Meilė. Kas tai?

Viskas, ką apie meilę kalbėjo poetai, rašytojai yra tiesa. Jos džiaugsmas, kantrybė, nusivylimas, pasirengimas atleisti,  gero troškimas mylimam asmeniui visa tai yra tikras dieviškojo gyvenimo garbinimo atvaizdas. Susidūrę su tokia meile galim dėkoti Dievui ,,kuris suteikė žmonėms šią galią’’.

Galime visiškai neklysdami ir visiškai aiškiai pasakyti, kad tie kurie geba didingai mylėti yra arčiau Dievo. Nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis. Meilė taip pat gali būti akla, nenuspėjama, demoniška, pasiaukojanti - dėl mylimo, įsipareigojanti - tėvams.

Aukščiausia neapsieinama be žemiausio. Augalui būtina ir saulės šviesa, ir žemėje pasislėpusios purvinos šaknys. Visas tas purvas yra švariausia žemė, jei jis yra sodyboje ar sode, o ne namuose. Žmogaus meilė gali būti šlovingas dieviškos meilės vaizdinys ir meilės rūšių yra ne viena. Pvz: prisirišimas- vaiko prie mamos, tėčio, augant prie mėgstamų dalykų.

Draugystė- tarp dviejų asmenų, šeimų ar paprastai tarp žmonių, tautų. Mus dažnai kamuoja, aplanko jausmai, mintys apie geiduliškus, despotiškus pasitenkinimus. Tai yra irgi meilės tam tikra forma, apie kurią V. Šekspyras rašė: „Be proto geidžiamas ir trokštamas, o vos pasiekus, be proto neapkenčiamas”.

Erotas - meilės būsena, kurioje yra įsimylėjėliai. Ir šie meilės santykiai neatsiejami nuo lytiškumo, sekso. Mes pirmoje vietoje esame žmonės, o ne gyvuliukai iš gretimų pasaulių, kuriems ne viskas duota suprasti, pamatyti ir dorovės, žmogiškos meilės jų pasaulyje tiesiog nėra.

Žmogiškas seksas turi būti tik iš abipusės meilės, o ne iš pasitenkinimo ar kažkokio ,,reikalo”.  Meilė artimui - tai tvirčiausias meilės pagrindas, be kurio bet kokia kita meilė gali išsigimti, apkarsti ir tapti pavojinga.

Išmintingų patarimų, pamokymų yra Šventame Rašte: „Mylėk savo artimą, kaip save patį. Meilė nedaro blogo artimui, todėl meilė- įstatymo išpildymas. Meilė tebūna neveidmainiška ir nesavanaudiška. Venkite pikto, laikykitės gero. Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile, pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save”. Romiečiams 13 sk. Dar šiais laikais svarbi meilės atmaina - meilė savo šaliai, patriotizmas. Kai meilės jausmai iškreipti jinai virsta demoniška ir lemia piktus darbus. Tada valdiniai propagandos pagalba skatins mūsų jausmų demoniškumą.

Dėl šios priežasties mes turime stebėti sveika ar pasiligojusi mūsų meilė savo šaliai. Patriotizmą sudaro daug elementų- pvz: meilė savo kraštui, namams, vietai kurioje užaugom, seniems pažįstamiems, žinomiems vaizdams, kvapams, garsams...

Tokio pobūdžio patriotizmas neturi nė lašo agresijos. Patriotas tik prašosi paliekamas ramybėje. Karingas jis tampa tada, kai nori apsaugoti tą, kuri myli. Bet kuris patriotas palankiai žiūri į kitataučius. Kaip aš galiu mylėti savo namus ir nesuprasti, kad kiti žmonės lygiai taip pat myli savuosius?

Kitas elementas yra ypatingas požiūris į savo šalies praeitį, kuris gyvuoja liaudies atmintyje- didingus protėvių žygius, kurie sakė mirti arba gyventi laisvėje. Tokia praeitis mus įpareigoja nenusileisti žemiau mūsų tėvų nustatytų standartų. Kiekvienai tautai atrodo, kad jos vyrai patys drąsiausi pasaulyje, o moterys- gražiausios. Taip rašė S.C. Lewis pasaulio religinių knygų autorius savo knygoje ,,Keturios meilės“.

Meilė padeda atsverti atsirandančius negatyvus mūsų gyvenimuose, kurie priklauso ne tik nuo mūsų vidinės būsenos, bet ir nuo artimųjų palaikymo, draugų, bendradarbių. Iš viso šito galima padaryti išvadą: mes gyvename, kad mylėtume ir mylime, kad gyventume. Tai yra viena iš užduočių mums, atėjusiems į ši pasaulį.

Čia buvo ekskursija į daug maž žinomus, girdėtus dalykus ir dabar galima pereiti prie kitokių ne mažiau svarbesnių, įdomesnių reikalų. Meilė yra viena iš stipriausių energijos rūšių, su visais atspalviais, kartu su tikėjimu, pasitikėjimu, viltimi ir vibracijos vienos iš aukščiausių.

