Karybos ekspertai: Prancūzijos kariai Ukrainos žemėje reiškia artėjantį Rusijos galą

 Strateginės aplinkybės 

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas atskleidė, kad nuo metų pradžios Rusija Ukrainoje numetė beveik 10 000 valdomų bombų. Jis paragino stiprinti oro gynybą ir sakė, kad Kijevas apie tai diskutuoja su sąjungininkais "kiekvieną dieną ir kiekviena proga".

Reikšdamas užuojautą žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms dėl gegužės 25 d. Rusijos įvykdyto trijų valdomų bombų (viena nesprogo) teroristinio išpuolio prekybos centre Charkove, per kurį žuvo mažiausiai 16 ir buvo sužeista daugiau kaip 40 žmonių, jis soctinkle pažymėjo, kad tai buvo „sąmoningas civilių gyventojų žudymas", kurį fiureris Putinas surengė vykdydamas „dar vieną genocido aktą".

Galbūt šis išpuolis buvo paskatinimas NATO Parlamentinei asamblėjai vakar pareikšti, kad būtina leisti Ukrainai smogti vakarietiškais ginklais Rusijos Federacijos teritorijoje.

Mes pridurtume – naikintuvais F-16. Daugeliui kalbant apie šiuos orlaivius kaip vieną iš pajėgumų, galinčių naikinti ordos patrankų mėsą ir gelžgalius ant žemės, mes pabrėžiame, kad svarbiausia jų paskirtis šiame kare būtų vykdyti priešlėktuvinės gynybos užduotis, o einamuoju momentu – naikinti rusų skraidykles, mėtančias bombas, ore. Ore virš Rusijos Federacijos. Būtent tam reikia ir leidimo tą daryti, ir, arkliui aišku, pačių F-16. Ne dviejų, ne dvylikos, bent dvidešimt. Pradžiai.

Priimtoje NATO PA deklaracijoje Aljanso sąjungininkės buvo eilinį kartą paprašytos paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad sąjungininkės neįvykdė savo pažadų dėl priešlėktuvinės gynybos. Šios spragos ir vėlavimai paveikė padėtį fronte. Todėl jis paragino Aljanso nares "skubiai suaktyvinti" karinės paramos tiekimą Kijevui.

Ir viena šalis, Maskvos pasiutimui, „susiaktyvino“ taip, kad jau siunčia savo karius į Ukrainą. Prancūzija dislokuos instruktorius, kurie mokys ukrainiečių karius. Ukrainos kariuomenės vadas O. Syrskis sakė, kad jau pasirašyti dokumentai, kurie leis pirmiesiems Prancūzijos instruktoriams netrukus apsilankyti Ukrainos mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei personalu.

"Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą mokyti Ukrainos karių. Tikiu, kad Prancūzijos ryžtas paskatins ir kitus partnerius prisijungti prie šio ambicingo projekto“, - soctinkle rašė generolas.

Tai strategiškai reikšminga žinia, dar vienas lūžis, kurio taip ilgai kartu su jumis laukėme.

NATO šalių profesionalūs kariai, veikiantys pagal susitarimus, formaliai, misijoje, Ukrainos žemėje reiškia, kad Rusijai ateina galas.

 Reikšmingi postūmiai 

Volodymyras Zelenskis vakar lankydamasis Ispanijoje, Madride, kartu su ministru pirmininku Pedro Sančesu pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.

Vien šiais metais Ispanija suteiks Ukrainai 1 mlrd. eurų karinę pagalbą. Per kitus ateinančius metus, ispanai skirs dar 5 mlrd. eurų paramos.

Tai labai svarbus susitarimas. ES šalys pagaliau eina teisinga linkme – jei blokas negali susitarti dėl paramos skyrimo išvien, atskiros šalys gali savarankiškai skirti paramą pagal savo išgales, ką jau daro Estija, Lietuva, Švedija, dabar ir Ispanija. Ir jokie orbanai tokios paramos vetuoti negali.

Ukrainos prezidentas sakė, kad susitarime nurodytos abiejų šalių bendradarbiavimo sritys apima humanitarinę pagalbą, ekonomikos atgaivinimą ir atstatymą, paramą Ukrainos reformoms kelyje į narystę ES ir NATO, Kijevo Taikos formulę bei sankcijų Rusijai griežtinimą.

„Šiandien su ponu Ministru Pirmininku visų pirma kalbėjomės apie tolesnį mūsų oro gynybos stiprinimą ir apie tai, kaip Ispanija gali prie to prisidėti. Informavau apie padėtį fronte, apie Rusijos pastangas išplėsti karą. Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo dar vienos Rusijos puolamosios operacijos, todėl dabar mums ypač reikia suintensyvinti bendrą darbą su partneriais siekiant didesnio saugumo ir apčiuopiamos Rusijos prievartos dėl taikos - visomis priemonėmis“, - sakė V. Zelenskis.

Mūsų nuomone, Ukrainos pergalės raktas yra Vakaruose, ES/NATO šalių sostinėse. Po daugelio susitikimų ir pokalbių Ukrainoje ir Europos šalyse su įvairaus rango politikais, visuomenininkais, sprendimų priėmėjais, nuoširdžiai manome, kad vakariečius galima būtų greičiau palenkti į raudonų linijų ištrynimo pusę, jei moraliai tvirti asmenys iš Baltijos šalių, žinantys, kaip kalbėti su senosiomis demokratijomis ir kartu suprantantys ukrainiečius ir Ukrainos padėtį, veiktų aktyviau. Tam, žinoma, reikia, kad Kijevas numatytų, paskirtų ir dirbtų su šiais Ukrainos atstovais-„ambasadoriais“ Vakarų šalims atskirame, apibrėžtame formate.

