Lietuvoje įsėdus į taksi tuoj teks kalbėti zulusiškai, o prie kasos - arabiškai
Tad visi Lietuvoje gyvenantys kitataučiai paslaugų teikėjai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su savo klientais, dar turėtų visus metus laiko pramokti lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Tai yra, kad pardavėjai, pavežėjai bei kiti tiesioginių paslaugų teikėjai galėtų lietuvių kalba bendrauti su savo klientais atlikdami paprastas užduotis. Ir galėtų suprasti nesudėtingus sakinius bei dažnai vartojamus posakius.
Seime taip pat įregistruotas siūlymas, jog užsieniečiams, išlaikiusiems Valstybinės kalbos egzaminą, visus metus būtų taikomas ne 15 proc., bet tik 10 proc. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Ar tokie politikų siūlymai nebus apšaukti baisiu lietuvių teroru bei genocidu prieš užsieniečius? Ar neprasidės kleketavimas apie pažeistas čia atvykusių tadžikų, uzbekų baltarusių, ukrainiečių, rusų, zulų, nepaliečių ir t.t. teises?
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpernai į Lietuvą imigravo 13 890 baltarusių, 43 905 ukrainiečiai ir 5 618 asmenų iš kitų valstybių. Iš viso Lietuvoje gyveno 188 tūkst. užsieniečių. Užpernai prieglobsčio pasiprašė 65 sirai, 138 irakiečiai, 12 iraniečių, 41 afganas, 56 tadžikai, 148 rusai ir 416 baltarusių. Vidutiniškai patenkinama apie 32 proc. prašymų, tad ši dalis naujųjų Lietuvos gyventojų, nemokančių valstybinės kalbos, vis vien turi kažkur įsidarbinti.
Jei šie žmonės dirba statybose, gamyboje ar kituose sektoriuose, kur nereikia tiesiogiai bendrauti su klientais, jie gali ir nemokėti lietuvių kalbos. Nors ir tada kyla keblumų buityje. Perkant, bendraujant su vaikų mokytojais, medikais, kaimynais ir t.t., tačiau kažin, ar pateisinama, kai su užsieniečiais, dirbančiais „Bolt" pavežėjais, prekybos centrų kasininkais ar net vaistinėse, nesugeba susikalbėti vietos gyventojai.
Mat statistika skelbia, jog dauguma Lietuvos jaunimo jau nesupranta rusų kalbos. 15-44 metų amžiaus grupėje šalia lietuvių kalbos dar susikalbama angliškai, vokiškai ar prancūziškai. Rusų kalbą vis dar moka apie 60 proc. gyventojų, daugiausia - vyresnių, o apie 39 proc. gyventojų iš viso moka tik vieną kalbą.
Žemaitė važiuoja į Šnipiškes
Lietuvoje dar yra kaimų, miestelių, kur visi kalba tik žemaitiškai, suvalkietiškai ar dzūkiškai. O bendrinė lietuvių kalba kokiame nors Skuode ar Sedoje vis dar traktuojama kaip užsienietiška. Kitokių kalbų galima išgirsti tik užsienio televizijose ir lietuviškai neįgarsintuose filmuose. Žmogus, gyvenantis Kelmės rajone, visą gyvenimą vadina malkinę „medarne", kregždę „blezdinga", o rusų kalbos, jei neteko tarnauti sovietų armijoje, iš viso nemoka.
Įsivaizduokite, jog armijoje niekada netarnavusi žemaitė išlipa Vilniaus autobusų stotyje iš keleivinio autobuso „Šiauliai-Kryžkalnis-Vilnius". Ir bando su „Bolt" nuvažiuoti į Šnipiškes. Konkrečiau - į Šilutės gatvę, pas svainę. Įsėda į „Bolt" automobilį. Už vairo - nepalietis. Žemaitė netiki savo „veizuolais", bet įlipa į mašiną ir pageidauja : „Vežk mane, tamsta, į Šnipiškes". O nepalietis išsigąsta, kad ponia jį palaikė šnipu. Žemaitė vėl pakartoja „Šnipiškės", o nepalietis vis vien girdi tik kobros šnypštimą.
