Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: Maskva bijo. Labai. Ir tai yra gerai

Strateginės aplinkybės

Rusijos vladyka ir karo nusikaltėlis vakar Vakarams perdavė skysta tyrele į kelnaites pavariusios Kremliaus chuntos grasinimus. Teroristų galva Putinas perspėjo Vakarus, kad NATO narės Europoje žaidžia su ugnimi, siūlydamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smūgiams Rusijos gilumoje. Esą tai, pasak jo, gali sukelti pasaulinį konfliktą.

Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas laikraščiui „The Economist“ sakė, kad aljanso narės turėtų leisti Ukrainai smogti į Rusijos gilumą Vakarų ginklais. Tokiai nuomonei pritaria kai kurios NATO narės, tarp jų – Čekija, Nyderlandai ir Švedija. Jungtinės Valstijos kol kas santūriai reaguoja į tokius pasisakymus.

„Nuolatinis eskalavimas gali sukelti rimtų pasekmių“, – baimės pilnomis akimis sakė V. Putinas žurnalistams Taškente. „Jei tokios rimtos pasekmės atsiras Europoje, kaip elgsis Jungtinės Valstijos, turint omenyje mūsų paritetą strateginių ginklų srityje? Sunku pasakyti – ar jie nori pasaulinio konflikto?“

Kitaip sakant, nieko naujo po sena saule. Kremlius mojuoja tuo, ką turi – branduoliniu vėzdu, kuris rodo pusę šešių. Vladyka Putinas nerišliai vapalioja, kad Ukrainai smūgiams Rusijai tolimojo nuotolio ginklais reikės Vakarų palydovų, žvalgybos ir karinės pagalbos ir todėl Vakarai kare dalyvaus tiesiogiai.

Dar viena skausminga vieta, kuri išspaudė Rusijos caro ašaras, yra Prancūzijos karių siuntimas į Ukrainą. Esą tai irgi būtų žingsnis pasaulinio konflikto link.

Kalbėdamas apie NATO nares Europoje, V. Putinas sakė, kad ten esančios mažos šalys „turėtų žinoti, su kuo žaidžia“, nes jos turi mažus žemės plotus ir labai tankiai apgyvendintas teritorijas. „Tai yra veiksnys, kurį jos turėtų turėti omenyje prieš pradėdamos kalbėti apie smūgius giliai į Rusijos teritoriją“, – atvirai branduoliniu smūgiu grasino V. Putinas.

Ką visa tai reiškia?

Tai reiškia, kad Rusijos generalbalvonai ir karo nusikaltėlių klika puikiai supranta, kad Ukraina, kariaudama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip driskynas, greitai patvarkytų jos teritorijoje siautėjančią ordą. Dabar visą Rusijos generaliteto ir ordos impotenciją ir nevėkšlišką planavimą bei užduočių vykdymą kompensuoja tai, kad jie nebaudžiami gali kaupti karui reikalingus resursus suskyne ir tik peržengę Ukrainos sieną atsiduria ugnies zonoje. Atkirtus logistinę paramą, naikinant ordos sankaupas ten, kur jos ima telktis – Rusijos Federacijos viduje, rusams grėstų sutriuškinimas ir gėdingas pažeminimas.

Tuo tarpu Prancūzijos ir kitų NATO/ES šalių karių siuntimas į Ukrainą pagal JT Chartijos 51 straipsnį, užtikrinantį galimybę bet kurioms šalims gelbėti nuo agresoriaus užpultą auką, suteikiant bet kokią pagalbą, iš esmės reikštų raudonų linijų atsisakymą, visų pirmą, pačių vakariečių galvose.

Štai dėl ko spazmuose blaškosi Putinas. Pagaliau kilpa pradeda veržti tą vietą, kur turėtų būti jo kiaušiai. Tačiau visų šitų grasinimų alogiškumą rodo paprastas faktas: jei driskiai taip bijo, kad Ukrainai bus leista naudoti ginklus jų teritorijoje, jie pripažįsta ir suvokia, kad tai reikštų Rusijos ir karo pabaigą. Iš to seka paprastutė, nuogutėlė it blynas tiesa, kad negalėdama lygiaverčiai kariauti ir atstovėti prieš Ukrainos gynybą, pasaulinė branduolinė degalinė neturi jokių šansų prieš aljanso ar atskirų jos didesnių šalių karinę jėgą.

Todėl lieka tik grasinimai ir tulžis. Konvencinių pajėgų antram frontui atidaryti Vakaruose Maskva neturi net su sąlyginai nedidele Lietuva, ką ten kalbėti apie Suomiją ar Lenkiją (atmetus viso aljanso įsitraukimą). O vien bandymas naudoti masinio naikinimo ginklus baigtųsi žaibiškais smūgiais į visas driskių pozicijas, štabus ir vadovavimo bei ryšio punktus ne tik Ukrainoje. Jei mažytis lėtas bepilotis ukrainiečių orlaivis gali perskristi beveik 2000 km Rusijos Federacijos teritorijoje ir sunaikinti radarą, kuris skirtas tokius dronus bei kitus oro taikinius aptikti, belieka tik įsivaizduoti, kas būtų šimtams balistinių ir sparnuotųjų raketų kertant per visus suskių karinius objektus.

Už branduolinius ginklus atsakingi rusų antpečiai tą puikiai žino, ir netgi gavę įsakymą juos panaudoti, to nepadarytų. Arba dar blogiau chuntai – atsigręžtų prieš ją pačią.

Koks, atrodytų, neadekvatus Putinas ir jo emisarai bebūtų, jie tą tikrai supranta.

Reikšmingi postūmiai 

Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Briuselyje kartu su Belgijos premjeru Aleksanderiu De Kro pasirašė dvišalį susitarimą dėl Belgijos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo ir ilgalaikės paramos srityje.