Apie mokslui mažai žinomą įdomų, neištirinėtą minčių pasaulį.

Mintys - mūsų gyvenimas              

Mintis yra energija, tai trumpai, o jeigu plačiau- visas mūsų gyvenimas: darbas, santykiai, kūryba, poilsis, sveikata, ligos ir t.t....Visi veiksmai, sumanymai, atradimai, projektai, fiziniai darbai prasideda pas mus, viduje- smegenyse. Pavadinkim tai kūrybos, arba griovimo procesu. Kad šis procesas vyktų sėkmingai reikalingos bendros fizinio- dvasinių kūnų pastangos, darbas dvasinėse struktūrose: mentalinio, astralinio, eterinio kūnų ir apskritai visų kūnų darnus bendradarbiavimas, kitaip tariant, mūsų pagrindinis pagalbininkas bet kurioje veikloje.

Dėmesys nuplauks į dausas, į niekur, todėl yra labai svarbu koncentruotis tik į vieną darbą, kai jį atliekam, nes dėmesys nebūna vienu metu keliose vietose. Todėl, kai atliekam darbus nesusikaupę, blaškydamiesi, pirmiausiai nukenčia kokybė, kūno sveikata. Žinoma, jeigu darbai nesudėtingi, o dirbantysis daro juos daug metų, tai jis gali sau leisti pabūti svajonių pasaulyje.

Eidami gatve, vaikščiodami po parką su šeima, vaikais, vietoj šilto bendravimo dažnai žiūrim į telefonus ir visas dėmesys, vadinasi ir energija nukreipiama į ,,kažkur, kažkam“ tik nepaliekama savo aplinkoje. Visa tai matydami, vaikai daro tą patį: be saiko maigo telefonus, planšetes. O tai padeda auginti priklausomybes, griauna imunitetą, psichinę-emocinę būseną, silpnina savo, kaip asmenybės, charakterio formavimąsi, tiksliau išsivysčiusios dvasinės būtybės sukūrimą, taip pat bendrą sveikatos būklę.

Ateinant naujoms technologijoms į mūsų gyvenimus, mažėja fizinio darbo, daugiau pradeda vyrauti sėdimas darbas, todėl atsiranda psichinių - dvasinių problemų: didėja emocinė įtampa, psichologinių perkrovimų, „perdegimų“, tai atima daug pastangų, atliekant reikalingus darbus. Iš čia atsiranda energijų trūkumas, žmogus neišsimiega, būna pavargęs, padidėja nerimas, baimė, pyktis.

Kad išsiaiškinti priežastys ir kaip išeiti iš tokių ar panašių situacijų, reikia prisiminti mūsų fizinio ir eterinių kūnų sandarą. Priklausomai nuo situacijos,  pirmiausia gali nukentėti tiek fizinis, tiek dvasiniai kūnai: astralinis, mentalinis, kauzalinis, emocinis,.. Kai kurie yra fizinio kūno kopijos. Atsiradę neigiami pakitimai vienur  po tam tikro laiko persiduoda ir į kitas fizinio ar dvasinių kūnų vietas. Dažnai žmogus jaučia neigiamus pojūčius, o tyrimai nieko nerodo.

Pvz: atsiradus lėtiniams skausmams fiziniame kūne, tyrimai nieko blogo nerodo, o dvasiniame kūne problema yra. Ir ją pašalinus fizinis kūnas atsistato. Jeigu gyvenimo būdas nekeičiamas, emocinė įtampa, psichinės perkrovos nemažėja, nieko nedaroma dvasiniame lygyje, neigiami pokyčiai ateina ir į fizinį kūną. Nukenčia silpniausia kūno vieta, taip prasideda liga, arba pagilinama esanti, todėl labai svarbu klausytis savo kūno kalbos ir laiku daryti išvadas.

Truputis istorijos. Kai gimsta žmogus, jam jau yra viskas paruošta: lopšelis, darželis, mokykla...Mums pasakyta, ką kiekvienu atveju turim daryti, ar ko nedaryti, kaip elgtis. Patiems nesuteikiama galimybė galvoti kitaip nestandartiškai. Dažniausiai pabaigus mokyklą, visuomenėje vyksta visų suvienodinimas sąmonėje, sprendimuose, elgesyje. 

Yra sistema, apibrėžusi ribas, kurių negalima peržengti. Gyventi pagal šią sistemą yra sunku, turi skubėti (nebėra kada galvoti), bijoti, pykti (skubėjimas augina baimę, pyktį), nepasitikėti savimi, augina kaltės jausmą (užmiršti išjungti prietaisą ar užsukti kraną) ir dar daug neigiamų emocijų, kurios prisideda prie  mūsų viduje besikuriančio chaoso, blokų, psichosomatinių griaunančių struktūrų, bendro sveikatos ardymo.