Galimas ir kitoks vaisingo internacionalinio susikalbėjimo variantas. Keleivė prašo nuvežti į Šnipiškėse esančią Širvintų gatvę, o už vairo sėdi jau ne nepalietis, bet uzbekas. Labai apsidžiaugęs, kad viską suprato, skubiai gabena pelningą keleivę į Širvintas. Dar gerai, kad ne į Šilutę, nes Šnipiškėse ir tokia gatvė yra. Kai keleivė, labai išsigandusi ir jau kėsindamasi iššokti, ima rėkti „Ne ten! Vėply!", uzbekas ima ją vežti į Veprius. Tiesiai per mišką, kad būtų arčiau. Taip galutinai išgąsdindamas ir klientę, ir jos piniginę.
Tarkime, tokių kuriozų nepasitaiko. Tačiau lietuviai, vežiojami „Bolt" vairuotojų užsieniečių, dažnai turi pasidarbuoti už šturmanus. Rodyti kelią. O jei abu kelio nežino, tada sustoja. Aiškinasi, pykstasi, toliau važiuoja.
Baudžiava jau panaikinta, ponai ir ponios!
Liūdniausia, kad mes, čia gimę ir augę, labai norime kitakalbiams ateiviams įtikti. Prie jų prisitaikyti. O iš tiesų jiems tik trukdome. Dauguma čia imigravusių patys nori praktikuotis, pratintis kalbėti lietuviškai, o mes jiems tik maišome. Skubame atsiliepti jų kalba. Būtinai norime pasigirti, kad dar mokame rusiškai. Mažojoje Lietuvoje vis skubėdavome atsiliepti vokiškai, Vilniaus krašte - lenkiškai, dvaruose, bajorkiemiuose - irgi lenkiškai. Matyt, vis dar prasiveržia tas genetinis baudžiauninkas. Nors baudžiava panaikinta 1861 metais.
Kai kurie prekybos tinklai jau skelbia, prie kokių kasų reikia kalbėti ne lietuviškai, bet rusiškai. Nes antraip kasininkės nesupras. Norėčiau rasti Jungtiniuose Arabų Emyratuose bent vieną parduotuvę, kur arabai privalėtų kalbėti tik lietuviškai. Todėl, kad čia teikėsi atvažiuoti lietuvis.
O gal Pskove, Tuloje ar Kalugoje tokių parduotuvių yra? Jei taip stengiamės įtikti, tai kodėl su jais kalbėti tik rusiškai? Gal parduotuvės kasoje mus aptarnauja tadžikė? Arba zulusė? Jei prekybos centrai gerbia visas tautas, tegul įspėja, kad šioje kasoje aptarnaujama tik tadžikų ar zulų kalba, o prie kitos kasos kalbėkite arabiškai. Sirijos dialektu.
Tad vienintelė išeitis tame lietuvių kalbinio pataikavimo chaose - vos priartėjus prie kasos ar taksi - sodriai užbaubti „Internacionalą". Tik melodiją. Tai būtų visiškai saugus, korektiškas priartėjimas. Prie kitos kalbinės struktūros, aplinkos bei kultūros. Tačiau bijau, kad jeigu taip stengsimės įtikti, kitataučiai niekada neišmoks kalbėti lietuviškai. Jokiu lygiu. Geriausiu atveju bendraus su mumis keiksmažodžiais.
Nes su vienu „b..." ar „na..." galima išreikšti ir džiaugsmą, ir nusivylimą ir pritarimą ir pyktį. Kad lietuviai trukdo lietuvių kalbą išmokti. Gal tik tada susiprasime? Juk keiksmažodžiai geriau nei Esperanto ar kitokią dirbtinę kalbą. Juos Europoje visi vienodai supranta. Dar nuo Aukso ordos laikų.
Bjauriausia, kad kaskart, kai bandome bent kiek apsaugoti savo valstybinę kalbą, imame teisintis, atsiprašinėti. Nors Lietuva yra vienintelė žemėje vieta, kur lietuvių kalba turi neginčijamą teisę būti valstybinė. Ne tik turi, bet PRIVALO. Nes tik taip išsaugosime Lietuvą ir lietuvius.
Rašyti komentarą