Dokumente įtvirtinama nuolatinė Belgijos parama per visą dešimties metų susitarimo galiojimo laikotarpį. Šiais metais Belgija Ukrainai skirs ne mažiau kaip 977 mln. eurų karinės pagalbos ir suteiks 30 lėktuvų F-16. Pirmieji naikintuvai turėtų būti pristatyti jau šiais metais. Tiesa, Belgijos premjeras nurodė, kad suteiktais F-16 Ukraina negalės smogti suskiams Rusijoje. Ši nuostata, manome, pasikeis, jei JAV duos tokį leidimą ateityje.

Bet kokiu atveju, tai yra labai stiprus susitarimas. Trisdešimt naikintuvų, žinoma, ne trys šimtai, tačiau neabejotinai tai reikš, kad nebaudžiama rusų aviacinių (ir sklendžiančių) bombų mėtymo era baigsis. Be toliašaudės ginkluotės ir leidimo ja likviduoti taikinius Rusijos teritorijoje, vakarietiška aviacija yra kitas karo eigą galintis pakeisti veiksnys. Mažų mažiausiai, tai sustabdytų nuolatinį gynėjų pozicijų ir civilinės infrastruktūros bombardavimą.

Tai, kad masiškesnis F-16 orlaivių perdavimas galimas artimiausioje ateityje rodo ir Švedijos gynybos ministro pareiškimas. „Švedija stabdo planus siųsti naikintuvus „Gripen“ į Ukrainą tam, kad būtų galima perduoti naikintuvus F-16“, – sakė jis vakar Briuselyje naujienų agentūrai TT.

Pats laikas ordai apsigręžti ir nelaukiant garantuoto sunaikinimo, judėti į Kremlių – ten yra neatliktų darbų, pavyzdžiui, pakarti žemyn galva vieną tokį fiurerį, labai panašų į kandį.

Susitarime taip pat numatyta pagalba saugumo srityje, dvišalis bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje, parama Ukrainos taikos formulei, griežtesnės sankcijos, žalos atlyginimas, agresoriaus patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, konfiskuoto Rusijos turto panaudojimas Ukrainos reikmėms ir pagalba ekonomikai atkurti ir atstatyti.

Veiksmai ant žemės 

Iranas tiekia Rusijai naujausias aviacines bombas, skirtas atakoms Ukrainoje, rašo „Bild“. Rusams džiūgaujant dėl numušto „ukrainiečių drono Kursko srityje“, pasirodė, kad tai buvo šiknarankių valdomas iš Irano gautas sunkusis Irano bepilotis lėktuvas „Qods Mohajer-6“. Jis gabeno naujausias Irano valdomas aviacines bombas „Qaem-5“ („Qaim-5“), kurios Irane pradėtos naudoti tik 2019 m. Dronas, matyt, buvo skirtas atakuoti Sumų regioną, tačiau dėl nemokšų ordos pilotų – kad tokių atvejų būtų daugiau – sudužo.

Anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos aukšto tikslumo bombų „Qaem-5“ Ukrainoje nenaudojo.

Po daugiau nei savaitės pertraukos, skirtos persigrupuoti, po to, kai pagaliau perėmė Novomichailivkos kontrolę, driskiai sutelkė pastangas fronto pietvakariuose. Naujas jų tikslas – Konstantinivka. Ji yra strateginis šio fronto ruožo ryšių ir logistikos mazgas, todėl ukrainiečiams ją praradus, būtų susilpnintos galimybės ginti Vuhledarą, kuris yra kertinį fronto tašką šiame ruože.

Naujam tikslui pasiekti rusai permetė dvi pilnas brigadas ir papildomus keturis atskirus pulkus, sustiprintus šarvuota technika, tarp jos ir tankai T-90. Be to, orda yra gerai aprūpinta dronais, o tai, kad „Lancetus“ jie naudoja ne tik technikai ar minosvaidžių pozicijoms atakuoti, bet ir atskiriems gynėjų kariams, girdime jau ne pirmą kartą, bet iš pirmų lūpų.

Atrodo, kad rusai naudojasi tuo, kad ukrainiečiai turėjo sustiprinti frontą prie Charkivo, dėl to jų gynyba pietryčiuose susilpnėjo. Artimiausiu metu greičiausiai matysime krūvas ordos lavonų į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo Novomichailivkos.

 Lietuvoje 

Vakar Pabradėje, stovykloje „Herkus“, vyko JAV rotacinių batalionų pasikeitimo ceremonijoje, buvo suskleistos 3-67 tankų ir 1-9 artilerijos batalionų vėliavos bei išskleistos naujų JAV kariuomenės rotacinių pajėgų 2-8 kavalerijos ir 1-82 artilerijos batalionų vėliavos.

„JAV dislokuoja Pabradėje jau dešimtąjį rotacinį vienetą. Nepertraukiamas amerikiečių rotacinių pajėgų buvimas siunčia žinią, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau nepaliaujamai rūpinasi Lietuvos, kaip NATO sąjungininkės, saugumu. Mūsų įsipareigojimas Lietuvos saugumui pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį yra tvirtas ir nepalaužiamas. Šiuo metu, kai regione tvyro didžiulis nestabilumas, JAV karių buvimas regione atgraso nuo agresijos ir skatina taiką, “ – ceremonijoje sakė JAV ambasadorė Lietuvoje Kara Si MakDonald.

Ir mums smagu ir labai miela matyti sąjungininkų karius, jų tankus „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinas „Bradley“.

Kaip sakė vienas mano pakeleivis kraštinėje misijoje viename Ukrainos mieste netoli fronto linijos pamatęs amerikietį: „- Dabar jau man daug ramiau.“