Ši parazitinė sistema atima visą laisvą laiką ir žmonėms nebelieka laiko dvasiniams dalykams- gyvybiniams reikalams. Buvo užsiminta apie dėmesį. Tai labai svarbu, nes kur yra dėmesys, ten yra ir energija. Pvz: jeigu dėmesys yra baimėje, nerime, skausme ar bet kokioje kitoje neigiamoje emocijoje, tai jinai yra maitinama, auginama ir pabaigoje įvyksta tai ko mes nenorėjom, bijojom.

Štai kodėl yra taip svarbu mąstyti pozityviai, kad nebūti bent sau priešu. Jeigu mąstymas apie neigiamus dalykus nėra ilgas, tai daug kažkokių griaunančių struktūrų neprisiauginsim, tačiau jeigu šis procesas trunka ilgai, savaitėm, mėnesiais, įkyrios mintys nepalieka ir jus nežinot, kaip nuo jų apsisaugoti, tai pirmiausia reikia tų neigiamų struktūrų neauginti, nemaitinti, atsiriboti nuo jų, o dėmesį nukreipti į meditaciją, maldą, gamtą, judėjimą, daryti gerus darbus.

Yra toks posakis: ,,Jis pasakė ir aš patikėjau, jis pakartojo ir aš suabejojau, jis pradėjo reikalauti ir aš supratau, kad tai yra melas“. Per didelis dėmesio nukreipimas į problemą ją tik pagilina. Ypač, jeigu daug kalbama ir nieko nedaroma. Problema palaikoma, auginama ir duoda neigiamą rezultatą. Pvz., priimant kai kuriuos įstatymus seime daug aiškinamasi, diskutuojama, ruošiamasi ir nieko nedaroma. Čia turima galvoje, kad smarkiai išaugo žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose. Visi dar puikiai prisimename įvairias situacijas su Covidu. Kalba ne apie tai, kad nereikia dėmesio problemoms, bet apie tai, kad nereikia perlenkti lazdos, gamta mėgsta pusiausvyrą, o pasiteisinimų visada galima surasti.

Dar apie žmogaus energijos sistemą. Tai yra kūno, proto, sąmonės, pasąmonės, dvasios energetinė medžiaga. Tai sistema sistemoje su daug sistemų. Žmogaus energijos sistema yra panašios struktūros ir funkcijos kaip nervų sistema, nes ji teka visu kūnu ir turi didžiuosius ir mažuosius kelius.

Didieji kūno nervų susikirtimo taškai vadinami rezginiais, o žmogaus energijos sistemoje juos atitinka čiakros- koncentruotos energijos centrai. Nervų sistema trilijonais impulsų palaiko reikiamą kūno veiklą, o žmogaus energijos sistema susieja kūną su universaliuoju proto šaltiniu- Aukštesniuoju Aš, Šv. Dvasia.

Priešingai negu nervų sistema, žmogaus energijos sistema išeina už fizinio kūno ribų. Aura, kūną gaubiantis energetinis apdangalas, kurį mato kai kurie žmonės, arba nufotografavus specialiu fotoaparatu (gali matyti kiekvienas), yra šios sistemos dalis. Žmogaus energijos sistema yra energetinis tinklas, persmelkiantis visą kūną. Ši sistema suteikia kūnui energijų (jėgų), išjudina protą, aktyvuoja dvasią, sielą, ji yra tas energetinis pagrindas ant kurio formuojasi kūnas.

Mes gaunam daug naudos iš savo energijų  darbo, tačiau jų veikla taip kruopščiai suderinta su kiekvienu mūsų kasdienio gyvenimo aspektu, kad ji dažniausiai nepastebima. Pavyzdžiui, mes nejaučiam savo pagumbrio, arba epifizės liaukų darbo, kol jos dirba be problemų. Ir visgi šios kūno dalys uoliai mums tarnauja, palaikydamos vienos imunitetą, kitos periferinę nervų sistemą ir t.t. Kad pajustume savo energetinę sistemą, reikalinga ją pažadinti, išjudinti. Čia padeda įvairios dvasinės praktikos: pilnas kvėpavimas, kvėpavimo pratimai, meditacijos, maldos, joga, cigunas ir kitos.

Sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, tai žino ir girdėjo visi, bet žinoti nepakanka reikalingas pastovus visapusiškas, ilgas darbas (dėmesys) savo fiziniam, dvasiniams kūnams, jų pažinimui, supratimui kas jie tokie, kam skirti, kaip veikia.

Jeigu mūsų medicina sprendžia, gydo fizinio kūno problemas, tai pažinus save dvasiniame lygyje, galėtume sau padėti atrasti ligos priežastis ir išgyvinti, gyvastinti savo kūnus, nes, kaip ankščiau buvo pasakyta: ,,kas žino informaciją, tas valdo situaciją“. Tada atsiranda daugiau galimybių sąmoningėti, tobulėti, pažinti save, pasaulį.

Jei ką sudomino šios mintys, ir atsiras norinčių kurti sveikatos grupę: tel. +370 626 18101.