiai suvokia, kad amerikiečiams, norint jaustis saugiems ir svarbiems, būtina atgauti prarastą JAV įtaką ir galybę. Ar grasinimai Rusijai ir Kinijai tik žodžiai, ar realūs įspėjimai? Nenuvertinkim D. Trampo. Kad ir ką apie jį begalvotume, jam svarbiausia JAV galybė ir daugumos rinkėjų parama. Prisiminkime, kuomet 2017-aisiais Donaldas pagrasino nušluoti Šė Korėją nuo žemės paviršiaus ir pasiuntė karinę flotilę link pusiasalio. Kai kurie JAV politikai anuomet jau žegnojosi, bijodami artėjančio karo.

Bet kuriuo atveju, šiandien tai skamba, kaip dar viena vinis į Putino Rusijos karstą, didėjančio ekonominio ir karinio spaudimo fone.

 Proveržiai 

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista panaudoti prancūziškus ginklus, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, prieš taikinius Rusijoje, iš kurių Maskva atakuoja Ukrainą.

„Manome, kad turėtume leisti jiems neutralizuoti karinius objektus, iš kurių šaudomos raketos, ir iš esmės karinius objektus, iš kurių puolama Ukraina. <…> Ukrainos žemė atakuojama iš bazių Rusijoje, tad kaip paaiškinti ukrainiečiams apsaugoti savo miestus... jei jiems neleidžiama pataikyti į tašką, iš kurio paleidžiamos raketos?“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

Ačiū Dievui, ar dar kažkam, kas nušvietė Makrono protą. Mes, Zelenskis, Ukrainos ir kai kurie Lietuvos politikai tai „kalame“ diena iš dienos, tačiau prireikė dviejų metų, dešimčių sugriautų miestų ir šimtų tūkstančių aukų, kad suvokimas apsigyventų politikų smegenyse.

Tai tikrai labai sveikintinas ėjimas ir jau eilinis, dar vienas smūgis Putinui į paširdžius.

Baltieji rūmai taip pat peržiūri savo „raudonąsias linijas“. JAV prezidentas Džo Baidenas svarsto atsakomąsias priemones, siekdamas nubausti Kiniją už pagrindinių technologijų tiekimą Maskvai, ir žada panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškus trumpojo nuotolio ginklus atakoms prieš karinius objektus Rusijos teritorijoje. JAV valstybės sekretorius Antoni Blinkenas pridūrė, kad D. Baideno administracija „pritaikys ir pakoreguos“ savo poziciją priklausomai nuo situacijos mūšio lauke.

Tai aiškiau nei aiški užuomina Rusijai nebesiplėšyti, kovojant dėl Ukrainos stepių ir kaimelių, nes Kremliaus iniciatyva bus pažabota JAV trumpojo nuotolio raketomis.

 Veiksmai 

Rusijos pajėgos stengiasi užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, kad priverstų Kijevą sėsti prie derybų stalo. Kol kas rusai turi sviedinių, raketų ir kitų kovos priemonių persvarą. Ir nors į frontą jau pradėti tiekti JAV ginklai, prireiks dar kelių savaičių, kol turima ginkluotė pasieks reikiamą lygį.

„Įšaldykime konfliktą, ir mes liksime ten, kur esame, nes kitaip mes toliau žudysime“, – taip šią Rusijos diplomatinę poziciją karu perteikia Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas.

Pasak jo, Kijevui reikia bent 60 Vakarų naikintuvų, kad galėtų dengti fronto liniją, o atsižvelgiant į kontaktinės linijos ilgį ir kovų intensyvumą, 100-120 tokių orlaivių būtų „optimalu“.

Rusijos okupacinės pajėgos paryčiais atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis. Kh-101 paleidimai užfiksuoti iš strateginių bombonešių Tu-95MS Engelso rajone. Ukraina gali gintis ir laimėti, bet tam reikia ne tik numušinėti raketas, įskriejusias į šalies teritoriją, o taip pat naikinant lėktuvus ir kitą techniką Rusijos teritorijoje.

 Lietuvoje 

Putinas bijo atvirai grasinti Baltijos šalims. Drebėdamas dėl didėjančio Vakarų valstybių, leidžiančių naikinti karinius objektus Rusijos teritorijoje, pozicijos diktatorius švelnina toną ir virpėdamas aiškina, jog svarsto kažkokias atsakomąsias priemones. Tačiau tų priemonių aiškiai neįvardina, tik mykia, jog Ukrainos smūgiai precizinio tisklumo ginklais į Rusiją turės būti koordinuojami ir nukreipiami palydovinių NATO technologijų pagalba. O toks Aljanso įsitraukimas esą gali sukelti „pasaulinį konfliktą“.

Žiurkė kampe. Nors socialiniuose tinkluose Lietuvoje dezinformaciją skleidžiantys FSB kanalai šią žinutę kaip mat išplatino, kaip pusiau paslėptą grasinimą Lietuvai, Latvijai ir Estijai, akivaizdu, jog Putinas ir jo karo nusikaltimų bendrininkai šiandien visiškai pasimetę. Grasinti Baltijos šalims Kremlius bijo, nes puikiai suvokia, jog atviras grasinimas bet kuriai valstybei bus sutiktas, kaip grasinimas NATO.

Labai svarbu, kad Maskva Lietuvos ir mūsų kaimynių jau nebeišskiria iš bendro NATO konteksto, kas rodo, jog Kremlius laidoja viltis susigrąžinti įtaką Baltijos šalyse. Tai reiškia, kad mūsų ir sąjungininkų atlikti namų darbai jau duoda vaisių.

Tačiau budrumo prarasti nevalia. Turime neužmigti ir toliau su jūsų pagalba šviesti sprendimų priėmėjus.