 Veiksmai ant žemės 

Ukrainiečių gamybos bepilotis lėktuvas atakavo išankstinio įspėjimo, tolimojo taikinių aptikimo radiolokacinę stotį "Voronež-M" Orsko mieste, Orenburgo srityje. Stotis yra už 1 800 km nuo Ukrainos. Tai, kad tokiu atstumu Ukrainos žvalgybos (GUR) specialiųjų pajėgų operacija buvo sėkminga, kelia ne tik džiugesį, bet, atvirai pasakysime, malonią nuostabą. Kažkas Kremliuje turės sujudėti, kažkam nukris antpečiai, medaliai ir, visko gali būti, ausys.

"Voronež-M" yra naujos kartos stacionarus antžeminis radaras, skirtas kosminiams ir aerodinaminiams objektams, įskaitant balistines ir sparnuotąsias raketas, aptikti. Nuo 2009 metų, kai Rusijoje buvo imta keisti pasenusias oro ir kosmoso erdvės stebėjimo sistemas, visoje Rusijos Federacijos teritorijoje buvo sumontuoti 9 (veikiantys - aštuoni) šie metrinėmis ir decimetrinėmis („Voronež-DM“) radijo bangomis dirbantys radarai.

Rusai, įskaitant kišeninį valdykos Putino girtuoklį D. Medvedevą, ėjusį teroristinės valstybės prezidento ir premjero personažų pareigas, gyrėsi, kad minėti radarai gali aptikti „futbolo dydžio kamuolį“ 10 000 km atstumu, iki 8 000 km aukštyje nuo žemės. Kaip matome, „stebuklingas“ suskyno kreivarankių radaras nesugebėjo aptikti lėtai ir ilgai skridusio drono, kuris jį ir sunaikino.

Tai ne tik maždaug 30 milijonų eurų nuostolis Maskvai. Ne tik pažeminimas, parodantis, kokia skylėta ir neveikianti yra Rusijos oro gynyba, kokie nekompetentingi tuščiais puodais vietoje galvų ant pečių rusų generolai ir kiti asmenys, atsakingi už šios valstybės – nesusipratimo gynybą ir saugumą.

Turime pagrindo manyti, kad tai labai aiškus ir tikslus sąmoningas į Kremliaus surengtas taktinio branduolinio ginklo pratybas ir nuolatinį branduolinį šantažą. Reikalas tas, kad šie rusų „genijaus“ sukurti „stebuklai“, neva gebantys vienu metu sekti iki 500 taikinių jau minėtais nerealiais atstumais, yra, visų pirma, skirti raketoms, tame tarpe, nešančioms kovines branduolines galvutes, susekti ir padėti sunaikinti. Iš esmės, tai driskių analogas JAV priešraketiniam skydui, dengiančiam Valstijas ir Europą.

Skirtumas tas, kad rusiškasis, žymiai „tobulesnis“ variantas, pasirodo yra neveikiantis muliažas. Kaip ir daug kas, Rusijoje – Su-57, tankas “Armata”, povandeniniams laivams skirta termobranduolinė torpeda „Poseidon“.

Visi šie išradimai tėra feikas, apgaulė, simuliacija, mitas. Kaip ir visa nevykėlių valstybė, su nevykusia orda, apginkluota vieninteliu veikiančiu ginklu – „Kalašnikovu“, kurio konstrukcija, ir ta, pavogta 1943 metais iš vokiečių.

 Lietuvoje 

Vakar buvo liūdna diena socdemams. Jų numylėtinis, politinis favoritas ir Jonavos meras teisme gavo tai, ko nusipelnė.

Mindaugas Sinkevičius pripažintas kaltu dėl neskaidriai naudotų savivaldybės tarybos nariams skirtų lėšų. Be 12,5 tūkst. eurų baudos, jam uždrausta 3-ejus metus būti renkamam ar paskirtam į savivaldybės, valstybės institucijas.

Galime pasidžiaugti, kad mūsų politikos erdvė skaidrėja, kad vagys teisme nubaudžiami, kad kitiems tai yra gera pamoka ir botagas, verčiantis kitą kart prieš vagiant bent trumpam stabtelėti ir pagalvoti.

Bet mes tuo visiškai nesidžiaugiame. Žinoma, labai gerai, kad apsikuopiama nuo šiukšlių. Iš kitos pusės, tikrai liūdna, kad vis dar gyvename apsikuitę, apsidergę, ir patys nesuvokiame, kad taip elgtis tiesiog nedera, kad politikui, bet kuriam žmogui, tiesą pasakius, vogti yra amoralu, neteisinga, nepriimtina.

Kad kažkas iš šalies turi prieiti ir pasakyti, žinot, tas snarglys, kuriuo taip didžiuojatės, jūsų visai nepuošia, gal jau nusivalykit.

Ir mes nekalbame tik apie vieną partiją, kalbame apie visas, apie visus politinius darinius Lietuvoje. Mums taip norėtųsi, kad jiems priklausantys mūsų šalies piliečiai, ypač tie, kurie taiko į aukštus partinius ir valstybės postus, būtų pavyzdys daugumai.

Pavyzdys, kuris nedemonstruotų bolševikinio mąstymo ir mokėjimo „prasisukti“ bei „susikombinuoti“.